Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turto padalijimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 1 d. nutarimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Z. ir T. Z. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 1/3 dalį nuo visų darbo užmokesčio rūšių ir pajamų, bet ne mažiau kaip po MGL kiekvienam vaikui, padidinti priteisiant iš atsakovo L. Z. nepilnamečiams vaikams S. Z. ir T. Z. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 4 MGL iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė pripažinti žemės sklypą 0,10 ha, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šį žemės sklypą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise.

Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 1 d. nutarimu iš atsakovo L. Z. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 1/3 dalį nuo visų darbo užmokesčio rūšių ir pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Nurodė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtina skirti kiekvienam vaikui po 1 000 Lt. S. S. serga II laipsnio trumparegyste, jo gydymui ir priežiūrai būtina skirti papildomai lėšų. S. T. lanko muzikos mokyklą, groja saksofonu. Ieškovė sūnui nupirko 2 500 Lt saksofoną 350 Lt kainuojančią gitarą. Ieškovė dirba Ukmergės PSPC gydytoja, darbo užmokestis yra apie 2 000 Lt. Gaunamų pajamų nepakanka pilnai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikių, bei išlaikyti gyvenamąjį namo Nurodė, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą vaikams. 2007-04-01 dienai įsiskolinimas vaikams buvo 650 Lt. Iš mokamo išlaikymo vaikams po 1 MGL, nėra galimybės išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Nurodė, kad santuokoje su atsakovu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas individualaus gyvenamojo namo statybai ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje. Už šį žemės sklypą sumokėta vienkartinėmis išmokomis iš ieškovės banko sąskaitos. Santuokos nutraukimo metu valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, žemės sklypo vertė buvo labai maža, todėl dalinant santuokoje įgytą turtą minėto žemės sklypo nenurodė. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2006-05-24 su atsakovu L. Z., sklypas registruotas atsakovo vardu.

Atsakovas L. Z. su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Vaikų išlaikymui sutiko mokėti po 350 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad 2007 -01-12 iki 2007-03-29 buvo bedarbis ir neturėjo kitų pajamų, išskyrus bedarbio pašalpą, todėl buvo laikinas įsiskolinimas vaikų išlaikymui. Nuo 2007-03-30 iki 2008-02-27 dirbo viešosios įmonės direktoriumi ir jo gaunas atlyginimas buvo 1000 Lt. Nuo 2008-02-28 įsidarbino (duomenys neskelbtini), gaunamas uždarbis – 1800 Lt neatskaičius mokesčių, kitų pajamų neturi. 2001-10-20 sukūrė naują šeimą, 2005-05-04 gimė sūnus Lukas, todėl dalį pajamų turi skirti jo išlaikymui. Atsakovas paėmęs būsto paskolą ir šiuo metu įsiskolinimas yra 90 602,00 Lt., kas mėnesį Vilniaus bankui mokama apie 820 Lt. Dėl sunkios materialinės padėties kreipėsi į banką su prašymu, dėl paskolos mokėjimo atidėjimo. Su sūnumis S. ir T. bendrauja reguliariai, asmeniškai, kad kiekvieną vasarą praleidžia kartu prie ežero. T. 2006 metais buvo nusivežęs slidinėti į Slovakiją, kelionės metu sūnų pilnai išlaikė. Atsakovas vaikais rūpinasi, per Kalėdas ir gimtadienius dovanoja dovanas, puikiai žino apie jų sveikatos būklę, mokslus, laisvalaikį. Šiai dienai vaikų išlaikymui yra sumokėjęs beveik 100 000 Lt. Turto dalybų sutartimi paliko ieškovei santuokos metu įgytą butą ir garažą, taip pat baldus, buitinę techniką bei galimybę naudotis automobiliu, o jam liko asmeniniai daiktai.

Nurodė, kad skyrybų metu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo labai maža, jis nebuvo išpirktas iš valstybės, kad nuosavybės teises į šį žemės sklypą atsakovas įgijo jau po santuokos nutraukimo, todėl ieškovės pretenzijos dėl šio turto padalijimo yra nepagrįstos.

Išvadą teikiančio asmens- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Atstovė parodė, kad yra pagrindas didinti išlaikymo sumą, tačiau su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nesutinka, kadangi atsakovo materialinė padėtis po priteisto išlaikymo pablogėjo, be to atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną sūnų, todėl atstovė palaiko atsakovo poziciją ir mano, kad pakanka priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 350 Lt iki vaikų pilnametystės. Atstovė dėl kitų ieškovės pareikštų ieškininių reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-05-01 nutarimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams S. Z., ir T. Z., ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2007-12-05 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. Z.. Iš atsakovo ieškovei priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų., ir 69,45 išlaidų valstybės naudai. Konstatavo, kad po išlaikymo priteisimo atsakovo materialinė padėtis pablogėjo, jis turi paėmęs būsto kreditą, jo gaunamas uždarbis sumažėjo, sukūrė naują šeimą ir turi mažametį sūnų Luką, atsakovui atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Kadangi atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo vaikų, nuo 2001 metų iki 2006 metų ieškovei jau yra išmokėta apie 80 000 Lt vaikų išlaikymui, atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas vengia išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti suma po 4 MGL yra per didelė.

Sutartyje dėl bendro turto padalijimo nėra duomenų apie ginčijamą žemės sklypą. Tokiu atveju konstatuotina, kad sutuoktiniai daugiau bendro turto neturi, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl žemės sklypo padalijimo. Be to, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006 metais atsakovo L. Z. vardu. Atsakovė dėl šio turto 6 metus nereiškė pretenzijų. Atsakovas 2001-2006 mokėjo žemės mokesčius (b.l.167).1992-08-06 ieškovė iš savo banko investicinės sąskaitos neatlygintinai perleido atsakovui nuosavybėn 50 920 rublius(b.l.127), o 2006-05-24 atsakovas žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise(b.l.154-155), todėl byloje nėra jokių duomenų, kad šalys dar būdami santuokoje ketino sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką šalys buvo sutarę, kad ginčo žemės sklypas priklausys vaikams.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl vaikams priteisto išlaikymo ir nepilnamečių vaikų S. Z. ir T. Z. išlaikymui priteisti po 4 MGL kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Sprendimą dalyje dėl 0,10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – 0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe ir šį sklypą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 4 MGL iki 350 litų. Ieškovė pagrindė prašomo priteisti išlaikymo kiekvienam vaikui dydžius. Vaikai yra paaugliai, abu yra berniukai. Jiems jau būtina skirti papildomai lėšų auklėjimui, mokslui, laisvalaikiui. Atsakovas retai matosi su vaikais, todėl vaikų laisvalaikiu turi pasirūpinti tik ieškovė. Vaikai yra gabūs, imlūs, todėl būtina jiems skirti daugiau lėšų papildomam ugdymui. Teismui buvo pateikti įrodymai kaip naudojamos lėšos vaikų išlaikymui, tai vaikų lavinimui muzikos mokykloje, dalyvavimui olimpiadose ir konkursuose, į kuriuos nuvykti taip pat būtina skirti papildomai lėšų. Būtina atsižvelgti, į išlaidas maistui, sveikatai, paslaugoms, vaikų priežiūrai. Vaikai sirgdavo, todėl reikėjo skirti daug lėšų gydymui, okulistui ir panašiai. Atsakovas neprisidėjo prie papildomų išlaidų. Atsakovas pripažino, kad jis turi galimybę užsidirbti daugiau pajamų, kurias galėtų skirti tiek vaikų išlaikymui, tiek ir paties poreikių patenkinimui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas teikti išlaikymo po 4 MGL negali, nes jo darbo užmokestis yra mažas. Atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, taip pat jis yra šios įmonės direktorius ir pats nusistato savo darbo užmokestį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės. Neįvertino, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tai dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo Kauno mieste, žemės sklypą Utenos rajone, garažą, žemės sklypą Vilniaus mieste, butą Vilniaus mieste. Tai įrodo, kad atsakovo faktiškai turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės. Nors atsakovas turi pareigą išlaikyti sūnų iš antrosios santuokos, tačiau tokią pat pareigą turi ir atsakovo sutuoktinė. Tai, kad atsakovo šeima ryžosi paimti paskolą būstui įsigyti įrodo, kad atsakovas atsakingai įvertino savo gaunamas pajamas, galimybę paskolą grąžinti ir išlaikyti šeimą. Todėl atsakovo pareiga grąžinti paskolą nėra prioritetinė prieš pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos ir pareigą bendrauti su šiais vaikais.

Teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise yra klaidinga, neteisinga ir nepagrįsta. Žemės sklypas buvo suteiktas individualaus gyvenamojo namo statybai. Šalys planavo šiame sklype pasistatyti šeimos gyvenamąjį būstą. Niekada nebuvo išreikšta ieškovės valia, kad žemės sklypas būtų suteiktas tik vienam atsakovui, o ateityje, kad atsakovas įsigytų šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas 0,10 ha (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 1992 m. rudenį, šalims esant santuokoje, sumokėjus už sklypą vienkartinėmis išmokomis. Tam, kad šalys galėtų įsigyti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, ieškovės tėvas A. Š. valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas 1992-02-12 perleido ieškovei, o ieškovė savo ir tėvo vienkartines išmokas 1992-08-06 pervedė į atsakovo investicinę sąskaitą, nes žemės sklypas buvo gautas atsakovo vardu. Atsakovas gautąsias iš ieškovės valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas 1992 m. rudenį pervedė už perkamą žemės sklypą. Už žemės sklypą pinigai sumokėti avansu, tikslu sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Turto dalybų sutarties sudarymo metu 2001-08-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo 0,10 ha (duomenys neskelbtini) dar nebuvo sudaryta. Šis žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip daiktas, todėl šio sklypo Turto dalybų sutarties sudarymo metu negalėjo pasidalinti. Susitarė su atsakovu, kad žemės sklypas ateityje jį įteisinus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atiteks vaikams. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Turto dalybų sutartimi pasibaigė šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Turto dalybų sutartyje nėra nurodytos sąlygos, kad daugiau dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyto turto nėra. Atsakovas Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį po santuokos nutraukimo sudarė praėjus 6 metams, t.y. 2006-05-24. Atsakovas įregistravo žemės sklypą nekilnojamojo turto registre ieškovei nepranešęs. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant Nekilnojamojo turto registro nuorodų į tai, kad sklypas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikytina, kad tai atsakovo asmeninė nuosavybė. Be to atsakovas 2006-05-24 sudarydamas Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sudaręs jau antrą santuoką. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė dėl šio žemės sklypo atsakovui 6 metus nereiškė pretenzijų, priešingai pretenzijas pareiškė iš karto sužinojusi, kad atsakovas sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir ją įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovas mokėjo žemės mokestį po sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neįrodo, kad tai yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Žemės mokestis buvo mokamas už 2006 metus ir 2007 metus, tačiau nuomos mokestis už žemę iki santuokos nutraukimo buvo mokamas iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų, o tai patvirtina faktą, kad su atsakovu buvo sutarta įsigyti žemės sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovės gaunamos pajamos atsakančius mokesčius sudaro 2000 Lt, ieškovė turi ne tik trijų kambarių butą, tačiau ir namą. Ieškovė nėra sukūrusi naujos šeimos ir paėmusi iš banko paskolų. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1 800 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovas sukūrė kitą šeimą, 2004 m. susilaukė sūnaus Luko. Gražinamos paskolos dalis ir palūkanos kiekvieną mėnesį sudaro apie 820 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio yra pagrįstas.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo labai maža, jis nebuvo išpirktas iš valstybės. Šį sklypą atsakovas įsigijo po santuokos už ieškovės jam asmeninėn nuosavybėn perleistus investicinius čekius. Mokėjo ir šiuo metu ieškovas vienas moka mokesčius už šį žemės sklypą. Dalinti turtą po santuokos nutraukimo praėjus 6 metams yra neteisinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 10 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. To paties teismo 2001 m. gegužės 01 d. nutarimu buvo priteista ieškovės naudai iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 1/3 dalį visų jo darbo užmokesčio rūšių ir pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sūnaus T. Z. pilnametystės, po to po ¼ dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki sūnaus S. Z. pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti vaikų išlaikymui po 4 MGL (šiai dienai 1 MGL lygus 130 Lt), t.y., 520 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes atsakovo pastaruoju metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas.

Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turimas santaupas ir kt.), taip pat atsižvelgia į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei atskaičius mokesčius nuo 2007-04-01 iki 2008-04-30 buvo išmokėta 23 941,94 Lt, t.y., vidutiniškai po 1 841,68 Lt (b.l.13,131). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (b.l.,104, 107), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.108), negyvenamoji patalpa – garažas 21G1p-43, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1995 m. automobilis Honda Civic.

Atsakovui nuo 2007-04-01 iki 2007-11-30 atskaičius mokesčius, bei 260 Lt išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mėnesio pajamos sudarė apie 530,72 Lt (b.l.36). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, negyvenamoji patalpa – garažas G-28, bei žemės sklypo dalis, (duomenys neskelbtini) (b.l.39,66,67,72,77), dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (b.l.61-62), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l.63), bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l.64), bei 1999 m. automobilis Nissan Primera (b.l.87). Pagal kredito sutartį AB SEB Vilniaus bankas atsakovui 2005-01-03 suteikė 26 494,58 Eur paskolą. Šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), (farmacinio marketingo kompanijoje) komercijos direktoriumi. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 1 800 Lt, tačiau byloje pateikta tik 2008-03-18 pažyma patvirtinanti apie 2007-10-12 – 2008-03-31 laikotarpiu išskaičiuotas išmokas vaikų išlaikymui, kurios sudaro 1 300 Lt.

Taigi pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė bei atsakovas turi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, dirba, gauna stabilias pajamas, t.y., šalių turtinė padėtis yra gera.

Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymui po 520 Lt suma, nes atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad būtų patenkinti įsipareigojimai kitai šeimai, bankui, bei tokia apimtim nepilnamečiams vaikams. Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį abiem vaikam.

