Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-10-25 · Administracinė byla Nr. TA-501-502/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-25
Bylos Nr.
TA-501-502/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02781-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Milda Vainienė
Pareiškėjas
P. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-501-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02781-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas P. A. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) netinkamomis sąlygomis, atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. pastebėjo, jog jam yra duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso.

3. P. A. akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas, nevalomas ir neatitiko jam keliamų reikalavimų. Be to, vasarą temperatūra Areštinės kiemelyje siekė iki 35 °C ir daugiau.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Areštinės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, vienam asmeniui nebuvo užtikrinama minimali 5 kv. m jų ploto norma.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2000 m. serga (duomenys neskelbtini), o netinkamos kalinimo sąlygos gali dar labiau pabloginti sveikatą. Akcentavo, kad Areštinės kamerose trūko gryno oro, neveikė vėdinimo sistemos, o kamerų langai neatsidarė, be to iš lauko buvo pritvirtinti nepermatomi stiklai, todėl trūko dienos šviesos. Taip pat nebuvo tinkamo dirbtinio apšvietimo, nuo 6.00 val. ryto iki 22.00 val. šviesa „kirto per akis“.

6. P. A. pažymėjo, kad buvo netinkamai įrengti tualetai, jie nebuvo visiškai izoliuoti nuo kameros patalpos, o budintis jį stebėjo, kai pareiškėjas buvo tualete.

7. P. A. akcentavo, kad netinkamos laikymo Areštinėje sąlygos kenkė jo sveikatai, pažeidė nervus, pareiškėjui kilo depresinės nuotaikos. Nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų su 2022 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK viršininką, tačiau gautame atsakyme buvo nurodytos melagingos aplinkybės.

Atsiliepimas

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad P. A. Areštinėje visada buvo laikomas kameroje nepažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam laikomam asmeniui, dydžio, t. y. ne mažiau kaip 5 kv. m ploto, į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

10. Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad Areštinės kamerose yra įrengtos 170 cm aukščio sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm aukščio varstomomis durimis, taip pat yra įrengti metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo oro vėdinimo sistema, o šias aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – Visuomenės sveikatos centras) atliktų patikrinimų aktuose užfiksuoti duomenys.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Areštinėje kiekvieną dieną yra užtikrinami vienos valandos pasivaikščiojimai. Akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas teisės aktuose nėra reglamentuotas, tačiau Areštinės pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais, Lietuvos policijos generaliniam komisarui išdavus leidimą eksploatuoti Areštinę.

12. Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat yra galimybė patalpas vėdinti per langus. Tai, kad vėdinimo sistema tinkamai veikia, patvirtina Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai.

13. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Areštinėje laikomiems asmenims maistą tiekia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Neringos logistika“, o esant būtinybei, valgiaraštyje numatytas maistas pakeičiamas vegetarišku ar dietiniu maistu arba sausu daviniu.

14. Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, Klaipėdos apskrities VPK yra leista vaizdo kamerų pagalba stebėti asmenis, laikomus Areštinės kamerose, siekiant apsaugoti nuo kitų asmenų galimo sveikatos sužalojimo padarymo ar paties laikomo asmens bandymo nusižudyti ar susižaloti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad vaizdo stebėjimo kameros Areštinėje yra įrengtos taip, jog vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Klaipėdos apskrities VPK pažymėjo, kad Areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo patalpa). Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d., jokių raštų ar kitokių pranešimų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apie pažeidimus negavo, o pareiškėjas šiai inspekcijai skundų taip pat neteikė.

15. Klaipėdos apskrities VPK teigė, kad Areštinės kamerų dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx ir tai patvirtina Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta atskirų reikalavimų natūralios apšvietos dydžiui.

16. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog P. A. būtų kilusios neigiamos pasekmės ar kad jis Areštinėje būtų buvęs laikomas blogesnėmis sąlygomis, nei kiti sulaikyti asmenys.

II.

17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo P. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Išsamiai aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Areštinės kamerose buvo laikomas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.

19. Iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių duomenų teismas nustatė, kad per visą P. A. laikymo Areštinės kamerose laikotarpį vienam asmeniui kamerose, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto, tekdavo nuo 5,1 kv. m iki 5,9 kv. m ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 1V-247 (su pakeitimais) 58 punkto, nustatančio policijos areštinės kameroje minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui dydžio, t. y. ne mažiau kaip 5 kv. m, į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaitant sanitarinio mazgo ploto, reikalavimo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 (su pakeitimais) 29 punktu, kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne kaip 160 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis. Sanitariniame mazge turi būti įrengiamas antivandalinis praustuvas ir klozetas. Sanitarinis mazgas turi turėti oro ventiliacijos sistemą. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos apskrities VPK nurodė, jog Areštinės kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo oro ventiliacijos sistema; šias nurodytas aplinkybes patvirtina Visuomenės sveikatos centro 2018 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (3-12 4.80)PA-225). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog tualetai buvo įrengti netinkamai ir nebuvo visiškai izoliuoti nuo kameros patalpos.

21. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areštinėje turi būti užtikrinti kiekvieną dieną po vieną valandą per dieną. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas teisės aktuose nėra reglamentuotas, o Areštinės pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2015 m. gruodžio 22 d. išdavus leidimą Areštinę eksploatuoti. Teismas akcentavo, kad nors P. A. teigė, jog pasivaikščiojimo kiemelyje vasarą temperatūra buvo iki 35 °C ir daugiau, tačiau jis net nenurodė konkrečių datų, todėl nėra galimybės patikrinti, kokia oro temperatūra tuo metu buvo Klaipėdoje. Be to, teisės aktai nenustato, kokia temperatūra turi būti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių yra nepagrįsti.

22. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus, o tai, kad vėdinimo sistema tinkamai veikia, patvirtina Visuomenės sveikatos centro 2018 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (3-12 4.80)PA-225). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs aplinkybę, kad P. A. net nenurodė konkrečios datos ir kurioje Areštinės kameroje neveikė vėdinimo sistema, teismas sprendė, kad jo pretenzijos dėl neveikiančios patalpų vėdinimo sistemos nėra pagrįstos.

23. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK ir UAB „Neringos logistika“ 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartimi Nr. 30-4-ST2-124-(5.39), Areštinėje laikomiems asmenims maistą tiekia UAB „Neringos logistika“. Šios sutarties 4.8 punkte yra nustatyta, kad esant būtinumui, valgiaraštyje numatytas maistas pakeičiamas vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas teigė, jog jam buvo duodamas perpus mažesnis maisto kiekis, nei priklauso, tačiau nenurodė datų ar kamerų, kuriose būdamas, gaudavo mažesnį maisto kiekį, bei kuriuo metu – pusryčiams, pietums ar vakarienei. Atsižvelgus į tai, P. A. argumentai dėl netinkamo maitinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

24. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VPK nurodė, jog vaizdo stebėjimo kameros Areštinėje yra įrengtos taip, jog vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 14 punkte yra nustatyta, jog siekiant užtikrinti minėtų taisyklių 11.1–11.4 punktuose nustatytus tikslus, areštinių, pristatytų asmenų ir laikinojo sulaikymo patalpose vaizdo stebėjimas vykdomas fiksuojant tik vaizdą. Be to, vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, Klaipėdos apskrities VPK yra leista vaizdo kamerų pagalba stebėti asmenis, laikomus Areštinės kamerose, siekiant apsaugoti nuo kitų asmenų galimo sveikatos sužalojimo padarymo ar paties laikomo asmens bandymo nusižudyti ar susižaloti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundų dėl neteisėto jo stebėjimo nepateikė, o jo teiginiai dėl neteisėto stebėjimo yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akto Nr. (3-12 4.80) PA-6070 teismas nustatė, kad Areštinės kamerų dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Teismas pažymėjo, kad atskirai natūralios apšvietos dydžiui teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų; natūralios apšvietos dydžiai priklauso nuo gamtos sąlygų – saulėta ar lietinga diena ir kita. Be to, pareiškėjas nenurodė kamerų, kuriose buvo netinkamas apšvietimas. Atsižvelgus į tai, P. A. argumentai dėl netinkamo kamerų apšvietimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakyme pareiškėjui į jo skundus dėl laikymo sąlygų Areštinėje yra nurodyta, jog jo skundai nėra pagrįsti, P. A. buvo išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka ir terminas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas minėto rašto teismui neskundė.

26. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad P. A. teiginiai dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Areštinėje ir netinkamo maitinimo yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

27. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reguliavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog P. A. skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje yra grindžiami tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais bei tik subjektyvia jo paties nuomone, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie jo argumentai nebuvo vertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nepateikė, todėl teismas nenustatė pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek P. A. laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o taip pat ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius neteisėtų Klaipėdos apskrities VPK veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, P. A. reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo įvertintas kaip nepagrįstas ir atmestas.

