Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-549-718/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
1-549-718/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01113-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
D. R.
Nukentėjusysis
L. D.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-549-718/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01113-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam D. R.,nukentėjusiajam L. D., nukentėjusiojo atstovui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 284 str. 1 d.,187 str.1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, 2009-01-19 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2011-07-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda; 3) 2021-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d., BK 64 (1) str. 70 MGL dydžio (3500 Eur) dydžio bauda. Įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, nustatyta 66 MGL dydžio ( 3300 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudžiant naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, ir automobilio konfiskavimas, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. R. nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių: D. R., 2024-01-08 apie 14.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buteliu sudavė vieną smūgį L. D. į kairės pusės galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę akį, taip padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosyje ir dešinės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei padarė muštinę kairės akies apatinio voko žaizdą, nosies kaulų, viršutinio žandikaulio kairėje, kairio skruostikaulio lūžius, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, bet jam nebuvo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, jog nukentėjusysis jam daug kartų yra policiją kvietęs. L. tik praeina, ir tuoj policija atvažiuoja, kieme jį vadiname korespondentu, jam viskas nepatinka, ne tik geriantys. Jis vis kviečia policiją, skundžia visus iš eilės. Sausio 8 d. ėjo į (duomenys neskelbtini)., grįžtant namo per „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis jam pasakė :„pijokai, alhašai“, kažką panašiai. Jis pats buvo truputį išgėręs. Sustojo, su draugais pašnekėjo ir vienas pats ėjo. Pasilenkus jam iškrito butelis iš kišenės, L. pakėlė butelį nuo žemės, atsuko jį ir išpylė turinį, nors buvo beveik pilnas butelis, ir pasakė : „pijokai, man negersit“, ir numetė butelį. Jis pakėlė tą butelį, L. ėjo link jo, jis su buteliu sudavė L. į kaktą. Sulaužyti žandikaulio negalėjo. Kad davė su buteliu, atsimena, kad būtų sudavęs kumščiu, neatsimena. L. iš karto paskambino policijai, pasakė, kad jį sumušė, kraujas bėga. Jis, kaltinamasis, irgi norėjo iškviesti policiją, bet nekėlė ragelio. Jis norėjo, kad atvažiuotų policija ir išsiaiškintų. Jis pats sužalotas nebuvo. Tuščiu buteliu trenkė nukentėjusiajam. Matė, kad prakirsta akis buvo nuo jo suduoto smūgio. Prieš tai prakirsta nebuvo. Atrodo, kad iš kairės akies L. bėgo kraujas. Dar pardavėja buvo išėjusi pasižiūrėti. Jis, kaltinamasis, nuėjo namo. Po kelių dienų nukentėjusysis iškvietė policiją. Įvykio dieną policija neatvažiavo, jis pats nuėjo namo, pas jį niekas neatėjo, į duris neskambino. Daug kartų nukentėjusysis būtų gavęs mušti, bet jis jį užstodavo. Sudavė L., nes jis degtinę išpylė, o kas yra jo, tas yra neliečiama. Po to dar kelis kartus L. iškvietė policiją, jis toks žmogus. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Pats L. galėjo pasidaryti kūno sužalojimus, jis jo negalėjo tiek sužaloti. Iki trenkimo buteliu nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Sutinka už vaistus sumokėti 18 eurų, moralinės žalos nepripažįsta. Buteliu sudavė, kumščiu ar sudavė, neprisimena, kad būtų sudavęs. Gal ir sudavė, bet negalėjo sulaužyti žandikaulio. Jis tik ant suoliuko atsisėda, o L. kviečia policiją, aiškina, kad matė, kad jis geria. Išgeria tik po darbo, lauke negeria. Dirba urėdijoje, sodinukus sodina. Kartais išgeria. Nereikia jam gydytis. Pripažįsta, kad sudavė smūgį buteliu. Kumščiu gal sudavė automatiškai, neprisimena. Dabar nedirba legaliai, eis į darbo biržą. Ligonių kasos ieškinio nepripažįsta. L. pirmas degtinę išpylė, ne jis konfliktą pradėjo.

