- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1899-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27369-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Leonidas Pčelincevas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), rusas, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 5, 8, 13 punktus; 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2 ir 8 punktus – 17 metų laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi veika iš BK 105 straipsnio 5, 8, 13 punktų (1961 m. redakcija) perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2000 m. redakcija) (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, veika iš 16 straipsnio 2 dalies bei 105 straipsnio 2, 8 punktų (1961 m. redakcija) perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. redakcija), ir A. P. paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK (1961 m. redakcija) 274 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir 2200 Lt dydžio bauda. Ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu bei 2200 Lt dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartimi veika iš BK 274 straipsnio 3 dalies (1961 m. redakcija) perkvalifikuota pagal BK (2000 m. redakcija) 182 straipsnio 2 dalį, veika iš BK 214 straipsnio 2 dalies (1961 m. redakcija) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį (2000 m. redakcija), ir subendrinus su 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatyta bausme A. P. paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. lygtinai paleistas neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2014 m. kovo 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2017 m. birželio 3 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje laikydamas rankoje metalinį strypą ir užsimojęs juo, grasino nužudyti savo žmoną A. P., dėl ko ji patyrė baimę ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad birželio 3 dieną, apie 6.00 val. jis grįžo namo nupirkęs valgyti. Virtuvė buvo uždaryta. Paskambino į duris, jų niekas neatidarė. Tuomet jis savo raktu atsirakino duris, žmona pradėjo rėkti sakydama „ko taip anksti grįžai“. Jis norėjo su ja susitaikyti, pradėti naują gyvenimą, prižadėjo jai, kad daugiau negers. Jam žmona į tai atsakė necenzūriniais žodžiais. Jis jos paklausė, ar ji turi kitą vyrą, o žmona atsakė „taip“. Tuomet žmona atrakino jam virtuvę. Jis ten pamatė gulintį metalinį strypą, kuris yra atneštas į teismo posėdžių salę, paėmė jį į rankas ir paklausė jos, ar ji tikrai turi kitą. Matė, kad žmona išsigando. Jis jai sakė, kad primuš. Tuomet žmona pasakė, kad neturi kito vyro. Jis tuo apsidžiaugė, numetė strypą, pabučiavo žmonai į žandą ir išėjo pas kaimyną. Pripažįsta, kad buvo užsimojęs strypu. Žodžiais jis pasakė, kad nužudys, bet jokių ketinimų nebuvo, norėjo pagąsdinti. Matė, kad nukentėjusioji išsigando. Jis buvo šoko būsenoje, kartu su žmona jau devynerius metus, žmona turėjo ramiai su juo pasišnekėti. Žmona žinojo, už ką jis buvo teistas. Labai atsiprašo žmonos. Žmona prašo skyrybų ir jis nieko prieš su skyrybomis. Iš jo pusės nukentėjusiajai negresia joks pavojus, jie kartu negyvens, žmona jo nemyli, jis pasiruošęs ją „paleisti“. Šiuo metu jis turi kur gyventi, nuomoja butą, turi darbą. Savo elgesį jis vertina neigiamai ir gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Iš 2017 m. birželio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. P. paaiškino, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje jos vyras A. P., anksčiau teistas už nužudymą, paėmęs metalinį strypą į rankas, užsimojęs grasino ją nužudyti. Ji su A. P. gyvena santuokoje 9 metus. Susipažino su juo, kai jis atlikinėjo 17 metų bausmę