Pagal LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Taigi viso per mėnesį vieno vaiko išlaikymui priteista po 700 Lt iš abiejų tėvų. LR CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma sudaro mažiau nei minimali mėnesio alga. Pateikti 15 ir 17 metų nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimai yra pagrįsti. Pateikti sūnaus T. Z. konkursų diplomai, padėkos, olimpiadų diplomai patvirtina sūnaus gabumus bei specialiuosius poreikius (b.l.118-123). Pateiktos medicininės pažymos patvirtina sūnaus Simono sveikatą, bei būtinas papildomas išlaidas gydymui bei akiniams (b.l.17-26). Taigi atsižvelgiant į vaikų amžių, išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, kultūriniams renginiams, metų šventėms, bei specialiems poreikiams net ir 1 MMA, t.y., 800 Lt suma yra per maža patenkinti šiuos poreikius. LR CK 3.161 str. nustatyta, jog kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (LR CK 3.165 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog priteistinas išlaikymas 15 ir 17 metų paaugliams, kurie be bendrųjų poreikių turi ir specialiųjų poreikių (ypatingų gabumų, sveikatos sutrikimų), ir prioritetą teikė ne vaikų, tačiau atsakovo poreikiams. Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki. Nagrinėjamu atveju atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (farmacinio marketingo kompanijoje) komercijos direktoriumi, turi kilnojamo ir nekilnojamojo turto. Taigi atsakovo turtinė padėtis nėra sunki. Atsakovas eilę metų dirbo didžiausioje farmacijos kompanijoje (duomenys neskelbtini), kuri yra pasaulio farmacijos lyderė. Šiuo metu atsakovas dirba farmacinio marketingo kompanijoje (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi. Taigi atsakovo darbo patirtis bei užimamos pareigos parodo, jog atsakovas turi atitinkamą išsilavinimą, darbo patirtį, o tuo pačiu ir galimybę užsidirbti pakankamą atlyginimą patenkinti naujai sukurtos šeimos, nepilnamečių vaikų, kreditorių ir savo poreikius. Be to, atsakovo užimamos pareigos, gaunamos pajamos, veiklos sritis ir darbo patirtis kelia abejonių dėl atsakovo gaunamų realių pajamų. Taigi vertinant atsakovo galimybes, bei vaikų, t.y., paauglių poreikius kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra per maža, todėl yra visos sąlygos ir pagrindas priteistą išlaikymą iš atsakovo kiekvienam vaikui iki pilnametystės padidinti iki 500 Lt per mėnesį, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovė tai pat prašė pripažinti žemės sklypą 0,10 ha, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės bei atsakovo nuosavybe bei šį žemės sklypą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis priteisiant ieškovui šalims po ½ dalį šio sklypo asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, jog minėtas žemės sklypas buvo įsigytas už ieškovės ir atsakovo išvestinius čekius. Ištuokos metu, bei sudarant turto dalybų sutartį, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris dar nebuvo sudarytas, todėl šalys minėto žemės sklypo neįtraukė į dalintino turto sąrašą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2001-08-06 turto dalybų sutartimi pasidalijo santuokos metu įgytą turtą. Pagal LR CK 23 str. iki LR CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Tarp šalių santuoka buvo nutraukta pagal SŠK nuostatas, pagal kurias nutraukiant santuoką nebuvo dalijamas sutuoktinių turtas. Bendrosios jungtinės nuosavybės turtą šalys pasidalijo 2001-08-06, t.y., jau galiojant 2000 m. LR Civiliniam kodeksui. Pagal LR CK 19 str. esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Taigi šalių bendroji jungtinė nuosavybė, atsiradusi galiojant SŠK, buvo padalinta galiojant 2000 m. LR CK, todėl turto dalybų sutartis bei iš šios sutarties kylančioms pasekmėms, taikomos LR CK nuostatos. Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, neatsižvelgiant į jų pajamas, bei veiklos pobūdį. Nukrypti nuo lygių dalių principo gali sutuoktiniai dalindamiesi turtą bendru susitarimu. Iš bylos medžiagos matyti šalys bendru sutarimu santuokos metu įgytą turtą pasidalijo. Pagal minėtą sutartį visas turtas atiteko ieškovei, t.y., buvo iš esmės nukrypsta nuo lygių dalių principo. Dalijant turtą apie įmokas investiciniais čekiais ieškovė žinojo, tačiau reikalavimų, dėl šių įmokų sudarant turto dalybų sutartį, nekėlė. Kolegija sprendžia, kad tokiu būdu padalijus turtą (visas turtas atiteko ieškovei), ir ženkliai nukrypus nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovei buvo kompensuotos ir išlaidos (investiciniais čekiais) už privatizuojamą žemės sklypą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tiek sutuoktiniams pasidalijus bendrą turtą sutartimi bendru sutikimu, sutartyje nenurodžius jokio turto ar nurodžius bendrą turtą ir jį pasidalijus, tiek padalijus santuokinį turtą ginčo teisena, šalys nebeturi teisės reikšti tapatų reikalavimą, ir teikti teismui naują ieškinį ateityje, nurodant, kad buvo nurodę ne visą turtą, ar kad dar liko nepadalinto turto. Šalių sutartis, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo reiškia, kad šalys konstatuoja, kad daugiau bendro turto nėra, o tai reiškia, kad jie negalės reikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje padalijimo, ateityje (Teismų praktika Nr.17, 460-461 psl.). Taigi pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą. Be to, ieškovė prašo pripažinti žemės sklypą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris buvo įgytas atsakovo jau po ištuokos su ieškove, ir kai atsakovas jau buvo sudaręs naują santuoką. Pagal LR CK 3.87 str. sutuoktinių turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Šalių bendroji jungtinė nuosavybė yra padalinta 2001-08-06 šalių sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai atmestas.

Pagal LR CPK 93 str. 4 d. jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Pagal LR CPK 93 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškininį reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo nustatoma pagal bendra išmokų už vienerius metus sumą, todėl iš atsakovo valstybės naudai už šį reikalavimą priteistina 360 Lt žyminio mokesčio (500 Lt x 12 mėn. viso 6 000 Lt x 3 proc. viso 180 Lt x 2 vaikai).

Kadangi ieškinys dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąją jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 1 d. nutarimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams S. Z., ir T. Z., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., nuo 2007-12-05 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo L. Z. valstybės naudai padidinant nuo 69,45 Lt iki 360 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. Z. 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.