Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1665-927/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
e1-1665-927/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24691-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
Č. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1665-927/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24691-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

Č. K. (Č. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos) 60 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2018 m. kovo 9 d.;

2. 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. 60 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2019 m. kovo 22 d.,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent,

jis, 2020 m. birželio 23 d., apie 16.36 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,86 prom.) konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną H. K., tai yra tyčia, paėmęs pastarąją už dešinės rankos ir ją suspaudęs, pastūmė, dėl ko H. K. krisdama kairės rankos dilbiu atsitrenkė į durų staktą, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai H. K. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas, šiuo metu niekur nedirba. Pastoviai gyvena kartu su savo tėvais A. ir H. K., pastariesiems priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Daugiau kartu su jais niekas negyvena. Tėvas apie mėnesį laiko yra ligoninėje. Jo santykiai su motina yra geri, kartais ji jam priekaištauja, kad vartoja per daug alkoholio. 2020 m. birželio 23 d., dienos metu, buvo savo namuose nurodytu adresu, vienas vartojo alkoholį, gėrė alų ir vyną. Namuose taip pat buvo jo motina, kuri alkoholio nevartojo, kažką tvarkė. Kas vyko vėliau, jis visiškai neprisimena, kadangi apsvaigo nuo alkoholio. Neatmeta galimybės, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 16.36 val., namuose tarp jo ir jo motinos dėl jam nežinomų priežasčių galėjo kilti ginčas, kurio metu galėjo suspausti pastarajai kažkurią ranką bei pastumti. Nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė savo motinai fizinį skausmą, norėtų jos atsiprašyti, daugiau taip nesielgs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Taip pat sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 79-81, 85).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje jos sūnus Č. K., gimęs (duomenys neskelbtini), paėmė ją už dešinės rankos, kurią suspaudė, ir stipriai pastūmė, nuo ko ji krisdama atsitrenkė kairės rankos dilbiu į durų staktą, ją nubrozdindama. Ji pajuto fizinį skausmą, ji labai išsigando. Nukritusi pamatė, kad sūnus nuėjo į viršų, į savo kambarį, ir iškart į namus atėjo dukra S. K., kuri ir iškvietė pagalbą, t. y. policijos pareigūnus. Nors prieš pastumdamas Č. K. grasino jai žodžiais: „gausi“, „užmušiu“, ji nemano, kad jo grasinimai yra realūs. Sūnus būdamas neblaivus ją tik gąsdina, vėliau nieko neprisimena. Konflikto metu Č. K. buvo paėmęs peilį, bet jį laikydamas prie jos nebuvo priėjęs. Ji matė pastarąjį su peiliu virtuvėje, peilį šis įsmeigė į grindis. Sūnus kiekvieną dieną geria alkoholį ir ją gąsdina, kad sumuš arba sudegins namus, jeigu neduos jam pinigų alkoholiui, būdamas neblaivus, yra agresyvus, o išsiblaivęs nieko neprisimena. Taip elgiasi pastoviai. Jis jai sako, kad jam „važiuoja stogas“ ir reikia gydytis. Šiuo metu jis nevartoja alkoholio. Dėl patirtų sužalojimų papildomai kažkur į medicinos įstaigas ji nesikreipė (b. l. 1-5, 20);

- liudytojo V. M. (V. M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 16.52 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus brolis muša motiną. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Vaikų nėra. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko H. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus Č. K., gim. (duomenys neskelbtini), stipriai ją pastūmė, dėl to H. K. atsitrenkė kairės rankos dilbiu į durų staktą, patyrė fizinį skausmą ir labai išsigando. Taip pat H. K. paaiškino, kad Č. K. kiekvieną dieną geria alkoholį ir gąsdina ją, kad sumuš arba sudegins namus. H. K. buvo labai išsigandusi, ant kairės rankos matėsi nubrozdinimas. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo H. K. ir suteikė pagalbą vietoje. Neblaivus Č. K. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį, vėliau uždarytas į VA VPK areštinę (b. l. 27-28);

- liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra nukentėjusiosios H. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra bei įtariamojo Č. K., gim. (duomenys neskelbtini), sesuo. 2020 m. birželio 23 d., tikslios valandos neprisimena, vyko aplankyti motinos, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) Motina žinojo, kad ji atvažiuos, tik nežinojo, kelintą valandą. Nuvykusi minėtu adresu, pirmiausiai sutiko savo brolį Č. K., kuris atrodė neadekvatus. Jis ją pamatęs, nieko jai nesakęs nuėjo į namo viršų, į savo kambarį. Ji jo taip pat nekalbino, nesekė iš paskos. Tada pamatė motiną. Iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad pastaroji buvo labai susijaudinusi ir emocionali. Taip pat ant motinos kairės rankos dilbio pastebėjo nubrozdinimus, o ant dešinės rankos riešo – šviežią mėlynę. Motina jai paaiškino, kad Č. K. jos paprašė cigarečių bei pinigų ir ėmė elgtis agresyviai, atsinešęs peilį rėkė: „Ušmušiu!“. Jai (teismo pastaba - S. K.) atvažiavus, peilis buvo įsmeigtas virtuvėje į grindis. Brolis jau ne pirmą kartą motinai grasina, daugybę metų, taip pat nuolat smurtauja. Nežino, ar grasinimai galėtų būti realūs. Niekas nežino, kas jam girtam gali šauti į galvą. H. K. paaiškino, kad Č. K. pradėjęs agresyviai elgtis be jokios priežasties pastūmė ją rankomis, dėl to ji krisdama tarpdury dar bandė pastverti už durų staktos. Krisdama į durų staktą susitrenkė rankas bei nukritusi susimušė galvą. Skundėsi galvos skausmu, bet apžiūrėjusi daugiau jokių sužalojimų nenustatė. Pamačiusi mamą tokioje būklėje, ji iškvietė policiją. Policija iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą. Jai yra žinoma, motina sakė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal jai išduotą užduotį pastaroji nesikreipė (b. l. 31);

- asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra H. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vizualiai apžiūrint H. K. matosi pamėlynavęs dešinės rankos dilbis ir nubrozdintas kairės rankos dilbis (b. l. 32-33);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 17.40 val. Įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) Apžiūros objektas – minėtu adresu esantis namas. Namas yra dviejų aukštų, blokinis, iš kairės kelio pusės nuo Nemenčinės pusės, įėjimas iš kiemo vidinės pusės iš kairės. Namo durys yra medinės. Įėjus pro jas, patenkama į koridorių, dešinėje pusėje yra svetainė, tiesiai – virtuvė, kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį ir laiptai į antrą aukštą. Koridoriaus dešinėje yra staliukas ir drabužių kabykla. Svetainėje matoma bendra netvarka, koridorius tvarkingas (b. l. 1-5, 14-17);

- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame padarant stenogramą užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Garso įrašo laikas: 2020 m. birželio 23 d., 16:46 val. Atsiliepus 112 pagalbos centro darbuotojai, ši bendrauja su pranešėja – moterimi, kuri pokalbio metu prisistato S. K.. Pranešėja klausia, ar gali išsikviesti policiją, kadangi jai atvykus į namus, brolis muša mamą. Pasiteiravus, ar smurtautojas neblaivus, atsako teigiamai. Nurodo adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44);

- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2020 m. birželio 23 d. vaizdo įrašo iš Body kameros, Nr. B0F1EC609C90, stenograma (b. l. 39-40);

- kvitu, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 23 d., 17.29 val., Č. K. atlikto asmens blaivumo testo rezultatas – 2,86 prom. (b. l. 87);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-280/2020, iš kurios matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Č. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga, b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Č. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną H. K., t. y. paėmęs už dešinės rankos, ją suspaudė ir pastūmė, dėl to nukentėjusioji krito ir krisdama kairės rankos dilbiu atsitrenkė į durų staktą bei patyrė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami Č. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 93-95).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Č. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 67-69), baustas administracine tvarka (daugiausia už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam), baudas sumokėjęs (b. l. 60-63), bedarbis (b. l. 70, 71), 9 kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, paskutinį kartą nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. (diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės nuo alkoholio sindromas), nuo 1992 m. vasario 6 d. registruotas Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre (diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, b. l. 58), nuo 2008 m. registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale (diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, b. l. 57). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, nustatant maksimalų jo terminą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Č. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 23 d., 17.29 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.05 val. (b. l. 89, 90) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Prokurorė prašo kaltinamajam paskirtą bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Č. K. 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu bei 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas arešto bausmėmis, jas atliko, teistumas neišnykęs, dėl to nėra pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

Č. K. (Č. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Č. K. (Č. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai Č. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 23 d., 17.29 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.05 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skirti jam galutinę 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti Č. K. (Č. K.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė