- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-03
- Bylos Nr.
- 2-3144-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- R. V., R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei E. V. ir jos atstovui advokatui R. R. bei atsakovui V. V. ir trečiajam asmeniui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo pilnamečiam priteisimo, tretysis asmuo R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. V. ir jos atstovas adv. R. R. prašė teismo priteisti iš ieškovės tėvo atsakovo V. V., ieškovei išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki ji mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne trumpiau nei iki 2011-07-14.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos tėvas V. V. pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-11-16 išduotą vykdomąjį raštą buvo įpareigotas nepilnametės dukters išlaikymui mokėti po 1 MGL iki jos pilnametystės. Ieškovė tėvams 1993-07-01 nutraukus santuoką, liko gyventi su motina R. V., su kuria gyvena iki šiol.
Ieškovė nurodė, kad jai 2010-01-21 sulaukus pilnametystės tėvas (atsakovas) išlaikymo nebeteikia. Ieškovė šiuo metu mokosi Šiaulių Lieporių gimnazijos 3 klasėje, o baigusi gimnaziją ketina tęsti mokslus aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir jai yra būtinos išlaidos, norint užsitikrinti bent minimalių būtinųjų jos poreikių tenkinimą, ugdymui, vystymuisi. Pagrindinės išlaidos yra susijusios su gyvenimiškomis problemomis, t.y. būsto išlaikymu, maistu, rūbais, higienos priemonėmis, mokymosi ir ugdymo priemonėmis, būtiniausiais vitaminais, vaistais ir pan. Kadangi ji mokosi, dėl per didelio mokslo krūvio ji negali dirbti, nes mano, kad nesugebėtų suderinti mokslo ir darbo, dėl to nukentėtų mokslo kokybė, tuo labiau, kad mokslams yra skiriama didžioji dienos laiko dalis, kartais aukojant ir savo laisvalaikį. Mokslo kokybė, įgyjamos žinios jai yra labai svarbu, kadangi aukštasis išsilavinimas ieškovei būtinas, norint užsitikrinti savo perspektyvas ateityje.
Ieškovė gyvena kartu su motina pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį šiuo metu irgi nedirba ir jai valstybės mokomos išmokos tėra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, nes kitų pajamų ar kito turto ji neturi. Be ieškovės motinos šeimoje užaugo ir jos vyresnioji sesuo T. V., gimusi 1985 metais. Teigė, kad padidėjus mokesčiams netgi sunku jai ir motinai išlaikyti gyvenamąjį būstą. Mano, jog LR Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė apie tėvų pareigą vaikams palaikyti juos morališkai, materialiai remti ir išlaikyti. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių ji mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas jos naudai bent jau iki kol ji mokysis gimnazijoje. Atskirai nurodė, kad jos tėvas jai liko įsiskolinęs 420 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė teismo jai priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pilnametystės, t.y. 2010-01-22 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis gimnazijoje. Ieškovės atstovas papildomai prašė teismo priteisti iš atsakovo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, pripažindami, kad beveik nesitiki, jog gaus iš atsakovo priteistą išlaikymą. Tuo pačiu paaiškino, kad ieškovė baigus gimnaziją ketina ir toliau mokytis.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Tretysis asmuo R. V. paaiškino teismui, jog dukters tėvas elgiasi labai neatsakingai, nes jam visiškai nerūpi ne tik vaiko sveikata, išlaikymas, bet ir jos pasiekimai. Nurodė, kad jai vienai yra labai sunku išlaikyti du vaikus, kuomet kainos auga daug greičiau nei pajamos. Be to ji pati neteko 60 proc. darbingumo, jai irgi reikalingi vaistai, o jos gaunamos pajamos taip pat nedidelės. Nors abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau atsakovas dukrai E. visą laiką temokėjo tik 1 MGL dydžio išlaikymą. Šiuo metu jis dar yra skolingas E. 420 Lt, o taip pat ir vyresniajai dukrai Tomai, tokią pačią sumą. Teigė, kad tėvas dukroms visą laiką žadėjo užrašyti namą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo pažado neįvykdė. Nurodė, kad jokių juvelyrinių dirbinių nei jai, nei dukrai atsakovas ar buvusi anyta nėra perdavę. Papildomai parodė, kad vyresnioji dukra Toma, kuri mokosi magistro studijose irgi negauna iš tėvo jokios paramos. Nurodė, kad atsakovas yra įgijęs automobilisto specialybę, nes baigė Šiaulių kolegiją. Mano, kad tėvo paramą ieškovei reikalinga ir dėl sveikatos, nes jai yra padidėjusi skydliaukė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė šiuos su ieškovės ieškiniu nesutikimo motyvus.