įkalinimo įstaigoje už tyčinį nudužimą. Jis išėjo prieš 4 metus ir jiedu apsigyveno (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų santuokoje neturi. Gyvenimas su A. P. buvo geras: jis dirbo, nevartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau gyvenant bendrai, A. P. vis dažniau pradėjo gerti ir naudoti prieš ją fizinį smurtą, tik ji nesikreipė į policiją. Šią žiemą A. P. bandė įdurti jai peiliu, bet jo sesuo T. P. jį sustabdė ir išsivežė pas save namo į (duomenys neskelbtini). A. P. nesirodė namie keletą savaičių. Grįžęs namo vėl pradėjo gerti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, bet fizinio smurto nenaudojo. Tai tęsėsi apie 4 mėnesius. Jai atsibodo toks gyvenimas ir ji vėl išvarė A. P. iš namų. Tada jo nematė apie mėnesį. Tik kartą jis grįžo pasiimti savo asmeninių daiktų. 2017 m. birželio 2 d. A. P. pradėjo rašinėti grasinančias žinutės į jos asmenį telefoną. Ji ignoravo (žinutes). 2017 m. birželio 3 d., apie 5.45 val., (duomenys neskelbtini), A. P. pradėjo skambinti į duris. Ji buto durų neatidarė. A. P. turimu raktu atsirakino buto duris, užėjo į butą, patikrino, ar ji miega lovoje viena, išėjo į bendrą virtuvę, kuri yra jų namo 3 aukšte. Po kelių minučių A. P. grįžo namo ir pradėjo su ja aiškintis santykius. Ji atsikėlusi pasakė, kad iškvies jam policiją, tada ji išėjo į laiptinę parūkyti. Parūkiusi užėjo į virtuvę padaryti sau kavos. Apie 6.15 val. A. P. atbėgo iš paskos ir užtrenkė virtuvės duris ir, pasiėmęs metalinį strypą, gulėjusį šalia virtuvėlėje, užsimojo taikydamas jai į galvą. Nukentėjusioji pradėjo prašyti, kad A. P. padėtų geležį, nes pati labai išsigando dėl savo gyvybės. A. P. pasakė, kad nužudys ją, kad be jos pats negyvens. Ji jam pasakė, kad ji neturi kito vyro. Taip sakė jam, nes labai bijojo, kad bet kurią akimirką jis gali ją užmušti. A. P. paklausė, ar ji sugrįš pas jį. Ji pažadėjo, jei jis „užsikoduos“. A. P. numetė strypą ir nukentėjusioji pabėgo, užsirakino kambaryje. Atvykus policijos pareigūnams A. P. pabėgo. Kai pareigūnai išvažiavo, A. P. sugrįžo ir pradėjo grasinti, kad jis policijos nebijo, kad jis atsėdės areštinėje porą parų ir sugrįžęs ją nužudys, kad ji daugiau negyvens. Ji A. P. grasinimus supranta kaip labai realius, nes jis jau sėdėjo už tyčinį nužudymą. Ji labai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, prašo policijos imtis priemonių ir apsaugoti ją nuo realaus pavojaus jos gyvybei (b. l. 9-10).
Nukentėjusioji A. P. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Dėl įvykio labai išsigando, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Augina sesers dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri įvykio metu miegojo. Kai 2017 m. birželio 3 d. ryte atėjo A. P., ji specialiai išėjo į virtuvę, nenorėdama, kad konfliktą matytų ir girdėtų serganti senelė ir K. (b. l. 27).
Liudytoja S. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su anūke A. P. ir jos vyru A. P. Ji serga sunkia liga, jai labai silpna, ji neišeina iš buto. 2017 m. birželio 3 d. ryte miegojo, nieko negirdėjo, virtuvėje nebuvo. Dėl savo sveikatos negali dalyvauti teisme. Pamena, kad kai A. P. užėjo į butą, jis pradėjo pakeltu balsu kalbėti su A. P., kažko pradėjo reikalauti iš A. P., bet ko, negirdėjo (b. l. 49).
Iš 2017 m. birželio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, be kita ko, matyti, kad A. P. parodė vietą, iš kurios jos vyras A. P. 2017 m. birželio 3 d. paėmė metalinį strypą (t. y. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, iš dešinės pusės nuo įėjimo, iš kampo) ir vietą virtuvėje, kurioje A. P. jai grasino metaliniu strypu, stovėdamas nuo jos apie vieno metro atstumu (b. l. 29-43).
