Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G., jos atstovei advokatei I. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1 d.,

L. L. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2015-08-22, apie 12 val. 19 min., Telšių mieste, ties pastatu Naujoji g. 5, vairuodama automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950), 9 p., 124 p. reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė A. G., padarant jai muštinę galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kairio kelio odos nubrozdinimą, kairės pėdos V padikaulio lūžimą, kas nesunkai sutrikdė A. G. sveikatą.

L. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val., ji buvo atvažiavo į Telšių mieste esantį mažąjį turgelį. Automobilis buvo pastatytas toje pusėje, už „Žibutės“ parduotuvės. Ji ketino išvažiuoti, įsėdo į savo šeimos automobilį „Citroen C5“, parodė posūkį ir susukusi vairą, pradėjo judėti. Tada, pasižiūrėjusi atgal, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį autobusiuką. Išsigandusi, kad gali įvykti susidūrimas, ji norėjo stabdyti, tačiau supainiojo stabdžių ir greičio pedalus. Automobilis staiga pašoko, nes variklio galingumas didelis. Ji matė, kad kitoje gatvės pusėje yra moteris, stengėsi išvengti susidūrimo. Automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, užšoko ant šaligatvio ir atsitrenkė į elektros skydinę. Ji nėra tikra, kad nukentėjusiąją tikrai kliudė. Mano, kad jeigu nukentėjusiąją būtų kliudžiusi, tai sužalojimai būtų buvę sunkesni. Mano, kad nukentėjusioji galimai išsigando ir pati nugriuvo. Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Nukentėjusiosios atsiprašė, ligoninėje jai davė 100 eurų. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Be to, nukentėjusioji daug dalykų pasakoja neteisingai, nes ji tikrai nukentėjusiajai stengėsi padėti, pati pasirūpino, kad draudimo bendrovės atstovė nuvyktų pas nukentėjusiąją ir paimtų jos pareiškimus. Ji pati yra pensininkė, neturi lėšų mokėti nepagrįstas nukentėjusiosios išlaidas. Nukentėjusioji niekada nesakė, kad jai būtų lūžę dantų protezai. Praėjus kuriam laikui, vis pasakoja naujas aplinkybes.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. parodė, kad 2015-08-22, apie 12 val., ji buvo atėjusi į turgelį, nes norėjo nusipirkti gėlių ir važiuoti į kapines. Ji apžiūrėjo gėles, kurios nelabai jai patiko, todėl draugė nuėjo apžiūrėti kitur parduodamas gėles, o ji vaikščiojo šaligatviu prie gėlių kioskelio Naujojoje gatvėje. Staiga pamatė, kad į ją atlekia mašina. Ji norėjo trauktis, sukosi, tačiau mašina kliudė jos dešinės kojos šlaunį ir ji pargriuvo. Ją nubloškė ant asfalto. Atsipeikėjusi atsisėdo, buvo visa kruvina. Labai stipriai iš galvos bėgo kraujas. Nepažįstamas vyriškis suteikė pirmąją pagalbą, aprišo jos galvą ir neleido keltis, pasakė, kad iškvietė greitąją med. pagalbą. Tada prisirinko žmonių. Greitai atvyko greitosios med. pagalbos automobilis ir ją nuvežė į ligoninę. Priėmimo skyriuje ją apžiūrėjo. Jai skaudėjo krūtinę, galvą, kairės kojos pėdą, buvo sužeistas kojos kelis. Jai padarė rentgeno nuotraukas, bet lūžių nenustatė ir išleido į namus. Koją labai skaudėjo, negalėjo priminti. Atvažiavo kaimynai parsivežti ją į namus. Jos butas trečiame aukšte, tačiau negalėjo kaire koja priminti, tai šliaužė į butą ant užpakalio, pasispirdama sveikąja koja. Namuose pėda dar labiau sutino, pamėlynavo. Namuose ja rūpinosi kaimynės. Pirmadienį kaimynai nuvežė pas šeimos daktarą, gavo vėl siuntimą pas traumatologą. Nuvykus pas traumatologą, vėl padarė nuotrauką ir nustatė pėdos skeveldrinį lūžį. Paguldė į ligoninę ir pasakė, kad operacija būtina. Sekančią dieną atliko jai operaciją, įdėjo metalo plokšteles, kad sutvirtintų kaulus. Po operacijos keturias savaites nešiojo specialų įtvarą. Neleido kojos minti, paskui leido vaikščioti su ramentais priminant kulną, o dar vėliau minti visa pėda. Reikėjo važiuoti į perrišimus, pas gydytojus. Visą tą laiką jai padėjo kaimynai: veždavo pas gydytojus, pirko ir gamino maistą, vedžiojo šunį. Jos sveikata neatsistatė į buvusią būklę iki eismo įvykio. Skauda koją, eina šlubuodama, nebetinka batai, padas jautrus bet kokiam nelygiam reljefui. Geria vaistus nuo skausmo. Dėl patirto išgąsčio ir dėl galvos sumušimo, jai svaigsta galva, ją persekioja baimės ir nerimas. Nesaugiai jaučiasi gatvėje, bijo pravažiuojančių mašinų, geria priskirtus raminamuosius vaistus. Byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi draudimo bendrovė iš dalies atlygino jos patirtą neturtinę žalą, taip pat kaltinamoji jai yra sumokėjusi 100 eurų, todėl ji prašo iš civilinio atsakovo priteisti neturtinei žalai atlyginti 3400 eurų.