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis nustato tėvams teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 metų lapkričio 11d. redakcija) įtvirtintas iš esmės kitas principas (bendros taisyklės išimtis) - tėvai privalo išlaikyti ir darbingus, pilnamečius vaikus, kuriems, kol jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų, yra būtina parama, tokiu būdu išplėsdama Konstitucijoje nustatytas teisinio reguliavimo ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-06-07 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 metų lapkričio 11d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Konstitucinis teismas pabrėžė, jog negalima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams, tačiau ne visų moralinių priedermių vykdymas gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas. Be to, Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta ne tik tai, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (6 dalis), bet ir inter alia tai, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (7 dalis). Konstitucinis teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 metų lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11d. redakcija), kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam (...) pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Konstitucinis teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 metų lapkričio 11d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kol jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti. Atsakovas nurodė, kad yra neįgalus, netektas darbingumas - 45 (keturiasdešimt penki) procentai, bedarbis, jo gaunamos pajamos - 310,69 Lt netekto darbingumo pensija, kitų pajamų jis neturi. Teigė, jog iš savo gaunamos neįgalumo pensijos jis mokėjo išlaikymą nepilnametei ieškovei ir dar moka išlaikymo įsiskolinimą, kuris šiai dienai yra apie 485,93 Lt, o ne 1548,07 Lt kaip teigia ieškovė E. V. ieškinyje. Atsakovas 2010-03-05, jo motinai A. V. atsiradus galimybei jam padėti, padengė didžiąją dalį dukros išlaikymo skolos - padarė 1 000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) pašto perlaidą, nors iš tiesų jokios skolos neturėtų būti, kadangi 2001-2003 metais, būdamas bedarbis, registruotas Darbo biržoje, neturėdamas darbo ir todėl negaudamas jokių pajamų, negalėjo mokėti dukrai išlaikymo pinigais, todėl, prieš tai suderinęs su ieškovės motina R. V., ieškovės išlaikymui perdavė pačiai ieškovei vienintelį turėtą vertingą daiktą - auksinį žiedą, kurį juvelyrai buvo įvertinę 3 000,00 Lt. Žiedą R. V. parnešė ieškovė E. V., dukra žadėjo atnešti motinos raštą, kad išlaikymo skola padengta auksiniu žiedu, tačiau taip ir atnešė. Ieškovė kiekvieną mėnesį ateidavo į jo tėvų namus, pasiimti sau išlaikymo, kurį jis mokėjo geranoriškai. Pinigus dukra pasiimdavo, o motinos raštelius ne visada atnešdavo, nurodydama, kad motina pamiršo parašyti, kad kitą kartą atneš. Savo dukra jis tikėjo. E. V. neatnešė jokių pakvitavimų už 950 Lt ir už 3 000,00 Lt vertės auksinį žiedą, nors tie pinigai jai pačiai asmeniškai kaip išlaikymas buvo jo perduoti. Visa tai vyko atsakovo motinos A. V. namuose ir prie jos akių, todėl prašys teismo A. V. apklausti byloje liudytoja. Šiai dienai jo materialinė padėtis yra labai sunki. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų jis neturi. Gaunamų pajamų jam neužtenka patenkinti net pačius minimaliausius savo poreikius. Laimei, kad gyvena pas savo motiną A. V., kuri aprūpina jį gyvenamuoju būstu ir iš savo gaunamos senatvės pensijos sumoka buto išlaikymo mokesčius, palengvina jo egzistavimą - pasidalina maistu, nuperka būtiniausių vaistų, tačiau abu gyvena ant skurdo ribos. Dėl labai sunkios savo finansinės padėties ne kartą kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, tačiau dėl sunkios ekonominės padėties šalyje, vienintelė pagalba, kurią jam pasiūlė - galimybė pasiimti maisto produktų paketą. Teigė, kad turi rimtų sveikatos problemų jam diagnozuota encefalopolineuropatija, prostatos hiperplazija, šlapimo pūslės atonija, stemplės kanalo diafragmos išvarža, lėtinis atrofinis gastritas, II tipo kompensuotas cukrinis diabetas, skirtas medikamentinis gydymas, privalo laikytis rėžimo, dėl netekto darbingumo sunku rasti pagal jo sveikatos būklę ir fizines jėgas tinkantį darbą, todėl dėl objektyvų priežasčių jis neturi galimybės dirbti ir užsidirbti. Šiai dienai jis neturi jokių finansinių galimybių išlaikyti dar ir pilnametę dukrą E. V., nes pats yra labai sunkioje finansinėje padėtyje, jo realios galimybės - pilnai padengti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad jos poreikių patenkinimui reikalinga 850 Lt, tuo tarpu atsakovas turi pragyventi mėnesį iš atskaičius išlaikymą dukrai liekančios 180 Lt sumos. Atsakovas neturi jokios galimybės teikti paramą pilnametei dukrai, kad ir mažesnę nei ieškovė prašo ieškinyje, nes jis neturėsi jokios realios galimybės priteistą paramą teikti ir paramos pilnamečiui vaikui iš jo priteisimas padarys esminės žalos atsakovo interesams, nes jam pačiam yra reikalinga parama.
3. Parama pilnamečiui vaikui gali būti priteista tik konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (LAT 2007-06-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 metų lapkričio 11d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) ( LAT 2008-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008).
Šalies argumentai
4. Ieškovė E. V. nurodo, jog neva jos poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 850 Lt, tačiau nepateikia tuos poreikius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas mano, kad E. V. nurodytos jos pragyvenimui reikalingos sumos yra ženkliai per didelės (pvz. aprangai – 150 Lt kas mėnesį (1.800,00 Lt per metus), tikrai per didelė suma, be to, atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė pateikė net keturis batų įsigijimo čekius, t.y. ieškovė E. V. nusipirko batus 2009-09-18, 2009-09-26, 2009-12-30, 2010-02-06, todėl jam nesuprantama apie kokią sunkią turtinę padėtį ir paramos reikalingumą nurodo ieškinyje ieškovė; mokslui, mokymosi reikmenims - 200 Lt kas mėnesį (2.400,00 Lt per metus) - jam suprantama, kad einant į mokyklą dukrai reikia sąsiuvinių, pratybų, rašiklio, tačiau kanceliarinės prekės negali tiek kainuoti, kiek nurodo ieškovė, 200 Lt kas mėnesį išleisti mokymosi reikmenims įsigyti, papildomam ugdymui, yra nerealu ir visiškai neprotinga; 150 Lt - higienos priemonės, sveikatai, vaistams, vitaminams, jis nemano, kad realiai ieškovė išleidžia tokią pinigų sumą jos nurodytų poreikių patenkinimui, nes iš pačios ieškovės pateikto išrašo iš medicininių dokumentų, matyti, kad ieškovei diagnozuota tik viena liga - depresinis sutrikimas, dėl šios ligos gydosi nuo 2009-09-08, jog medikamentai pagrinde kompensuojami, iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad jai vaistai pirkti tik 2009-10-07, vaistai kainavo 59,58 Lt. Taigi nuo 2009-09-08 iki 2010-03-08, t.y. per 6 mėnesius sveikatai stiprinti, gydymuisi ieškovė išleido 59,58 Lt, t.y. 9,93 Lt per mėnesį. Atsakovui visiškai nesuprantama, kaip ir kodėl ieškovė, jeigu jos materialinė padėtis yra sunki ir jai yra būtina parama, įsigijo prabangų 2008-01-22 fotoaparatą P50 N. C. už 699 Lt. Ieškovė klaidina teismą nenurodydama tikrosios