Nukentėjusysis L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis išėjo su šunimi. Kaltinamąjį pažinojo, nes jis kasdien gerdavo (duomenys neskelbtini) pasaže. Jis, nukentėjusysis, pranešdavo policijai, kad viešoje vietoje geria, nes jam tai nepatinka. Kaltinamasis numetė tuščią butelį ant žemės, jis liepė jam pakelti, o kaltinamasis, susinervinęs, su kitu buteliu trenkė jam į galvą. Kaltinamasis turėjo 2 butelius, vienas jau buvo numestas prie praėjimo, jis jo nepakėlė, pasakė: „neaiškink ką man daryti“. Su kitu buteliu trenkė, tai buvo nepilnas butelis degtinės. Jis, nukentėjusysis, tikrai neišpylė jo degtinės. Trenkė jam į galvos sritį, į pakaušį, sudužo butelis, dar trenkė kumščiu į akį, jis nespėjo atšokti. Buvo žandikaulio lūžis, bėgo kraujas. Nuo smūgio kumščiu trūko žandikaulis. Po to D. R. nuėjo į parduotuvę, po to ėjo link namų. Policijos pareigūnų kaltinamasis neįleido į butą. Po kelių minučių atvyko policija. Nenurodė kur gyvena kaltinamasis, pareigūnai patys paskambino namo pirmininkui ir sužinojo. Jam žinoma, kad kaltinamasis neįsileido policijos. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė į ligoninę, gulėjo ligoninėje 3 ar 4 dienas. Operacijų nedarė, tik siuvo prie akies, padarė rentgeną. Jis pirko vaistus, tyrėjai pristatė čekius. Neturtinę žalą vertina 1000 eurų, nes kvėpavimas buvo apsunkęs, kraujavo, guzas buvo iššokęs, miegoti tik ant vieno šono galėjo, negalėjo išeiti į lauką, nes atrodė negražiai, buvo mėlynės. 3-4 savaites viskas gijo. Jis pats nedirba. Neatsiprašė jo kaltinamasis. Kaltinamasis visada geria prie (duomenys neskelbtini) pasažo. Matė įvykį iš (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės žmogus. Policija nufotografavo jo veido sužalojimus. Su pilnu buteliu jam trenkė kaltinamasis. Ligoninėje užfiksuoti jo sužalojimai. Po sužalojimo liko randas, skauda. Buvo prakirsta po akimi, buvo dvi siūlės, skauda kur siūta. Nosis seniau buvo lūžusi, žandikaulis lūžo nuo kaltinamojo veiksmų. Apie 4 savaites gijo, skaudėjo dantenas valgant ir dabar dar skauda.

Rašytiniai bylos duomenys:

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2024-01-08 apie 14 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), galimai D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ranka arba buteliu nenustatytą skaičių kartų trenkė į veido sritį L. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Po įvykio L. D. buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Po to gautas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas, kuriame nurodyta, kad L. D. nustatyta: viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai. L. D. gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės veido ir žandikaulio chirurgijos skyriuje (t.1, b. l. 1).

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusysis L. D.. Apžiūros metu po jo kaire akimi matomas patinimas ir atvira, kraujuojanti žaizda. Kitų sužalojimų nestebima (t.1, b.l. 60-65).