Liudytoja G. K. parodė, kad yra nukentėjusiosios A. G. kaimynė. Ryte matė kaip kaimynė išėjo. Sakė, kad eina į turgelį pirkti gėlių, po to ketino važiuoti į kapines. Po kurio laiko jai į namus paskambino ir paprašė atvažiuoti į ligoninę parsivežti kaimynę, nes ji yra po eismo įvykio. Ji paprašė kitų kaimynų, kad nuvežtų į ligoninę. Nuėjusi į priėmimo skyrių, pamatė koridoriuje sėdinčią kaimynę. Galva buvo aprišta, uždėtas tinklelis, visa drebėjo. Su vežimėliu nuvežė iki automobilio ir parvežė į namus. Ji negalėjo kojos priremti, tai laiptais ant užpakalio šliaužė į namus. Namuose ją paguldė, koją pakėlė. Jautėsi blogai, buvo neorientuota. Visos kaimynės nešė vaistus, ja rūpinosi. Matė, kad buvo kelis perkirstas, sumušta krūtinė, kojos pėda. Pirmadienį ją užregistravo pas traumatologą. Ten jai padarė vėl nuotrauką ir nustatė, kad sutrupinta pėda, paguldė į ligoninę. Po operacijos ilgą laiką kojos minti negalėjo, buvo uždėtas įtvaras. Visos kaimynės ja rūpinosi, vežė į ligoninę, pirko maistą, virė valgyti, vedė į lauką šunį. Iš šiuo metu A. G. nesijaučia gerai. Skundžiasi, kad jai svaigsta galva, skauda koja, eina šlubuodama.

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2015-08-22, tai buvo šeštadienis, ji dirbo gėlių kioske prie Telšių mažojo turgelio. Pas ją atėjo draugė A. G., apžiūrėjo pas ją gėles, norėjo nusipirkti gėlių ir važiuoti į kapines. Ji pasakė, kad jos gėlės nelabai šviežios. Pasiūlė A. G. pastovėti prie jos gėlių kiosko, o pati nuėjo pas kitas prekybininkes pažiūrėti, gal yra geresnių gėlių. Jai pasisukus už kampo, išgirdo trenksmą. Nesuprato kas atsitiko. Kai grįžo, pamatė, kad A. G. sėdi ant asfalto su apraišiota galva, jos drabužiai buvo kruvini, o kaltinamosios automobilis buvo užšokęs ant šaligatvio, įsirėžęs į stulpą, jos gėlės buvo išvartytos, išvažinėtos. Atvažiavusi greitoji išvežė nukentėjusiąją. Ji uždarė kioską, su kaltinamąja suskaičiavo sulaužytas gėles. Kitos savaitės pradžioje jai paskambino A. G. ir pasakė, kad jai išoperavo koją, kad negali vaikščioti. Kadangi ji pati turi šunį ir žinojo, kad nukentėjusioji laiko šunelį, tai visą mėnesį, gal ir daugiau, jai padėjo - vedžiojo nukentėjusiosios šunį. A. G. ir dabar skundžiasi, kad svaigsta galva, skauda koją.

Liudytoja V. B. parodė, kad yra A. G. kaimynė. Iš kitų kaimynų sužinojo, kad A. G. pakliuvo į eismo įvykį. Kaimynei buvo sulaužyta koja, sumušta galva. Sunkiai buvo A. G. po operacijos, visi kaimynai padėjo. Negalėjo vaikščioti, laiptais tik ant užpakalio galėjo užšliaužti. Svaigo galva. Ji pati eidavo nupirkti maisto, išvirdavo valgyti. Ir dabar kaimynė skundžiasi sveikata.