savo motinos R. V. turtinės padėties. Atsakovo žiniomis, R. V. nuolat dirba (tik galbūt neoficialiai), kad R. V. turi papildomų pajamų šaltinių, be netekto darbingumo pensijos - 573,25 Lt, patvirtina ir ieškovės nurodytos jos patiriamos kasmėnesinės išlaidos - 850 Lt. Be to, R. V. priklauso nuosavybės teise butas, esantis K.Korsako g. 41-19, Šiauliai, kurį ji įsigijo pardavusi jų bendrai santuokoje įsigytą butą. Skiriantis su R. V., atsakovas išėjo tik su savo asmeniniais rūbais, butas, bute buvę namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika liko ieškovės motinai R. V., jokios kompensacijos už jai likusį visą santuokoje įsigytą turtą R. V. jam nemokėjo. Šiai dienai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, jos tėvo V. V., šiai dienai, jis mano, jog ieškovė turi ir pati išnaudoti visas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (pvz., gali padirbėti vasarą, po pamokų). Dukra ieškinį grindžia neva besąlygine jo pareiga jai, net ir sulaukusiai pilnametystės, išlaikyti, tačiau pamiršta, kad ir pati turi pareigų savo tėvui, kaip pvz. gerbti tėvus, jais rūpintis, padėti. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti jo galimybių realiai teikti paramą. Mano, jog būtų pažeisti teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principai, jei parama pilnamečiam vaikui būtų priteisiama iš tėvo, kuriam pačiam reikia paramos.
5. Ieškinys yra su trūkumais - neteisingai suformuluotas ieškinio dalykas - ieškovė negali abstrakčiai prašyti priteisti jai išlaikymą iki tol, kol ji mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu dvidešimt keturių metų amžiaus. Parama negali būti priteista abstrakčiam laikotarpiui, o turi būti nurodyta konkreti data nuo kada, šiuo atveju - nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki kada, šiuo atveju - iki ieškovė baigs Šiaulių Didždvario gimnaziją. Tokia praktika suformuluota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad „teismo sprendime turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisimas iki pilnametis vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.“
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 110 str., 111 str., 142 str. 2 d., 93 str. 1 d., 190 str., 199 str., atsakovas pareiškė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė:
1. Atmesti ieškovės E. V. ieškinį kaip nepagrįstą, nes atsakovas neturi jokių finansinių galimybių teikti pilnamečiam vaikui paramą, paramos teikimas iš esmės pablogintų jo ir taip labai sunkią turtinę padėtį, nes jam pačiam yra reikalinga parama.
2. Priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
3. Apklausti teismo posėdyje jo atsivestą liudytoją A. V., gyv. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pateikė teismui įrodymus pagrindžiančius atsikirtimus.
Liudytoja A. V. parodė teismui, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ji neturi didelių galimybių padėti sūnui, o tuo pačiu ir vaikaitei (ieškovei). Teigė, kad tuomet, kai sūnus mokėjo dar nepilnametei dukrai, dabar ieškovei išlaikymą, ji jam padėdavo materialiai ir finansiškai, o taip pat perduodavo tėvo jai skirtus pinigus. Nors savo vardu turi keletą nekilnojamųjų (ir vieną kilnojamąjį daiktą) daiktų skirtingose vietose, tačiau gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gyvenimui. Nurodė, jog pati yra silpnos sveikatos, turi neįgalumą, gauna kuklias išmokas, o žiema vien už gyvenamojo namo apšildymą sumoka apie 500 Lt, nes namo bendras plotas 148 kv. m. Parodė, kad sūnui siekiant atsiskaityti su dukra E. V., ji perdavė jai žiedą, kurio vertė pagal juvelyrus 3 000 Lt. Taip pat duodavo vaikaitei ir pinigus