III.

28. Pareiškėjas P. A. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjas paaiškina, kad jo skundas buvo išnagrinėtas aplaidžiai ir nors jo pateiktame skunde nurodytų faktų pakako, tačiau teismas prastų Areštinėje esančių sąlygų nepripažino. P. A. nuomone, teisėja yra korumpuota.

30. Pareiškėjas pažymi, kad nors raštu prašė garantuoti jo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau į tai nebuvo reaguojama ir taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jis jautėsi nuvertintas ir pažemintas, kadangi teismui negalėjo pateikti svarių papildomų įrodymų.

31. P. A. nurodo, kad teismas rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK pateiktais duomenimis, kurie yra grindžiami melu. Teigia, kad žino asmenį, kuris įrodė pažeidimų egzistavimą, ir jam dėl panašių laikymo sąlygų buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

33. Atsakovo atstovas paaiškina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų ar motyvų, P. A. tik pateikia savo savotišką nuomonę apie sprendimą byloje priėmusią pirmosios instancijos teismo teisėją.

Žemesnės instancijos teismas

34. Klaipėdos apskrities VPK nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

35. Pareiškėjas P. A. atsikirtime į Klaipėdos apskrities VPK pateiktą atsiliepimą nurodo, kad nors Areštinės darbuotojai puikiai žino, jog Areštinė neatitinka jokių reikalavimų, tačiau tai neigia ir meluoja. Pareiškėjas pažymi, kad aiškiai nurodė Areštinės trūkumus, kurie P. A. sukėlė daugybę nepatogumų ir jam turėjo neigiamos įtakos. Nurodo, kad nors tualetas nuo gyvenamos patalpos yra atskirtas taip, kad nebūtų matomas jame esantis asmuo, tačiau visi nemalonūs kvapai laikosi kameroje, o vėdinimo sistema nors ir yra, tačiau ji neveikia, langai yra uždengti, į kameras nepatenka grynas oras. Atsižvelgęs į tai, P. A. prašo sudaryti komisiją, kuri patvirtintų, kad Areštinė visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo P. A. prašymo priteisti jam 25 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygų, atlyginti.

37. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Areštinėje ir netinkamo maitinimo yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė. P. A. su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, prašo iš esmės išnagrinėti jo skundą ir jam iš atsakovo atstovo priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą, be kita ko, motyvuoja tuo, kad nors raštu prašė garantuoti jo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau į tai nebuvo reaguojama ir taip buvo pažeistos P. A. teisės, jis jautėsi nuvertintas ir pažemintas, kadangi teismui negalėjo pateikti svarių papildomų įrodymų.

40. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau pagal to paties straipsnio 6 dalį, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

41. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023). Taigi, pagal bendrą taisyklę šalys turi būti išklausytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač svarbu užtikrinti principo būti išklausytam užtikrinimą pareiškėjo, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ar sprendimą, atžvilgiu.

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. A. skunde buvo nurodęs, kad pageidauja, jog būtų užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje ir jis galėtų savo parodymus papildyti žodžiu (b. l. 3). Skundo papildyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad jeigu reikia dėl bylos aiškumo, prašo užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 21). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, 2022 m. spalio 21 d. nutartimi priėmę pareiškėjo skundo papildymą, bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 28–29), tačiau aiškiai išreikšto pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo. Pirmosios instancijos teismas bylą 2022 m. gruodžio 5 d. išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir teismo sprendimą paskelbė 2023 m. sausio 17 d.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžiant proceso taisyklių reikalavimus, neorganizuojant žodinio bylos proceso ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, turi būti vertinami kaip ribojantys šalių teisę į tinkamą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. 2 d.).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, dėl kurių byloje nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų neabejotinų duomenų dėl to, kad pareiškėjas prašė rašytinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinami kaip veiksmai, dėl kurių P. A. galėjo būti apribota teisė į tinkamą teismo procesą. Kadangi pareiškėjo skunde nebuvo aiškiai nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teismas negalėjo savo iniciatyva, nesant pareiškėjo sutikimo, bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

45. Nustačius, kad P. A. neišreiškus aiškaus pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ji buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, konstatuojamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principų pažeidimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.), kuris laikytinas esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla turi būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str.).

46. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjo ir (ar) kitų atsakovo atstovo pozicijos, aptartas proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysMilda Vainienė