Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-1449-2022 panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir bylos grąžinimo tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – PK) (duomenys neskelbtini) D. V. 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui E. B. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 75 Eur baudą už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 10 d., 11:45 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Tiguan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui “Seat Leon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1449-2022 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl 2022 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas paliktinas nepakeistas.

5. 2022 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartis panaikinta ir grąžinta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

6. Teismo posėdžio metu E. B. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 10 d. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), sustojus sankryžoje sukti į kairę, praleido automobilius ir kai pradėjo mirksėti geltonas šviesoforas, pradėjo po truputį judėti ir dar dairėsi, bet į jį įvažiavo kitas automobilis. Po įvykio, išlipus, E. M. kaltę pripažino ir tuo pat metu privažiavo du pareigūnai, paklausė ar yra tarp jų ginčas, tačiau jie su E. M. atsakė, kad nėra, kad jis yra nukentėjęs, o E. M. kaltininkas. Pareigūnai, patikrinę jų blaivumą, išvažiavo. Prieš pildant deklaracijas, paskambino į draudimą, nes automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Draudimo bendrovės atstovė užsiminė, kad E. M. automobilis draustas Lietuvos draudime. Pradėjus pildyti deklaraciją, E. M. savo draudimo dokumentų nerado, nurodė, kad jo draudimas yra kitoje bendrovėje, o ne Lietuvos draudime, prie jo skambino bendrovei, nugirdo, kad jis draudimo nesusimokėjęs, kad atiduos antstoliams. Tada jis paskambino policijos (duomenys neskelbtini) L. V. ir paprašė patikrinti E. M. automobilio draudimo duomenis ar atsiųsti pareigūnus. Atvykus pareigūnams parašė apie įvykio aplinkybes, E. M. teisių neturėjo, parašė, kad jis nekaltas. Nuo parduotuvės esančių kamerų matėsi įvykio vieta, tačiau kamerų įrašai buvo pradanginti, liudytojai neapklausti, matavimai nedaryti. Jis prarado automobilį, kadangi „Kasko“ bendrovė atsisakė jį remontuoti, patyrė daug nepatogumų. Taip pat paaiškino, kad E. M. automobilis važiavo tiesiai, bet jis jo nematė, nes prieš jį stovėjo dar vienas automobilis, kuris sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) pusės suko į kairę ir užstojo jam kelią. Jis suko į kairę nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir kai išvažinėjo iš sankryžos – E. M. automobilio nematė. Jis truputį pajudėjo, o E. M. automobilis atlėkęs trenkėsi į jį. Jam mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, o E. M. greičiausiai atlėkė jau raudonam signalui degant. Jis sustojo už 20 metrų jau į jį atsitrenkęs. Mano, kad jei būtų važiavęs 50 km/h greičiu, būtų laisvai jį apvažiavęs.

7. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. S. parodė, kad kiek pamena, kalba eina apie eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai galėjo būti pernai, lapkričio mėn. Jie važiavo pro šalį, pamatė du susitrenkusius automobilius, lyg sankryžoje, gerai nepamena. Paklausė ar nėra ginčo, žmonės sakė susitars, patikrino vairuotojų blaivumus. Kuris dalyvis prisipažino kaltu dabar nepasakys, bet buvo išreikšta mintis, kad jie susitarė dėl kaltės, tiksliai nepamena. Nepasakys ar pagal veidus atpažintų, kuris sakė, kad kaltas, nepamena, kuris prisipažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

9. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 15 d. nutarimu E. B. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą 75 eurų bauda. Surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad E. B. nusižengimą padarė vairuodamas automobilį „VW Tiguan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Seat Leon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, tokiais veiksmais pažeidė pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 4, 9, 101, 157 punktų reikalavimus.

11. ANK 417 straipsnio 3 dalis (galiojusi nusižengimo padarymo metu) numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

12. Šioje byloje kilo ginčas, ar eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo „Seat Leon” vairuotojo veiksmai.

13. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtą ANK straipsnį, būtina nustatyti, kad būtent atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir padarytas KET pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą.

14. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

15. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

16. KET 101 punktas nustato prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

17. KET 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų, E. B., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje šviesoforais sankryžoje įvažiavo į sankryžą ir sustojo praleisti tiesiai važiuojantį transportą bei automobiliams pravažiavus ir mirksint geltonam šviesoforo signalui pajudėjo užbaigti manevrą į kairę, tačiau, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl ko lengvasis automobilis trenkėsi į jo automobilį. „Seat Leon” vairuotojas E. M. paaiškinime nurodė, kad savo automobiliu mirksint žaliam šviesoforo signalui važiavo tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės link (duomenys neskelbtini) miesto, kai įvažiavus į reguliuojamą sankryžą nuo (duomenys neskelbtini) miesto, atvažiavęs automobilis, sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesustojo ir jo nepraleido, dėl ko E. M. automobilis į jį trenkėsi. Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK 2021 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vaizdo įrašai iš stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), namo išorėje, nėra išlikę. Transporto priemonių padėtys po eismo įvykio nefiksuotos matmenimis ir automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. vasario 9 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadą, kur nurodė, kad kadangi transporto priemonių padėtys po eismo įvykio nefiksuotos matmenimis ir automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos, todėl negalima atlikti eismo įvykio matematinės analizės, nustatyti transporto priemonių greičių susidūrimo metu, transporto priemonių tarpusavio padėties kelyje, automobiliui „VW Tiguan“, važiuojančiam kairio posūkio kreive, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinio eismo juostą, o tuo pačiu, ar automobilio „Seat Leon“ vairuotojas E. M. turėjo techninę galimybę, E. B. vairuojamam automobiliui įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinio eismo juostą, stabdydamas vairuojamą automobilį, išvengti transporto priemonių susidūrimo. Eismo įvykis įvyko šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje. Šviesoforo signalų pasikeitimas ir automobilių judėjimas neturi matematinio ryšio, todėl tirti pateiktoje medžiagoje nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti nors vieno automobilio padėtį šviesoforo signalų keitimosi metu, negalima nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „Seat Leon“ įvažiavo į sankryžą. Transporto priemonės vairuotojui, kuriam artėjant prie sankryžos ir užsidegus geltonos spalvos šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš „STOP“ liniją, o jeigu jos nėra, - prieš šviesoforą tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Ekspertas pateikė išvadą, kad negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šioje eismo situacijoje automobilio „VW Tiguan“ vairuotojo E. B. veiksmai, - sankryžoje atlikdamas kairio posūkio manevrą, sudarė kliūtį per sankryžą priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „Seat Leon“ bei su juo susidūrė, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Byloje kitų duomenų, negu E. M. paaiškinimas, kad greičiausiai automobilio „Seat Leon“ vairuotojas atlėkė jau raudonam signalui degant, galimai greičiau nei 50 km/h greičiu, patvirtinančių šiuos faktus, nėra. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad būtent KET 4, 9, 101 ir 157 punktų reikalavimų pažeidimą padarė E. B. ir būtent dėl to kilo eismo įvykis, tokiu atveju teismas neturi pagrindo patvirtinti pareiškėjo E. B. išsakytą poziciją, kad dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės, o yra kaltas „Seat Leon“ vairuotojas, kuris jam sukant į kairę, atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį, nes galimai važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, galimai viršijo leistiną greitį.

19. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal KET 162 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Taigi manevrą – posūkį kairėn – leidžiama baigti net ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, nes likęs stovėti sankryžoje automobilis sudarytų kliūtį kitiems automobiliams. Taip pat nurodė, kad KET 73.3 punkte numatyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis; KET 73.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; pagal KET 73.11 punktą raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Remiantis minėtomis KET nuostatomis, eismas draudžiamas tiek degant geltonam šviesoforo signalui, tiek degant raudonam šviesoforo signalui. Pagal KET 165 punktą, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

20. Tačiau taip pat pažymėtina, kad, kaip jau minėta, KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl automobilio „VW Tiguan“ vairuotojas E. B., įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, atlikdamas posūkio į kairę manevrą, mirksint geltonam šviesoforo signalui, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui „Seat Leon“, kurį vairavo E. M.. Ta aplinkybė, kad E. M. galimai važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, galimai viršijo leistiną greitį, apspręstų ir jo kaltę dėl KET pažeidimų dėl greičio viršijimo, pravažiavimą pro raudoną šviesoforą, dėl to gali būti pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau tai nepaneigia E. B. kaltės. Taip pat tai, kad E. M., pasiaiškinime kaltu dėl eismo įvykio nebeprisipažino ir kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo. Asmuo turi teisę keisti nuomonę dėl savo kaltės, o už vairavimą neturint tam teisės, šiam asmeniui jau pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.

21. Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Seat Leon“ ir su juo susidūrė, E. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-1449-2022 yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. B. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašą per 3 dienas nuo paskelbimo dienos įteikti (išsiųsti) E. B., E. M., nutarimą priėmusiai institucijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.