grynais, tačiau pastaroji pakvitavimų iš motinos apie perduotus pinigus neatnešė. Nurodė, kad velionis vyras prieš mirtį paliko sūnums dalį turto, tačiau visą palikimą po jo mirties priėmė ir paveldėjo ji vieną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas V. V. yra 1992-01-21 gimusios E. V. tėvas, o tretysis asmuo R. V. jos motina (b.l. 5). Šiaulių m. apylinkės teismo 1993-07-01 sprendimu atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta (b.l. 58). Viena iš santuokos nutraukimo priežasčių buvo atsakovo alkoholizmas. Ieškovės tėvai gyvena skyrium, o ieškovė su motina (b.l. 9). Pagal Šiaulių m. apylinkės teisme 1998-11-16 išduotą vykdomąjį raštą iš atsakovo V. V. tuo metu nepilnametės dukters dabar ieškovės E. V. išlaikymui buvo išieškoma po 1 MGL išmoką iki vaiko pilnametystės (b.l. 17-19). Iš Šiaulių Lieporių gimnazijos 2010-05-11 pažymos matyti, kad ieškovė mokosi minėtos mokslo įstaigos 3 klasėje ir šią gimnaziją baigs 2011 m liepos mėnesį (b.l. 73, 89). Atsakovas dar 2010-01-21 buvo įsiskolinęs ieškovei 1 548,07 Lt (b.l.17-19). Ieškovė savo vardu LR neturi įregistravusi nei nekilnojamųjų, nei kilnojamųjų daiktų, jai nėra mokama jokia valstybės išmoka. Tretysis asmuo ieškovės motina nedirba ir negauna jokių su darbo santykiais susijusių išmokų, išskyrus netekto darbingumo pensiją (b.l. 20). Tretysis asmuo R. V. tėra tik iš dalies darbinga, netektas darbingumas yra 60 proc. (b.l. 22). Ieškovė ir jos motina gyvena pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute Korsako g. 41-19, Šiauliuose (b.l. 10). Ieškovės vyresnioji sesuo irgi dar mokosi aukštojoje mokykloje. Tretysis asmuo R. V. ieškovės išlaikymui per mėnesį tegali skirti apie 200 Lt. Nors ieškovė 2010-01-21 tapo pilnametė, tačiau ji ir toliau mokosi Šiaulių Lieporių gimnazijoje, o kaip jau minėta atsakovas ne tik liko dukrai skolingas nesumokėdamas ankstesnių išmokų, bet ir išlaikymo nebeteikia dukra nuo 2001-01-22. Tokiu būdu iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad jis nevykdė tinkamai tėvo pareigos ir materialiai dukros neberėmė nei tada, kai ji buvo dar nepilnametė, nei kuomet ji tapo pilnamete, tačiau toliau mokosi bei siekia vidurinio išsilavinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu (įsigaliojo 2007-06-12) pripažino, kad LR CK 3. 194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis KT nutarimas nepaneigia teismo teisės nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, jį nagrinėti remiantis LR Konstitucijos nuostatomis (CK 1.3 str.), bendraisiais teisės principais bei suteiktais įgaliojimais (Konstitucijos 109str.) ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Minėtų teisės normų taikymas atitinka ir CK 1.8 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga ne tik išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 metų, bet ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl to Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti tėvų pareigą remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokia pareiga bus pagrįsta kitomis Konstitucijos nuostatomis, bet ir kaip jau minėta, tokia pat teisė suteikta teismui, sprendžiant individualų ginčą konkrečioje byloje. Kadangi Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), dėl to pripažintina, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga gali būti kildinama ne tik iš įstatymų (pvz. anksčiau galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos), bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos nuostatomis atsiranda tėvų pareiga teikti pilnamečiam vaikui būtiną paramą, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.