Iš 2017 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas metalinis strypas, kuris po įvykio buvo rastas ir paimtas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), balkono, ir su kuriuo A. P. galimai grasino savo žmonai A. P. 2017 m. birželio 3 d., apie 5.45 val. Metalinio strypo ilgis 0,88 cm, svoris 1,145 kg (b. l. 20-22).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 6.34 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apie 6.15 val., bendro naudojimo virtuvėje A. P., anksčiau teistas už nužudymą, paėmęs metalinį strypą į rankas, užsimojęs grasino ją nužudyti. Iš šio policijos įvykių registro išrašo taip pat matyti, jog minėtu adresu nuvykus policijos pareigūnams pranešėja A. P. paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas su A. P. Jis atėjo pas ją laikydamas rankoje geležinį strypą, aiškino jai, kad be jos negali gyventi. A. P. sėdėjęs kalėjimo įstaigoje, todėl ji išsigandusi užsidarė savo kambaryje ir iškvietė policiją. Tuo metu A. P. pabėgo (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžio kopijos matyti, kad juo A. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 105 straipsnio 5, 8, 13 punktus (už itin žiaurų bejėgiškos būklės asmens nužudymą iš savanaudiškų paskatų), taip pat pagal to paties BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2 ir 8 punktus (už pasikėsinimą dėl savanaudiškų paskatų nužudyti du asmenis), šiuo nuosprendžiu jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu (b. l. 108-111).
Motyvuojamoji dalis
A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išdavos
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad birželio 3 dieną, apie 6.00 val. jis grįžo namo nupirkęs valgyti. Virtuvė buvo uždaryta. Paskambino į duris, jų niekas neatidarė. Tuomet jis savo raktu atsirakino duris, žmona pradėjo rėkti sakydama „ko taip anksti grįžai“. Kaltinamojo teigimu, jis norėjo su ja susitaikyti, pradėti naują gyvenimą, prižadėjo jai, kad daugiau negers. Jam žmona į tai atsakė necenzūriniais žodžiais. Jis jos paklausė, ar ji turi kitą vyrą, o žmona atsakė „taip“. Tuomet žmona atrakino jam virtuvę. Jis ten pamatė gulintį metalinį strypą, kuris yra atneštas į teismo posėdžių salę, paėmė jį į rankas ir paklausė jos, ar ji tikrai turi kitą. Matė, kad žmona išsigando. Jis jai sakė, kad primuš. Tuomet žmona pasakė, kad neturi kito vyro. Jis tuo apsidžiaugė, numetė strypą, pabučiavo žmonai į žandą ir išėjo pas kaimyną. Pripažįsta, kad buvo užsimojęs strypu. Žodžiais jis pasakė, kad nužudys, bet jokių ketinimų nebuvo, norėjo pagąsdinti. Matė, kad nukentėjusioji išsigando. Jis buvo šoko būsenoje, kartu su žmona jau devynerius metus, žmona turėjo ramiai su juo pasišnekėti. Kaltinamojo teigimu, žmona žinojo, už ką jis buvo teistas. Tokie kaltinamojo A. P. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai iš nukentėjusiosios A. P. tyrimo metu duotų paaiškinimų bei parodymų matyti, jog nukentėjusioji itin detaliai bei nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes bei įvykio situaciją. Iš jos paaiškinimų, užfiksuotų 2017 m. birželio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, be kita ko, matyti, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje jos vyras A. P., anksčiau teistas už nužudymą, paėmęs metalinį strypą į rankas, užsimojęs grasino ją nužudyti. Nukentėjusiosios A. P. teigimu, minėtą dieną, apie 5.45 val., A. P. pradėjo skambinti į (duomenys neskelbtini) buto duris, tačiau ji buto durų neatidarė. Tuomet A. P. turimu raktu atsirakino buto duris, užėjo į butą, patikrino, ar ji miega lovoje viena, išėjo į bendrą virtuvę, kuri yra jų namo 3 aukšte. Po kelių minučių A. P. grįžo namo ir pradėjo su ja aiškintis santykius. Ji atsikėlusi pasakė, kad iškvies jam policiją, tada ji išėjo į laiptinę parūkyti. Parūkiusi užėjo į virtuvę padaryti sau kavos. Apie 6.15 val. A. P. atbėgo iš paskos ir užtrenkė virtuvės duris ir, pasiėmęs metalinį strypą, gulėjusį šalia virtuvėlėje, užsimojo taikydamas jai į galvą. Ji pradėjo prašyti, kad A. P. padėtų geležį, nes pati labai išsigando dėl savo gyvybės. A. P. pasakė, kad nužudys ją, kad be jos pats negyvens. Ji jam pasakė, kad ji neturi kito vyro. Taip sakė jam, nes labai bijojo, kad bet kurią akimirką jis gali ją užmušti. A. P. paklausė, ar ji sugrįš pas jį. Ji pažadėjo, jei jis „užsikoduos“. Tuomet A. P. numetė strypą ir ji pabėgo, užsirakino kambaryje. Atvykus policijos pareigūnams A. P. pabėgo. Nukentėjusiosios teigimu, ji A. P. grasinimus supranta kaip labai realius, nes jis jau sėdėjo už tyčinį nužudymą. Ji labai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, prašo policijos imtis