Iš kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Telšių m., ties namu Naujoji g. 5. Nustatyta, kad automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant šaligatvio ties gėlių kiosku, atsitrenkęs į elektros stulpą su elektros skydinę, įvykio metu sužalotas asmuo. Automobilį vairavo L. L.. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotoja buvo blaivi (b. l. 21-33).

Iš specialisto išvados Nr. G 1752/15(03) matyti, kad A. G. padaryti sužalojimai: muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, kairio kelio odos nubrozdinimai, kairės pėdos V padikaulio lūžimas. Nustatytus sužalojimus A. G. galėjo patirti 2015-08-22 eismo įvykio metu, teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl padikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai, todėl sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 68).

Kaltinamoji L. L. savo kaltę pripažino iš dalies, abejodama, kad galimai ji nekliudė nukentėjusiosios, o ši nugriuvo išsigandusi. Tačiau nežiūrint į šį dalinį kaltės pripažinimą, jos kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotolentelėmis (b. l. 21-28), specialisto išvada (b. l. 68), iš kurių matyti, kad kaltinamoji užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė ten stovėjusią nukentėjusiąją, dėl ko ši griuvo ant kelio važiuojamosios dalies. Nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda galvoje, kairio kelio odos nubrozdinimas, kairės pėdos V padikaulio lūžimas. Šiuo konkrečiu atveju nėra svarbu, kiek stipriai ir kokia jėga kliudė nukentėjusiąją kaltinamosios vairuojamas automobilis, pakanka paties fakto, kad ne dėl kokių kitų priežasčių kaltinamoji nugriuvo, o dėl to, kad kaltinamoji pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 124 p. reikalavimus, užvažiavo ant šaligatvio, kur ir stovėjo nukentėjusioji, ir dėl kaltinamosios veiksmų ji buvo partrenkta. Ekspertas patvirtino, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti eismo įvykio metu, o dėl padikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai, todėl jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios L. L. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 str. 1 d., nes ji vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nežiūrint į kaltinamosios abejones dėl pareikšto kaltinimo, teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino neturtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji yra neteista, pensininkė, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jai skirtina bauda (LR BK 55 str., 61 str. 2 d.).

Civilinė ieškovė A. G. byloje buvo nurodžiusi, kad dėl patirtų sužalojimų jai padaryta neturtinė žala 5000 eurų sumai. Draudimo bendrovė ne ginčo tvarka jai iš dalies atlygino žalą, sumokėjo 1500 eurų, o kaltinamoji sumokėjo 100 eurų, todėl nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3400 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 54-60). Nukentėjusioji palaikė savo ieškinį ir prašė jį priteisti iš civilinio atsakovo.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, informavo, kad nukentėjusiajai A. G. išmokėjo 1516,33 Eur dydžio draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta 1500 Eur neturtinė žala; 3 Eur kelionėms į gydymo išlaidą apmokėti; 13,63 Eur gydymo išlaidoms apmokėti. Civilinis atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes žalos administravimo metu apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. draudimo bendrovė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5000 Eur dydžio draudimo išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų nukentėjo, tačiau ši suma yra maksimaliai galima ir nei vienas draudimo bendrovių veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenumato prievolės konkrečiu atveju mokėti maksimalią išmoką, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, bei teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą praktiką, prašo ieškinį atmesti ( b. l. 124-131 ).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą. Sutinkamai su 2007 05 17 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, šio įstatymo 11 str., 1 d., 3 p., draudimo įstaiga turi atlyginti iki 5000 000 eurų žalą asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą ir vis dar patiriamą fizinį skausmą dėl padarytų sužalojimų, į jos dvasinius ir emocinius išgyvenimus: išgąstį, nepatogumus, į apribotą socialinį bendravimą, atsiradusias ir patiriamas baimes, į slegiančius prisiminimus, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus ir į susiklosčiusią teismų praktiką, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį 2800 Eur. Iš minėtos sumos išskaičiavus UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėtą išmoką neturtinei žalai atlyginti – 1500 Eur, iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimui (LR CK 1.5 str., 6.254 str., 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str., 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct) baudą.

Nuteistajai kardomosios priemonės neskirti.

Nuteistoji L. L. privalo sumokėti baudą į VMI prie Finansų ministerijos Biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“ (mokėjimo paskirties kodas 6801), per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų nukentėjusiosios A. G. naudai, neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.