Kadangi ieškovė, nors ir būdama pilnametė, tebėra moksleivė, nebaigusi vidurinės mokyklos, darytina išvada, kad jos reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris atsisako padėti dukrai materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus. Ieškovė reikalauja 300,00 litų dydžio išlaikymo kas mėnesį iki ji mokysis ir baigs Šiaulių Lieporių gimnaziją. Nurodo, kad jos poreikių patenkinimui mėnesiui reikia ne mažiau kaip 600 litų (b.l. 8). Be to ieškovė ugdo savo gebėjimus ir lanko papildomai mokomus dailės kursų užsiėmimus (b.l.6). Ieškovei reikalingos ir papildomos išlaidos susijusios su jos sveikata (b.l.11-12).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina, jog atsakovas pagal Šiaulių m. apylinkės teisme 1998-11-16 išduotą vykdomąjį raštą privalėjo teikti dukrai išlaikymą iki 2010-01-21 įskaitytinai, tai yra iki jos pilnametystės (b.l. 5). Tačiau atsakovas net ir tuomet kai ieškovė buvo nepilnametė, neteikė jai reikalingo išlaikymo, nors tada jam tereikėjo mokėti tik po 1 MGL dydžio išmoką. Taip pat atsakovas ieškovei neteikia išlaikymo ir tada kai ji tapo pilnametė, nors matyti, kad toks išlaikymas jai irgi reikalingas. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo pilnametė dukra neturi jokio jos vardu registruotino turto (b.l. 13, 60-69). Kadangi pilnametis vaikas neturi jokio registruotino turto, negauna jokių papildomų pajamos, kurios garantuotų jam išlaikymą, tokiu atveju tėvai privalo išlaikyti pilnametį vaiką. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovei išlaikymą teikia tik jos motina, o atsakovas vengia teikti besimokančiai dukrai paramą, kuri jai ypač reikalinga.
Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovė E. V., nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, akivaizdu, kad jai buvo ir yra reikalinga tėvo parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos įsigijimui ir pan.). Byloje yra duomenų, kad atsakovas anksčiau sirgo, buvo gydomas gydymo įstaigose, dėl ko negalėjo reguliariai teikti dukrai teikti reikalingo išlaikymo, tačiau dabartiniu metu jo sveikatos būklės pagerėjo ir jis yra įrašytas į sąrašą asmenų ieškančių darbo (b.l.43). Be to kaip jau minėta jo sveikatos būklei įtakos turėjo ir besaikis girtavimas (CPK 182 str. 1d.2p.) (b.l.58). Pastebėtina, kad materialios tėvų pareigos pilnamečiam vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus jų vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Tretysis asmuo kaip vaiko motina turėdama neįgalumą ne tik dirbo (b.l.60-61), bet ir pagal išgalęs iki šiol materialiai remia savo dukrą, o taip pat siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo atsisakymas teikti išlaikymą vidurinio išsilavinimo siekiančiam vaikui yra aiškiai nepateisinamas, prieštaraujantis net minimaliems (fiziologiniams) jo poreikiams. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, taip pat turinčios neįgalumą parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina ieškovės teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Dėl to teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas dar negali kol kas atsisakyti neremti materialiai ir dabar jau pilnametės jaunesniosios dukros (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Be to atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nei dabar, nei ateityje jis negalės teikti paramos dukrai dėl objektyvių priežasčių ( pvz. chroniškos ligos, visiško neįgalumo ar pan.). Pastebėtina, kad ir jam nustatyto darbingumo lygio patikrinimas yra numatytas jau 2011-02-10 (b.l.35). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti jai reikalingą išlaikymą iš tėvo pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis minėtus Konstitucinius principus. Atskirai pastebėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas expressis verbis dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo yra konstatavęs (2007-01-23 nutartis civ. byla Nr. 3K-7-130/2007 ir 2007-03-14 nutartis civ. byla Nr. 3K-104/2007), kad žemesnės instancijos teismas turi ,,dikrecijos teisę“ priteisti išlaikymą asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje.
Tačiau iš atsakovo ieškovei priteistinas kol kas tik 150,00 Lt dydžio išlaikymas, nes tai yra daug mažiau, nei pusė dabar nustatytos minimalios 800 Lt mėnesinės algos (toliau – MMA) ( LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, įsigaliojo nuo 2008-01-01). Toks išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus galimą atsakovo dabartinę materialinę padėtį ir aplinkybę, kad kito asmens galinčio teikti išlaikymą jo dukrai be trečiojo asmens, šiuo metu nėra. Be to teisės doktrinoje pripažįstama, kad net ir esant vieno iš tėvų labai sunkiai padėčiai, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą vaikui, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus atsakovo materialinei padėčiai, ar jam įsidarbinus, ieškovė turės teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl jai priteisto, tačiau realiai reikalingo didesnio išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad tik MMA gali užtikrinti minimalius nedirbančio suaugusio asmens poreikius. Kadangi ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje ir dirbti negali, būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą lėšų sumą, atitinkančią MMA, jai turi užtikrinti ne tik motina, bet ir tėvas. Ieškovė nurodė, kad jai reikia mažesnės nei MMA dydžio lėšų sumos nors ji ne tik baigia gimnaziją, bet ir nori mokytis toliau. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais dėl noro toliau mokytis ir tai, jog tam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė yra pilnametė, suaugęs žmogus, todėl ji privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Atitinkamai teismui patenkinus iš dalies ieškovės prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, ji turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to kaip paaiškino teismui ieškovė, jog visą tą laiką ją materialiai rėmė tik motina, dėl to ieškovei esant pilnametei, tik ji pati turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jai priteistą išlaikymą.
