- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- PK-3348-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00239-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su A. P. skundu dėl privataus kaltinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog jis kaltina A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo.
Privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą atsisakytina pradėti.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš skundo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. A. P. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. G. už šmeižimą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.
Šalies argumentai
Šiuo atveju, pareiškėjas kaltina A. G. tuo, kad ji, būdama VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke, 2013-11-29 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą dėl problemų VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, nes Kauno miesto meras nesiėmė jokių priemonių ir nesureagavo į ankstesnį 2013-01-01 VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojų grupės kreipimąsi, kuriuo buvo vertinama įstaigos vadovo A. P. veikla ir nurodomi darbo trūkumai. 2013-11-29 pareiškimu profesinės sąjungos vardu A. G. prašo Kauno miesto savivaldybės tarybos įpareigoti administracijos direktorių atšaukti įsakymą dėl įstaigos reorganizavimo ir spręsti klausimą dėl A. P. tinkamumo eiti VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus pareigas. Pareiškime pateikiamas A. P. darbo vertinimas, cituojamas Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, nurodoma, kad A. P. painioja viešuosius ir privačius interesus, savo veiksmais daro finansinę žalą įstaigai.
Akivaizdu, kad tokiu pareiškimu VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė A. G. išsako savo ir profesinės organizacijos, kuriai atstovauja, kritišką nuomonę apie įstaigos vadovą, nurodo jo darbo trūkumus ir prašo ištirti jo veiklą, primena, kad nebuvo reaguota į ankstesnį pareiškimą. Kreipimasis skiriamas ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie A. P., bet kompetentingam organui -Kauno miesto savivaldybės tarybai pareiškime nurodytoms aplinkybėms tirti. Darbo kodekso 22 straipsnis suteikia profesinei sąjungai teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų vykdymo priežiūrą. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis profesinei sąjungai leidžia kontroliuoti darbdavį, kad jis laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų įsipareigojimų, 18 straipsnis suteikia teisę reikalauti iš darbdavio kad jis panaikintų tokius sprendimus, kurie pažeidžia įstatymų numatytas darbuotojų ir profesinės sąjungos teises, o 19 straipsnis leidžia siūlyti patraukti atsakomybėn pareigūnus, kurie nesilaiko darbo įstatymų ar nevykdo kitų savo įsipareigojimų. Siūlymai formuluojami, pateikiant informaciją ir išsakant savo nuomonę apie darbdavį. Nuomonės išsakymas nėra nusikalstama veika net ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad ją išsakęs asmuo klydo. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad tai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsniu, 440 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.