2024-01-16 specialisto išvada Nr. G 36/2024 (03) konstatuota, jog L. D. nustatyta: poodinė kraujosruva nosyje ir dešinės akies vokuose, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė kairės akies apatinio voko žaizda, nosies kaulų, viršutinio žandikaulio kairėje, kairio skruostikaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 72-73).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, matomas pilkos spalvos, 9 aukštų gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sujungtas su namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Vidinėje kiemo pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelę. Tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) susikirtimo vietoje, dešinėje pusėje, matomas praėjimas. Kairėje pusėje (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo pirmame aukšte yra įsikūrusi maisto prekių parduotuvė. Priešais maisto prekių parduotuvę, ant sniego matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (t.1, b.l. 11-18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas BPC garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad L. D. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) užpuolė pažįstamas D. R., kuris trenkė buteliu ir jam reikalinga med. pagalba. D. R. pasišalino į (duomenys neskelbtini) namą (t.1, b.l.49-51).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Pateiktame faile PSS-20240108-145047UTC+0200.mp4 filmuotame 2024-01-08 nuo 14:50:47 val. užfiksuota: policijos pareigūnus atvykusius į namo kiemą pasitinka L. D., kuris pareigūnams praneša, kad jį užpuolė D. R.. Į pareigūno klausimą, dėl ko užpuolė, L. D. atsako, kad už tai, kam pasakė, jog butelį numetė. Vyro veide, po kairia akimi, matoma kirstinė žaizda ir patinimas. Pareigūnei paprašius parodyti vietą, kurioje buvo užpultas, L. D. parodo tunelį tarp namų ir pasako, kad čia D. R. numetė butelį ir čia jis buvo užpultas. Pareigūnas L. D. išrašo šaukimą dėl atvykimo į policijos komisariatą. Atvyksta GMP, įraše girdisi, kad L. D. bus vežamas į ligoninę žaizdai susiūti. Pareigūnui paprašius dar kartą pasakyti jį sužalojusio asmens pavardę, vyras atsako, jog tas asmuo yra D. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini)-tame name, įėjimas iš kitos pusės. Pareigūnai nueina į (duomenys neskelbtini) namą, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, skambina į duris, bet buto durų niekas nedaro. Pareigūnai kalbasi su kaimynais, klausinėja apie asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini)-tame bute. Laiptinėje sutiktas vyras prisistato namo pirmininku, kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini)-tame bute gyvenantis vyras yra „degradas“. Vyras nurodo, kad per langą matė, kaip lauke vyras dėjo sniego ant veide esančios kraujosruvos, paties įvykio nematė. Pateiktame faile PSS-20240108-145333UTC+0200.mp4 filmuotame 2024-01-08 nuo 14:53:33 val. užfiksuota: atidarius failą matyti, kad įrašas darytas parduotuvėje. Pareigūnė kalbina pardavėją. Pareigūnei paklausus, ar matė įvykį, pardavėja atsako, jog nematė, tik pasako, kad pas ją buvo užėjęs vyras, panašus į bomžą, kuris sakė, kad iš jo atėmė butelį, sudaužė, ir tada jis jam davęs į akį. Pareigūnei paklausus, gal žino jo vardą, moteris atsako, jog nežino. Pareigūnei paklausus, ar lauke yra kameros, moteris atsako jog nėra, yra tik parduotuvės viduje. Pareigūnė užsirašo moters anketinius duomenis, tai L. K., bei parduotuvės savininko M. kontaktus. Pareigūnė atlieka įvykio vietos apžiūrą bei paprašo pasakyti jį sužalojusio asmens pavardę. Vyras atsako, jog tas asmuo yra D. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini)-tame name, įėjimas iš kitos pusės. Greitosios pagalbos medikai išveža L. D.. Toliau faile esantis vaizdo įrašas yra analogiškas prieš tai apžiūrėtam įrašui PSS-20240108- 145047UTC+0200.mp4 filmuotame 2024-01-08 nuo 14:50:47 val. ( t.1, b.l. 57-59).

Iš tarnybinio pranešimo dėl L. K. apklausos matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01113-24, telefonu buvo susisiekta su L. K., kuri 2024-01-08 apie 14.30 val. dirba maisto prekių parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ji nurodė, kad jokių muštynių nematė, tuo metu dirbo ir nestebėjo kas vyko lauke. L. K. nurodė, kad viską pasakė atvykusiems pareigūnams, paties įvykio ji nematė. L. K. nurodė, kad dirba ir neturi laiko atvykti į apklausą (t.1, b.l. 55-56).