priemonių ir apsaugoti ją nuo realaus pavojaus jos gyvybei (b. l. 9-10). Pažymėtina, jog nukentėjusioji A. P., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pareiškė, jog ji lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl įvykio labai išsigando, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos (b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji tuoj pat po įvykio tiek skambindama Bendrajam pagalbos centrui ir pranešdama apie įvykį, tiek ir atvykusiems policijos pareigūnams taip pat tvirtino, jog jos vyras, paėmęs metalinį strypą į rankas, grasino ją nužudyti, ji dėl to labai išsigando. Šią aplinkybę patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys (b. l. 5). Be to, iš 2017 m. birželio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, be kita ko, matyti, kad A. P. nuosekliai parodė vietą, iš kurios jos vyras A. P. 2017 m. birželio 3 d. paėmė metalinį strypą (t. y. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, iš dešinės pusės nuo įėjimo, iš kampo) ir vietą virtuvėje, kurioje A. P. jai grasino metaliniu strypu, stovėdamas nuo jos apie vieno metro atstumu (b. l. 29-43).
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. ir nurodė, jog jis neturėjo ketinimų nužudyti žmonos, norėjo tik ją pagąsdinti, visgi teismas atmeta šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji A. P. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad grasinimas ją nužudyti buvo išsakytas tada, kai A. P. paėmė metalinį strypą ir juo užsimojo. Pasak nukentėjusiosios, ji labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, kadangi ji žinojo, jog jos vyras praeityje yra teistas už nužudymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pastarąją aplinkybę nukentėjusioji nurodė tiek pranešdama Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį (b. l. 5), tiek ir duodama paaiškinimus tyrimo metu (b. l. 9-10). Nukentėjusiosios teigimu, ji A. P. grasinimus suprato kaip labai realius, ji labai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, prašo policijos imtis priemonių ir apsaugoti ją nuo realaus pavojaus jos gyvybei. Pažymėtina ir tai, jog net ir pats kaltinamasis A. P., duodamas parodymus teisme, patvirtino, jog nukentėjusioji įvykio metu išsigando (pasak kaltinamojo, jis tai matė), be to, ji žinojo, už ką jis yra anksčiau teistas. Taigi iš nukentėjusiosios, o iš dalies ir iš kaltinamojo parodymų matyti, jog grasinimą nukentėjusioji suprato kaip realų. Teismo vertinimu, nukentėjusioji A. P. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jai buvo žinoma, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už nužudymą, įvykio metu prieš nukentėjusiąją užsimojo sunkiu metaliniu strypu) turėjo pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. P. 2017 m. birželio 3 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje laikydamas rankoje metalinį strypą ir užsimojęs juo, grasino nužudyti savo žmoną A. P., dėl ko ji patyrė baimę ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. P. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, prieš šeimos narį – žmoną, veika baigta). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, vaikų neturi (b. l. 92, 96-97), teistas du kartus, tame tarpe ir už labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos jam buvo paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (102-103, 108-111), aptariamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 100-101), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. P. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. birželio 3 d., 23.10 val. (b. l. 64). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2017 m. birželio 16 d., terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 3 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomoji priemonė – suėmimas – paskelbus nuosprendį naikintina, kadangi kaltinamasis į paskirtos arešto bausmės laiką įskaičius jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, pripažintinas bausmę atlikusiu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis strypas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai A. P.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam aštuoniolikos parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę dvylikos parų arešto bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. birželio 15 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti A. P. bausmę atlikusiu.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendį paskelbus panaikinti ir A. P. paleisti teismo salėje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai A. P.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.