Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-4649-857/2023 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys V. G., M. R.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Tačiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas (toliau – AVPK Biržų rajono policijos komisariatas) 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. IBPS-S-116549-23 informavo Skyrių, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, įtarimai pareikšti V. G., taip pat jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesiartinti prie V. R. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 17 d. Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariatas rašte, reg. Nr. 7GD-6330, nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06960-23 dėl smurto prieš mažametę dar tęsiamas.

4. 2023 m. balandžio 18 d. V. R. buvo nutraukta laikinoji vaiko priežiūra Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 7LPN-30, kadangi suėjo vaiko laikinosios priežiūros terminas ir jis nebegali būti pratęstas bei vaikas negali būti grąžintas motinai, nes vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, bei pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie V. R.. Atsižvelgiant į tai, V. R. buvo apgyvendinta VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro budinčios globotojos šeimoje.

5. Prašyme pažymėta, kad nepilnametei V. R. gyventi namuose su motina nėra saugu, kadangi ji netinkamai atlieka savo, kaip motinos pareigas, neužtikrina dukros saugumo. Šeimoje gyvenimo sąlygos nepalankios normaliam vaiko gyvenimui, neužtikrinama saugi emocinė ir fizinė aplinka. Tokiais veiksmais (fizinis smurtas vaiko atžvilgiu) mergaitės motina piktnaudžiauja savo pareigomis, neužtikrina vaikui psichinių poreikių, pažeidžia jos teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, pastovią ir stabilią aplinką, dėl ko iškilo grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei. V. R. tėvas gyvena kitame rajone. Su dukra tėvas nebendrauja, jos neaugina nuo kūdikystės, nėra vaiko biologinis tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

15. VTAPĮ 36³ straipsnyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.

16. VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (kai vaikas perduodamas giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų asmenų priežiūrai), gali būti taikomos iki 30 dienų. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte (apgyvendinimas su tėvais ar vienu iš tėvų įstaigoje). Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.

17. Pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

18. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 13 d. gavus pranešimą iš vaiko močiutės apie galimą smurtą prieš anūkę, Skyriuje atliktas vaiko situacijos vertinimas, 2023 m. vasario 17 d. Anketoje Nr. 7VSV-461 nustatyti rizikos veiksniai, tokie kaip smurtas prieš vaiką, pašalinių asmenų lankymasis vaiko gyvenamojoje vietoje, kurie kelia pavojų vaikui, taip pat nustatytas apsaugos veiksnys – vaiku gali pasirūpinti močiutė. Situacijos vertinimo metu priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, t. y. pas vaiko močiutę (2023 m. vasario 17 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr.7LPA-11).

19. Byloje yra duomenys, kad nepilnametė buvo išklausyta vaiko teisių apsaugos specialistų 2023 m. vasario 13 d., mergaitė nurodė, kad būna pikta, muša brolius, mėto daiktus į mamą, o tada mama muša ją diržu per užpakalį, jai skauda, mama muša su „žaba“, kurią nusiskina lauke, arba su diržu, pasakojo ir apie mušimą ranka, taip pat nurodė, kad ją skriaudžia mamos draugė, taip pat pasakojo, kad jai pas močiutę patinka.

20. Nustatyta, ką pažymi ir suinteresuotas asmuo V. G. atskirajame skunde, kad vaiko motina 2023 m. vasario 22 d. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą, neprieštaravo, kad vaikas būtų laikinai apgyvendintas pas močiutę, tačiau Skyriuje 2023 m. vasario 27 d. gauta informacija iš Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriame įtarimai pareikšti V. G., taip pat jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su įpareigojimu nesiartinti prie V. R. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini).

21. Vaiko laikinoji priežiūra 2023 m. kovo 15 d. Skyriaus sprendimu pratęsta nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. Kadangi 2023 m. balandžio 17 d. – 20 d. Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariatas informavo Skyrių, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06960-23 dėl smurto prieš mažametę dar tęsiamas, 2023 m. balandžio 18 d. V. R. buvo nutraukta laikinoji vaiko priežiūra suėjus vaiko laikinosios priežiūros terminui ir nesant galimybių jį pratęsti, taip pat atsižvelgus į tai, kad vaikas negali būti grąžintas motinai, nes vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, kur pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie V. R., V. R. buvo apgyvendinta VšĮ (duomenys neskelbtini rajono socialinių paslaugų centro budinčios globotojos šeimoje.

22. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nurodytą nutarties 14-17 punktuose, darytina išvada, kad vaiko teisių apsaugos institucijos veiksmai taikant vaiko laikinąją priežiūrą močiutės namuose, buvo teisėti ir pagrįsti, vaiko motina sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vertintinas vaiko apgyvendinimas budinčios globotojos šeimoje po to, kai, remiantis įstatymu, nebegalėjo būti tęsiamas laikinosios priežiūros laikotarpis, o vaiko, pasak Skyriaus, nebuvo įmanoma grąžinti į šeimą dėl motinai ikiteisminiame tyrime taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimo nesiartinti prie vaiko.

23. Teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

24. 2023 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų apie tai, kad baudžiamoji byla V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį perduota teismui, taip pat nurodyta, kad 2023 m. birželio 1 d. nutartimi nutarta kardomosios priemonės nekeisti, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikta kaltinamojo akto kopija.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, su apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai leido paimti vaiką iš šeimos, nes ji nesmurtavo dukros atžvilgiu, kad ją nepagrįstai apšneka jos pačios motina, nesutinka ir tokius apeliantės teiginius laiko deklaratyviais. Sutiktina su Skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta nuomone, kad, šiuo konkrečiu atveju, nesant pašalintoms abejonėms dėl prieš vaiką naudojamo smurto, esant taikytai kardomajai priemonei motinos atžvilgiu – nesiartinti prie vaiko, nėra įmanomas kitoks šios susidariusios situacijos sprendimo būdas, kadangi vaikas dėl objektyvių priežasčių negali būti grąžintas motinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik taikyta kardomoji priemonė, bet ir vaiko išsakyti teiginiai apie galimai ne vieną kartą patirtą smurtą, vaiko pareikšta nuomonė, kad ji norinti būti su močiute, kad jai ten geriau (VTAPĮ 4 straipsnio 4 punktas, 11 straipsnis), kaltinamojo akto duomenys (liudytojų, nukentėjusiosios ir pačios kaltinamosios parodymai) iš esmės paneigia apeliantės atskirajame skunde dėstomus teiginius apie smurto nenaudojimą prieš vaiką, itin artimą ryšį su dukra, vaiko močiutės netinkamą elgesį apkalbant vaiko motiną ir pan.

26. Įvertinus byloje esančius duomenis, vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo aprašo 26 punkte, nustačius vaiko apsaugos poreikį, bei atsižvelgus į tai, kad pasibaigus laikinosios priežiūros laikotarpiui ir nebegalint jo pratęsti laikinoji priežiūra turėjo būti nutraukta, taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui, nebuvo ir nėra panaikintos, t. y. nėra objektyvios galimybės šiuo metu vaiką perduoti motinai, o vaiko tėvas nuo vaiko priežiūros nusišalinęs, ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Skyrius sprendimą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų priėmė esant teisėtam pagrindui.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba, jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi teismo leidimas paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.

28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino prašymą leisti paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų – tėvų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.