Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-1007-490/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2-1007-490/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00735-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
V. B.
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1007-490/2013(Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00735-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 116.4.; (S) 128.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. G. ir suinteresuotam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą paveldėti pagal įstatymą, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad 2012-01-04 mirė pareiškėjos dėdė K. B., kuris iki mirties gyveno su pareiškėja ir jos šeima jo ir pareiškėjos tėvui, mirusiojo broliui, V. B. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). , kurį jie buvo paveldėję po jų motinos M. B. mirties. K. B. buvo vienišas, jo žmona D. B. 2009-10-29 mirė, palikuonių jie neturėjo. Būdamas silpnos sveikatos jis su pareiškėja 2010-05-19 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ji įsipareigojo juo rūpintis ir išlaikyti iki pat jo mirties, o jis po savo mirties jai perleido visą jam priklausantį turtą. Jam mirus, pareiškėja dėdę palaidojo, pradėjo naudotis jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, prižiūri jo ir jo žmonos kapus. Kadangi po K. B. mirties jam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiškėjos nuosavybėn perėjo pagal pirmiau minėtą sutartį, ji į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nesikreipė. Tačiau 2013-02-25 iš „Swedbank“, AB buvo gautas pranešimas apie mirusiojo sukauptas lėšas pensijų sąskaitoje. Pareiškėjai kreipusis į notarą dėl šių piniginių lėšų paveldėjimo, jai buvo paaiškinta, kad šiam veiksmui atlinkti ji yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos tėvas V. B., vienintelis mirusiojo brolis, palikimo, likusio po K. B. mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo palikimo dalį nereiškia.

Pareiškėja D. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po dėdės K. B. mirties jai liko jo turėtas ginklas, kurį ji nunešė į policiją, tai pat dėdės daiktai – baldai, indai, rūbai, dviratis. Tačiau nesenai paaiškėjo, kad banke pensijų kaupimo fonde dar yra likusios piniginės lėšos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu jam neprieštaravo. Teismo posėdyje patvirtino, kad jo brolis K. B. gyveno vienas, jo žmona buvo mirusi 2009 m., vaikų jie neturėjo, o su jo dukra, tai yra pareiškėja, brolis buvo sudaręs rentos sutartį. Po brolio mirties dukra faktiškai paveldėjo visą jo brolio turėtą turtą, o apie banke brolio vardu esančias pinigines lėšas nebuvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-01-04 mirė K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. 20 apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2012-01-05 (b. l. 6). K. B. mirė būdamas našliu – jo sutuoktinė D. B. buvo mirusi 2009-10-26, vaikų palikėjas neturėjo (b. l. 5, 18). K. B. ir pareiškėja D. G., kuri yra jo dukterėčia, tai yra mirusiojo brolio V. B. dukra (b. l. 3-4, 7- 11, 23), 2010-05-19 buvo sudarę Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią Rentos mokėtojai D. G. Rentos gavėjas K. B. po savo mirties perleido jam nuosavybės teise priklausantį konkretų sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o Rentos mokėtoja savo ruožtu įsipareigojo rūpintis Rentos gavėju (aprūpinti jį gyvenamąją patalpa, materialiai išlaikyti, teikti maistą ir kt., bei prižiūrėti jį iki gyvos galvos, o mirus Rentos gavėjui, apmokėti visas su gavėjo laidojimu susijusias išlaidas). Pareiškėjos paaiškinimu, iki K. B. mirties pareiškėja ir jos šeima gyveno su juo K. B. ir pareiškėjos tėvui V. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 23), dėdei mirus, pareiškėja jį palaidojo, prižiūri jo ir jo žmonos kapus. Taip pat pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad, kadangi po K. B. mirties jam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiškėjos nuosavybėn perėjo pagal pirmiau minėtą Rentos sutartį, ji į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nesikreipė, po dėdės mirties ji pradėjo naudotis jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, rūpinosi į Jonavos r. PK kreipdamasi dėl dėdės turėto ginklo (lygiavamzdis šautuvas IZH-58; Jonavos r. PK 2012-02-15 raštas Nr. 20-61-S-2047). Tačiau vėliau pareiškėjai paaiškėjo, kad K. B. „Swedbank“, AB pensijų fonde 2012-012-31 dienai yra sukaupęs 1 527,46 Lt (2013-02-25 banko raštas; b. l. 22). Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro 2013-03-20 raštu nustatyta, kad po K. B. mirties paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta (b. l. 19).

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Kaip jau nustatyta, K. B. mirė 2012-01-04, todėl palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Remiantis LR CK5.2 str. 1 d., paveldima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu. Kadangi pareiškėja D. G. yra palikėjo K. B. brolio dukra (dukterėčia), ji laikytina penktos eilės įpėdine paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Pagal bylos duomenis vienintelis aukštesnės (ketvirtos) eilės palikėjo įpėdinis yra jo brolis, tai yra pareiškėjos tėvas, V. B., kuris pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja. Duomenų apie tai, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, ar, kad kiti asmenys, būdami jo įpėdiniais priėmė palikimą pagal įstatymą, nėra.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėja po dėdės mirties palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė, tačiau, remiantis aukščiau išdėstytomis įstatyminėmis nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.), taip pat pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (CK 5.51 str. 1 d.). Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str.). Pareiškėjos paaiškinimu, ji, su šeima likusi gyventi Rentos sutarties pagrindu jos nuosavybėn po dėdės mirties perėjusioje namų valdoje, iš karto savo žinion perėmė dėdei priklausiusius namų apyvokos daiktus (indus, rūbus, dviratį) bei jais disponavo kaip savo, domėjosi ir rūpinosi kreipdamasi į policijos komisariatą dėl dėdei priklausiusio ginklo (Jonavos r. PK raštas), be to, ji rūpinasi ir prižiūri dėdės ir jo sutuoktinės kapus. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.; 2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 str. 1 d.).

Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).

Remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 7,99 Lt, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270 ir 442-448 str.,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registras) apie palikimo priėmimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Damulienė