Ieškovė prašė priteisti išlaikymą iki tol, kol mokysis Šiaulių Lieporių gimnazijoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra ne vyresnė nei 24 metų amžiaus ir ji tebesimoko gimnazijoje, kurią tikėtina baigs tik 2011-07-14 įskaitytinai (pagal ilgametę mokslo metų pabaigą), todėl nors ir yra konstitucinis pagrindas priteisti išlaikymą ir už ilgesnį laikotarpį, tačiau jis priteistinas ne iki 24 metų, o iki kol ieškovė baigs minėtą gimnaziją. Pastebėtina, kad teismui nežinoma ir negali būti žinoma, kad baigusi vidurinę mokyklą ieškovė mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Tokiu būdu, ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 150 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2010-01-22 iki 2011-07-14 įskaitytinai, tai yra iki ji mokysis Šiaulių Lieporių gimnazijoje (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3d.). Jeigu ieškovė baigusi gimnaziją įstos studijuoti į aukštosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių ir teismui pateiks atitinkamus įrodymus, ieškovei išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą, kuris gali būti jai reikalingas iki 24 metų amžiaus.
Taip pat atmestinas ir atsakovo motyvas, kad iš jo gaunamos socialinės pašalpos dukters išlaikymui išskaičiuojant bent kokią pinigų sumą, ypač pablogės jo finansinė padėtis. Pirmiausia, civilinio proceso teisės nuostatos numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui yra mokamos kaip socialinė pašalpa (CPK 739 str. 1d. 5p). Antra, atsakovui geranoriškai nemokant visos ar dalies periodinių išmokų skirtų ieškovės išlaikymui sumos, susidarys jo įsiskolinimas pilnamečiam vaikui, kuris turės būti sumokėtas, net ir ieškovei sulaukus 24 metų. Trečia, teismas priteisdamas iš atsakovo jo pilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, įvertina ir tą aplinkybę, jog valstybė kol kas materialiai neremia jo vaiko.
Patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 54,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei ir 6,80 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą (CPK 96 str.). Sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).
Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės jam bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad nors CPK nėra reglamentuota teismo galimybė dėl sunkios šalies materialinės padėties nepriteisti kitai šaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau CPK nėra normų, draudžiančių tai daryti. Todėl teismas mato svarstyti galimybę nepriteisti atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalies dėl sunkios ieškovės materialinės padėties ( mokosi gimnazijoje, neturi pajamų). Be to toks mažinimas neprieštarauja CPK 88 str. 2d. ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas ) maksimalaus dydžio, bet ir CPK 3 straipsnio nuostatoms. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra užtikrinti protingai įmanomą kitos šalies nuostolių atlyginimą, o ne dar labiau apsunkinti iš dalies pralaimėjusios šalies padėtį ar jos sąskaita pasipelnyti. Atsižvelgiant į ieškovės sunkią materialinę padėtį teismas mato būtinumą nepriteisti atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
1. Priteisti iš atsakovo V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai E. V. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2010-01-22 iki 2011-07-14 įskaitytinai, tai yra iki ji mokysis VšĮ Šiaulių Lieporių gimnazijoje.
2. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 54,00Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei ir 6,80 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 460,80 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt litų 80 ct).
3. Sprendimą dėl išlaikymo E. V. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių m. apylinkės teisme.