Apklaustas įtariamuoju D. R. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2024-01-08 apie 14 val. einant į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netoli namų iš kažkur atsirado L., kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais. L. priėjęs prie jo norėjo jam įspirti, jam atsitraukiant, iš jo kišenės iškrito butelis degtinės. L. pagriebė jo butelį, jį atsuko ir išpylė degtinę ir butelį numetė netoliese. Tada jis nuo žemės paėmė butelį ir juo sudavė L. į kairę veido pusę. Neprisimena, ar L. sudavė kumščiu antrą smūgį, tačiau jei taip jis nurodo, tai jis sutinka, kad taip galėjo padaryti, nes tuo metu jis buvo supykęs, kad L. išpylė degtinę. Po įvykio L. atkišo į save telefoną, paskambino į policiją ir sakė, kad jį sumušė, bėga kraujas. Jis taip pat surinko numerį 112, tačiau niekas neatsiliepė ir jis nuėjo namo. Jis L. jokių pinigų nemokės, nes jis pirmas prie jos prisikabino. Nebūtų prie jo lindęs, išpylęs butelį degtinės, tai nebūtų jam nieko padaręs. Jis yra nedirbantis ir neturi iš ko jam sumokėti (t.1, b.l. 136-139).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo D. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis D. R. nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių: D. R., 2024-01-08 apie 14.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buteliu sudavė vieną smūgį L. D. į kairės pusės galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę akį, taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvą, kad būtų sudavęs kumščiu, neatsimena. Teigia, jog tokių sužalojimų, kokie nustatyti specialisto išvadoje, jis nukentėjusiajam negalėjo padaryti. Nukentėjusysis L. D. apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad kaltinamasis jam trenkė buteliu į galvos sritį, į pakaušį, sudužo butelis, po to dar trenkė kumščiu į akį. Kaltinamasis jam sudavė, nes jis liepė pakelti butelį, kurį kaltinamasis numetė. Lūžo žandikaulis, bėgo kraujas. Nuo smūgio kumščiu trūko žandikaulis. Specialisto išvadoje G 36/2024 (03) konstatuota, jog L. D. nustatyta: poodinė kraujosruva nosyje ir dešinės akies vokuose, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė kairės akies apatinio voko žaizda, nosies kaulų, viršutinio žandikaulio kairėje, kairio skruostikaulio lūžiai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 72-73).Specialisto išvada atitinka nukentėjusiojo L. D. nurodytas įvykio aplinkybes ir jas patvirtina. Kaip matyti, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu netvirtino sudavęs kumščiu į veidą, teigia, jog sudavė tik buteliu, tačiau 2024-01-29 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog jis buteliu sudavė L. į kairę veido pusę. Neprisimena, ar L. sudavė kumščiu antrą smūgį, tačiau jei taip jis nurodo, tai jis sutinka, kad taip galėjo padaryti, nes tuo metu jis buvo supykęs, kad L. išpylė degtinę (1 t., b.l.136-137). Nukentėjusysis L. D. apklaustas 2024-01-11 nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui D. R. rankoje laikytu pilnu degtinės buteliu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės galvos sritį, nuo smūgio butelis sudužo. Po to D. R. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairę akį ( 1 t., b.l. 21-23). Akistatos tarp kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo L. D. metu, L. D. taip pat nurodė, jog D. R. trenkė buteliu per galvą ir vieną kartą sudavė kumščiu į kairę akį (1 t, b. l. 142-143). Kaltinamasis akistatos metu nurodė, kad smūgio kumščiu neatsimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo taip padaryti. Kaip matyti, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis neprisimena kiek tiksliai smūgių sudavė nukentėjusiajam, patvirtino, kad nukentėjusysis iki įvykio nebuvo sužalotas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo gydomas, jam nustatyti sužalojimai. Specialisto išvadoje konstatuota poodinė kraujosruva nosyje ir dešinės akies vokuose, muštinė kairės akies apatinio voko žaizda, nosies kaulų, viršutinio žandikaulio kairėje, kairio skruostikaulio lūžiai. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadą surašiusio specialisto kompetencijos. Specialisto išvadą surašė kompetentingas bei kvalifikuotas specialistas.

Tarp kaltinamojo veiksmų – smūgio buteliu sudavimo nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavimo į kairę akį, ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog jis nedirba, iki šios veikos padarymo kaltinamasis ne kartą buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, yra nesumokėjęs nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos. Atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio terminas nustatomas nesiekiantis maksimalaus šios bausmės dydžio. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, į tai, kad nesigailėjo, nebuvo nuoširdus, nusikaltimu padarė žalą, kurios neatlygino ir nesistengė tai padaryti, teismas daro išvadą, kad arešto bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo.

D. R. nuteistas 2021-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. 66 MGL dydžio (3300 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, į tai, kad neaišku kokia neatlikta bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dienai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-05 nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – areštu, nebendrintina.

D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 344,80 Eur dydžio civilinį ieškinį D. R. dėl L. D. gydymo išlaidų atlyginimo (1t.,b.l.78-80). Nukentėjusiajam L. D. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 344,80 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 81). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis D. R., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 344,80 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Byloje pareikštas L. D. 1018, 66 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 37-38), kuriuo prašoma iš kaltinamojo D. R. priteisti 1 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 18,66 turtinę žalą. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog 18,66 Eur sumokėjo už vaistus, pateikė vaistų pirkimo kvitus. Nukentėjusysis taip pat nurodo, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, dėl sulaužytos nosies pasunkėjo kvėpavimas, buvo sukeltos kančios ir prarasta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sunkiai kvėpavo, miegoti galėjo tik ant vieno šono, 3-4 savaites gydėsi. Po sužalojimo liko randas, ir dabar skauda.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, pateikė tai patvirtinančius kvitus. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo D. R. priteisiama 18,66 Eur nukentėjusiajam L. D. turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis L. D. nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo sunku kvėpuoti, buvo susidariusios mėlynės veide, dėl to jautėsi nepatogiai, skaudėjo dantenos, ir dabar skauda. Nukentėjusiajam L. D. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo L. D. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto išgyveno nerimą, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos. Tačiau pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam L. D. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į D. R. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu nedirba. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra ne per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, L. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai.

Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam L. D..

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmeninės laikmenos, esančios byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Išaiškinti D. R., kad jis per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Iš kaltinamojo D. R. L. D. naudai priteisti 18, 66 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 1018, 66 Eur.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 344,80 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo D. R. 344,80 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmenines laikmenas, esančias byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė