Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent:

jis 2013-07-21, apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš M. A. priekinės dešinės pusės kelnių kišenės ištraukęs pastarojo tėvams G. A. ir D. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (425 Lt vertės), kuriame buvo 4 GB atminties kortelė (18 Lt vertės) ir „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė (7 Lt vertės), pasišalino, tokiu būdu viešoje vietoje iš nukentėjusiojo M. A. drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiojo M. A. tėvams G. A. ir D. A. priklausantį 450 Lt vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis supranta kuo yra įtariamas, nuoširdžiai gailisi. 2013-07-21 apie 12.00 val. išėjo į lauką, kur susitiko draugus iš (duomenys neskelbtini). Su jais prie namų, (duomenys neskelbtini), išgėrė degtinės, nuo išgerto kiekio – prisigėrė, todėl kas vyko toliau – nelabai gerai viską atsimena. Kelinta valanda tiksliai buvo, neatsimena, kai pro (duomenys neskelbtini), ėjo trys jaunuoliai – du vaikinai ir mergina. Šių jaunuolių jis nepažįsta. Tuo metu jis buvo kartu su draugais A., A., E. V.. Prisimena, kad jis priėjęs prie vaikino, kurio dabar žino vardą – M., ištraukė M. iš kišenės mobilaus ryšio telefoną ir jo jam negrąžino. Jis prisimena, kad ištraukė juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ telefoną su dideliu ekranu, kuris buvo įskeltas. Galimai telefoną jis paėmė, nes norėjo parduoti, tačiau to tiksliai jau neatsimena, nes buvo labai girtas. Neatsimena, ar M. prašė, kad gražintų jam mobilaus ryšio telefoną. Kas po to vyko nelabai gerai prisimena. Kur padėjo telefoną – nežino, neatsimena. Kiek prisimena, po kurio laiko jis nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur jį ir jo draugus sulaikė policijos pareigūnai. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, telefono jis jau neturėjo, kur jį padėjo – neatsimena. Kur dingo iš telefono SIM kortelė ir atminties kortelė nežino, galimai jas išėmęs išmetė. 2013-07-21 jis turėjo savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau išgertuvių metu jį kažkur pametė. Kai ėmė iš vaikino telefoną, savo telefoną dar turėjo. Telefoną iš vaikino paėmė, nes buvo labai girtas, jei būtų buvęs blaivus, telefono tikrai nebūtų ėmęs. Jis supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi ir pasižada nedaryti ateityje nusikalstamų veikų (b.l. 139, 143).

Kaltinimas J. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. A. parodė, kad 2013-07-21 apie 19.00 val. namo sugrįžo nepilnametis sūnus M. A., kuris papasakojo, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis ištraukė jam iš džinsų kišenės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir pabėgo. Sūnus papasakojo, kad jaunuolių buvo keturi, tačiau kiti trys, kurių pavardės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ir nieko nedarė, o ketvirtasis jaunuolis ištraukė jo telefoną. Jis kartu su sūnumi nuėjo į policiją. Su policijos darbuotojais pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sūnus atpažino tą jaunuolį, kuris kaip buvo nustatyta policijoje yra J. B.. Papildė, kad 2013-07-21 mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas 2012-09-18. Sūnus telefoną saugojo, visada nešiojo įsidėjęs į dėklą. Buvo tik šiek tiek įskilęs ekranas, kurį planavo pakeisti ir telefonas būtų buvęs kaip naujas. Telefono nuvertėjimo nevertina, kadangi telefoną sūnui pirko visiškai naują ir jis buvo gerai prižiūrėtas. Iš sūnaus telefonas buvo pavogtas be dėklo. Pavogtame telefone buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelė 7 litų vertės ir 4 GB atminties kortelė 18 litų vertės. Bendrai dėl šios vagystės jam padaryta 450 litų turtinė žala (b.l. 10, 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad 2013-07-21 apie 19.00 val. jis ėjo namo ir prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo jį apstojo keturi jaunuoliai, iš kurių du jam gerai pažįstami, jų pravardės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinas, kurį pažįsta jis tik iš matymo, priėjo ir paklausė, ką jis turi, jis jam atsakė, kad nieko neturi. Tada jis paprašė 15 litų. M. A. jam atsakė, kad nieko neturi. Tuomet vaikinas apčiupinėjo jį ir dešinėje kelnių kišenėje suradęs mobilaus ryšio telefoną, įkišo ranką į kišenę ir ištraukė jo telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė, kad atiduotų jam telefoną, tačiau vaikinas atsakęs, kad atiduos vėliau - išėjo. Jaunuolis, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ išėjo kartu su juo. Jis nuėjo namo ir viską papasakojo tėvui. Tuomet kartu su tėvu nuėjo į policiją. Kartu su policijos darbuotojais pasivažinėję po (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pamatė tą jaunuolį, kuris pavogė iš jo telefoną ir jaunuolį pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnai nustatė, kad jaunuolis, kuris pavogė iš jo mobilaus ryšio telefoną yra J. B.. Papildė, kad 2013-07-21 apie 19 val. iš jo prie (duomenys neskelbtini), J. B. pavogė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną, jis kartu su savo drauge L. B. ir draugu D., ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini). Einant pro minėtą namą, priėjo J. B. ir A. B.. Kai minėti vaikinai priėjo prie jo, tuo metu L. ir D. nuėjo prie kitų pažįstamų vaikinų, kurie buvo prie minėto namo. Priėjęs J. pasakė jam, kad duotų jam 15 litų. Jis jam atsakė, kad neturi. Tuomet J. jo paklausė: „O ką turi?“. Jis J. atsakė: „nieko“. Tuomet J. nieko jam nesakęs, įkišo savo ranką į dešinės pusės priekinę šortų kišenę ir iš jos ištraukęs jo mobilaus ryšio telefoną, jį pasiėmė. Visą tai matė greta stovėjęs A. B., tačiau jis savo draugui – J. B. nieko nesakė. Paėmęs telefoną, J. B. pažiūrėjo, kokia informacija yra telefone. Jis sakė jam, kad jis gražintų jo telefoną, tačiau J. B. telefono negrąžino. Tuomet prie jų atėjo vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakęs, kad duotų jam pasimatuoti savo megztuką – ištraukė jo megztuką jam iš rankų. Vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsirengęs jo megztuką. Jis jo prašė, kad jis gražintų megztuką, tačiau vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“ megztuko negrąžino. Jis, vilkėdamas jo megztuką, nuėjo prie kitų savo draugų. Nuėjęs, jis pasikvietė jį, kad jis prieitų. Kai jis priėjo prie vaikino pravarde „(duomenys neskelbtini)“, J. kartu su A. kažkur dingo, kur jie nuėjo – nematė. Tuomet jis dar kartą paprašė, kad jam atiduotų megztuką. Vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ megztuką grąžino. Paėmęs megztuką, jis kartu su savo draugais L. ir D. – nuėjo. Jo telefonas taip ir liko pas J., nes kaip jau minėjo – jis ištraukęs jam telefoną iš kišenės, kažkur pasišalino. Kai J. jam iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną – jis nesipriešino, nes bijojo J., kad jo nesumuštų. J. jam negrasino sumušti, tačiau pasipriešinti jam bijojo (b.l. 21-22, 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. parodė, kad ji kartu su vyru iš bendrų šeimos lėšų 2012 -09-18 nupirko sūnui M. A. mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Už telefoną sumokėjo 425 litus. Į telefoną sūnus buvo įsidėjęs „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Sim kortelės vertė 7 Lt. Taip pat į telefoną buvo įsidėjęs atminties kortelę, kurios vertė 18 Lt. 2013-07-21 iš jos sūnaus M. A. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kartu su jame buvusiomis sim kortelėmis. Dėl šios vagystės jos šeimai buvo padaryta 450 litų turtinė žala. Vagystės metu telefono vertę vertina tiek, už kiek jis ir buvo pirktas, jokio nuvertėjimo neskaičiuoja, kadangi sūnus telefoną prižiūrėjo, jis nudėvėjęs nebuvo. Buvo tik įskeltas priekyje esantis ekranas. 2013-08-07 jam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja grąžino 2013-07-21 iš sūnaus M. A. pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Ji mato, kad grąžinto mobilaus ryšio telefono ekranas yra daugiau įskeltas nei, kad buvo įskeltas kol šis telefonas buvo pas jos sūnų. Suskaldytą ekraną ji vertina 50 litų ir nori, kad ši žala būtų atlyginta. Taip pat grąžintame telefone nėra SIM ir atminties kortelių, dėl kurių taip pat padaryta žala – bendrai 25 litai. Ji su vyru G. A. veda bendrą ūkį, todėl šios vagystės metu žala padaryta jų šeimai (b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad ji turi sūnų J. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-07-21 jis buvo namuose. Jos sūnus J. B. dienos metu buvo išėjęs į lauką susitikti su draugais. Apie 18.00 val. sūnus buvo grįžęs į namus pavalgyti, tačiau grįžęs buvo labai trumpai. Ji tuo metu kalbėjo telefonu, todėl nepastebėjo, ar sūnus buvo blaivus, ar ne. Po to, apie 21.30 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad jos sūnus J. B. sulaikytas policijoje. Ji pažįsta J. kiemo draugus. Sužinojusi, kad J. sulaikytas, ji nuėjo pas A. (jo pavardės nežino), pasikalbėti, galbūt jis žino, kodėl J. sulaikytas. Kai ji nuėjo pas A., jo mamos paklausė kas atsitiko ir ji jai pasakė, kad yra pavogtas telefonas, tačiau jokių tikslesnių aplinkybių ji nežinojo. 2013-07-22, apie 12.00 val. laiptinėje ji susitiko D., E. ir A. ir jų paklausė, galbūt jie žino kur yra telefonas, kurį neva J. yra pavogęs. Ji vaikinams pasakė, kad reikia grąžinti telefoną, nes jie visi kartu ten buvo ir turi viską žinoti. Vaikinai pasakė jai, kad paklausinės, gal J. kam nors pardavė minėtą telefoną. Parėjus į namus, ji apieškojo namus, tačiau jokio svetimo telefono namuose ji nerado. Prieš 13.00 val. ji ruošėsi eiti į policijos komisariatą, kai pas ją atėjo E. V.. Jis jai atnešė telefoną „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos su suskaldytu ekranu. Iš kur E. paėmė telefoną, jis jai nesakė. Ji paėmusi iš E. telefoną - atnešė jį į policiją. Ji klausė pas D., E. ir A. apie vagystę, tačiau nei vienas iš jų nieko nepaaiškino, sakė, kad buvo neblaivūs, todėl nieko neatsimena. Kas pavogė telefoną ir kur buvo padėję ji nežino (b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. V. parodė, kad jis pažįsta J. B., jie yra draugai, gyvena tame pačiame name. 2013-07-21 apie 12.00 val. išėjo į kiemą, kur sutiko savo draugus. Jam išėjus į lauką, jo draugai – A. L., D. M., A. B. ir J. B. jau buvo (duomenys neskelbtini), namo kieme. Jie sėdėjo kieme ir kalbėjosi. Prie jų į kiemą atėjo jam pažįstamas vaikinas M., kurio žino tik vardą. Kur M. gyvena - nežino. Jam apie 20 metų. Po to M. išėjo, o jie visi nuėjo į prekybos centrą, į kurį – jau neatsimena, kur nusipirko degtinės ir sidro. Po to visi grįžo į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, kur gėrė nusipirktus alkoholinius gėrimus. Jie išgėrę alkoholinius gėrimus, nuėjo prie 24-os mokyklos pažaisti futbolą, o po to vėl grįžo prie (duomenys neskelbtini). Išgėrę turėtą alkoholį, jie prisigėrė. Kai grįžo pažaidę futbolą į savo namo kiemą, jie nuėjo pasėdėti į vaikams skirtą žaidimų aikštelę. Matė, kad namo kieme, ant kalniuko buvo du vaikinai, kurių jis nepažįsta ir mergina, vardu L. Vienas vaikinas, kurio kaip vėliau sužinojo vardą – M., priėjo prie jų ir pasisveikino. Pasisveikinęs jis nuėjo atgal ant kalniuko prie savo draugo ir L.. Tuomet jis kartu su J. ir A. priėjo prie M.. Jis paprašė M. pasimatuoti savo megztuką. M. pasimatuoti megztuko prašė, nes buvo neblaivus. Jis turėjo savo megztuką, tačiau norėjo pasimatuoti M. M. megztuką jam davė pasimatuoti. Jis pasimatavęs megztuką, nuėjo ir atsisėdo ant suoliuko, kur sėdėjo D., A. ir L.. Kai jis pasiėmęs megztuką nuėjo atsisėsti ant suoliuko, J. su A. liko stovėti su M. ant kalniuko. Po kelių minučių ant suoliuko atėjo atsisėsti J. ir A., o M. atėjo prie jo ir A. M. atėjęs prie jo paprašė, kad atiduotų jam megztuką. Jis iš pradžių megztuko neatidavė, tiesiog juokavo, tačiau po to, A. pasakius, kad grąžintų megztuką - megztuką atidavė. Kai J. ir A. atėjo atsisėsti ant suoliuko, pas juos rankose jokio telefono nematė. Jis negirdėjo, kad M. būtų prašęs J., kad šis jam atiduotų jo mobilaus ryšio telefoną. Kai grąžino M. megztuką, M. sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjo su L. Po to, po kelių minučių, jis su A. išėjo namo pavalgyti, o visi kiti draugai liko sėdėti namo kieme. Pavalgęs jis vėl išėjo į lauką. Išėjęs į kiemą, susitiko A. D., J. ir A. vis dar sėdėjo namo kieme. M., jo draugo ir L. (duomenys neskelbtini), jau nebuvo. Jie visi penkiese nuėjo prie 24-os mokyklos į krepšinio aikštelę ir sėdėjo, kalbėjosi. D., pasakęs, kad eina namo pavalgyti - išėjo, o A., J. ir A. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), ko nors nusipirkti atsigerti. Jis su kitais draugais liko sėdėti krepšinio aikštelėje. Draugo M. krepšinio aikštelėje nebuvo. Po kelių minučių D. su dar vienu draugu E. pasakė, kad policijos pareigūnai sulaikė J., A. ir A.. Už ką juos sulaikė - jie iš karto nežinojo. Apie 22.00 val. jis buvo sutikęs A. ir jis jam pasakė, kad buvo sulaikytas dėl M. telefono, kad kažkas pavogė M. telefoną. Kas iš jo draugų pavogė M. telefoną - nežino. Kitą dieną jis kartu su D., A. buvo namo laiptinėje, kur sutiko A. B., J. mamą. A. B. paklausė jų, ar jie žino kur yra pavogtas telefonas. Jie atsakė, kad nežino. A. B. paprašė jų sužinoti, kur gali būti telefonas liečiamu ekranu „(duomenys neskelbtini)“, kad gal jie žino, kam J. galėjo parduoti ir paprašė padėti surasti telefoną. Jis žino vaikiną vardu M., kuris superka mobilaus ryšio telefonus, todėl jam parašė sms žinutę ir paklausė ar niekas iš jo draugų jam nepardavė telefono „(duomenys neskelbtini)“ liečiamu ekranu. M. jam atrašė, kad 2013-07-21 jis nupirko tokį telefoną. Iš ko M. nupirko telefoną ir kada tiksliai –jam nesakė. Jis M. paklausė, už kiek jis nupirko šitą telefoną. M. atrašė, kad už 30 litų. Jis jam tuomet parašė, kad jam reikia to telefono. Jis atrašė, kad turi sumokėti 30 litų ir jis tą telefoną atneš jam prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuomet pasakė A. B., kad reikia 30 litų, kad išpirkti telefoną. A. B. padavė jam 30 litų ir jis nuėjęs apie 12.00 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, išpirko telefoną iš M.. Telefoną parnešęs padavė A. B.. Po šio įvykio, kai J. B. buvo paleistas iš policijos, jis kalbėjosi su juo. Jis jam sakė, kad buvo sulaikytas už telefono vagystę. Kaip J. pavogė telefoną iš M. jis nematė. Jis iš M. buvo pasiėmęs tik megztuką pasimatuoti, tačiau jo vogti neketino, norėjo tik pasimatuoti (b.l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad jis pažįsta J. B., jie yra kaimynai. 2013-07-21 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), jis susitiko J. B., E. V., D. M.. Jie stovėjo kieme, bendravo. Apie 15.00 val. ar 16.00 val. prie jų atėjo A. B.. Iki to laiko, kol prie jų atėjo A., jie kieme buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus atnešė iš matymo pažįstami vaikinai, kurie juos pavaišino minėtais gėrimais. Po to jie buvo nuėję iki mokyklos, kur mėtė kamuolį. Po to vėl grįžo prie (duomenys neskelbtini), kur namo kieme yra vaikų žaidimo aikštelė. Jie sėdėjo prie (duomenys neskelbtini). Kažkas iš jo draugų pasakė, kad eitų nuo kalniuko žemyn, į vaikų žaidimo aikštelę. Visi jo draugai nuėjo į minėtą aikštelę. Maždaug po minutės laiko ir jis nuėjo į tą pačią aikštelę. Kai nuėjo į aikštelę, matė, kad joje buvo du ar trys vaikinai ir mergina. Šių jaunuolių jis nepažįsta. Matė, kad E. V. buvo apsirengęs ne savo megztuką. Kaip E. paėmė megztuką - jis nematė. Jis atsisėdo ant suoliuko. Prie jo sėdinčio priėjo jam nepažįstamas vaikinas ir paprašė, kad jis paprašytų savo draugo, kad jis grąžintų jam megztuką. Jis vaikinui pasakė, kad jis nepergyventų, kad megztuką jam grąžins. Jam atrodo, kad E. V. megztuką buvo apsirengęs tik pasimatuoti. E. V. jis pasakė, kad jis grąžintų megztuką. Po kurio laiko, E. V. nusirengė megztuką ir grąžino vaikinui. Kai E. V. grąžino vaikinui megztuką, pamatė, kad J. kartu su A. kažkur nuėjo. Tuomet jis nuėjo namo pavalgyti. Apie tai, kad J. paėmė iš vaikino mobilaus ryšio telefoną - jis nežinojo, to nematė. Kad J. rankose turėtų ir apžiūrinėtų telefoną - jis taip pat to nematė. Kol jis namuose valgė, pas jį į namus atėjo D. ir pasiūlė vėl eiti į lauką. Jis kartu su D. išėjo į lauką, kurį laiką pabuvo kaime, o po to jis nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Prie minėto prekybos centro susitiko E. Matė, kad prie to paties prekybos centro buvo J. B. kartu su A. Jam kalbantis su E., išgirdo, kad jį kviečia. Pamatė, kad prie J. ir A. buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie pakvietė jį prieiti prie jų. Pareigūnai pasakė jam, kad sėstų į jų automobilį ir atsivežė į komisariatą. Matė, kad policijos automobilyje buvo tas pats vaikinas, iš kurio E. V. prieš tai buvo paėmęs megztuką. Šis vaikinas buvo su tėvu. Apie tai, kad pavogtas telefonas, jam pasakė jo mama, kai pasiėmė jį iš policijos. Kitą dieną jis susitiko J. mamą. Tuo metu jis buvo su E. ir D. J. mama paklausė jų kur yra telefonas. E. pasakęs, kad paieškos telefono, kažkur nuėjo. Iš kur E. paėmė mobilaus ryšio telefoną - jis nežino. Žino, kad E. telefoną padavė J. mamai. Jis žino, kad telefoną E. iš kažko išpirko už 30 litų, tačiau iš ko jis išpirko - nežino (b.l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis 2013-07-21 apie 17.00 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini). Jis ėjo susitikti su savo draugais: E. V., J. (jo pavardės nežino), A. L.. Jie sėdėjo prie (duomenys neskelbtini), ant betoninių stulpų ir kalbėjosi. Kai jis atėjo į minėto namo kiemą, jame jau buvo jo minėti draugai. Jis pastebėjo, kad J. ir A. buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jam matant, jie alkoholio jau nevartojo. Jiems kurį laiką pabuvus kieme, galimai po valandos, pro šalį ėjo jam iš matymo matytas vaikinas. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jis ėjo kartu su mergina ir vaikinu. Nei merginos, nei antrojo vaikino - nepažįsta. Minėtiems trims jaunuoliams einant, prie jų priėjo E. ir A.. Po to prie jų priėjo ir jis. Kažkuris, ar A., ar E. prašė cigaretės, tačiau kuris - jis jau neatsimena. Tuomet prie jų priėjo J. Priėjęs J. jam iš matymo pažįstamo vaikino paprašė 15 litų. Vaikinas pasakė, kad iš vis neturi pinigų ir J. pinigų nedavė. Jis buvo trumpai nuėjęs prie betoninių stulpų, o kai vėl grįžo prie jaunuolių, girdėjo, kaip J. prašė jam iš matymo pažįstamo vaikino, kad jis parodytų jam savo telefoną. Jis matė, kad vaikinas pats išsiėmė iš dešinės džinsų priekinės kišenės savo mobilaus ryšio telefoną ir padavė jį J.. J. paėmęs telefoną jį apžiūrėjo. Jis matė, kad buvo liečiamu ekranu telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad buvo suskaldytas ekranas. Jis su J., E. ir A. nuėjo atgal prie betoninių stulpų. J. su savimi nusinešė iš vaikino paimtą telefoną. Jiems nuėjus prie betoninių stulpų, prie jų atėjo jam iš matymo pažįstamas vaikinas ir paprašė J., kad grąžintų jam telefoną. J. telefono negrąžino, teigdamas, kad nori dar pasižiūrėti. Kai vaikinui J. negrąžino telefono, jis nuėjo atgal prie savo merginos ir antrojo vaikino. Paskui jį nuėjo A. ir E.. Jis su J. liko ant betoninių stulpų. Po to tas pats vaikinas dar kartą buvo atėjęs prie jų ir prašė J., kad šis grąžintų jam mobilaus ryšio telefoną. J. telefono negrąžino, toliau sėdėjo ir maigė telefoną. Kurį laiką vaikinas palaukė stovėdamas greta, kad J. jam grąžintų telefoną. Jis tuo metu buvo nuėjęs pakviesti A. ir E., ar J. grąžino vaikinui telefoną - nematė. Po to kai grįžo prie J., vaikino prie jo jau nebuvo. J. rankose jau telefono nematė. J. jam pasakė, kad eitų pasivaikščioti. Jis pasakęs, kad eina pas močiutę, nuėjo pas ją. Jo močiutė gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo pas močiutę, tačiau jos namuose nebuvo, todėl apsisuko ir išėjo atgal į lauką. Lauke jo draugų jau nebuvo, taip pat niekur nematė ir vaikino, iš kurio J. buvo paėmęs mobilaus ryšio telefoną. Jis nuėjo į namus, pavalgė, po to ėjo į prekybos parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Eidamas prie parduotuvės sutiko J. ir A.. Jie sėdėjo ant betono, esančio prie parduotuvės. Jis priėjo prie jų ir tuo metu prie jų atvažiavo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Jis matė, kad policijos pareigūnų automobilyje buvo vaikinas, iš kurio J. buvo paėmęs mobilaus ryšio telefoną. Taip pat automobilyje sėdėjo minėto vaikino tėvas. Apie tai, kad J. pavogė mobilaus ryšio telefoną, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jis negalvojo, kad jis vogs telefoną, galvojo, kad nori tik paimti ir pasižiūrėti. Kad jis vogs telefoną – J. jam nieko nesakė, apie tai neužsiminė (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad 2013-07-21, t.y. sekmadienį, apie 12.00 val. jis atėjo į gyvenamojo namo, kuriame gyvena mano draugai, kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena jo draugai J. B., E. V., A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L.. Jie visą dieną buvo kartu, vaikščiojo, žaidė krepšinį, kalbėjosi. Ar jo draugai vartojo alkoholį, jis nežino. Matė, kad jie truputį gėrė sidro. Jis alkoholio negėrė. Tos pačios dienos vakare, laiko nurodyti negali, jis su minėtais draugais sėdėjo ant betoninių stulpų (duomenys neskelbtini), namo kieme. Kadangi ant stulpų buvo šalta sėdėti, jie nusprendė eiti atsisėsti ant suoliuko. Kai jie ėjo sėsti ant suoliuko, pamatė, kad pro šalį eina jam iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu M. su mergina, vardu L. ir dar vienu vaikinu, kurio nepažįsta. Jie ėjo link suoliuko, o jie ėjo pro šalį. Jie visi pasisveikino. Tuomet stovėjo ir kalbėjosi su L. ir jam nepažįstamu vaikinu. Kur buvo tuo metu M. - nežino. Kad kas nors iš jo draugų būtų prašęs iš M. telefono - negirdėjo. Matė tik, kad E. buvo apsirengęs M. megztuką, o savo megztuką buvo davęs M. Girdėjo, kad A. sakė E., kad šis grąžintų megztuką M. Kad būtų kalbama apie mobilaus ryšio telefoną - jis visiškai nieko negirdėjo. Jis stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo savo draugų ir kaip jau sakė, bendravo su L. ir nepažįstamu jam vaikinu. Po kurio laiko, jis su A. ir E. nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o J. ir A. kažkur nuėjo atskirai nei jie visi. Kai jis su minėtais draugais nuėjo prie minėto prekybos centro, netrukus prie jo atėjo J. su A.. Prie minėto prekybos centro pabuvo neilgai, nuėjo į namus pavalgyti. O kai pavalgęs išėjo į lauką - savo draugų niekur nerado. Jis vėl nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir jam iš matymo pažįstamas draugas pasakė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir sulaikė J., A. ir A.. Už ką jo draugai buvo sulaikyti jis tuo metu nieko nežinojo. Vakare jis buvo susitikęs su A. ir jis jam papasakojo, kad buvo sulaikytas dėl kažkokio telefono, tačiau jis nieko konkrečiai jam nepasakė. Dabar jis žino, kad 2013-07-21 vakare, kažkas iš jo draugų pavogė iš M. telefoną, tačiau kuris pavogė - nežino. Jis apie šį įvykį su savo draugais nekalbėjo, nesiaiškino kaip ten buvo viskas, todėl nieko pasakyti tiksliau negali. Kažkas minėjo, kad telefonas jau grąžintas, tačiau kas tai pasakė - nežino. Kas ir kam grąžino telefoną - nežino. Kokį telefoną pavogė- nežino, nematė jokio telefono. 2013-07-21 dienos metu jis matė, kad J. sulaužė savo mobilaus ryšio telefoną, netyčia išmetė iš rankų ir jį sulaužė. Kad J. būtų turėjęs kokį nors kitą mobilaus ryšio telefoną - nematė (b.l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad jis naudojasi SIM kortele (duomenys neskelbtini). Šią kortelę turi apie metus laiko. 2013 m. vasarą, dienos tikslios neatsimena, dienos metu, jis buvo nuėjęs su draugu S. į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, (duomenys neskelbtini). Matė, kad minėto namo kieme buvo iš matymo pažįstami vaikinai, tarp kurių žino, kad buvo vaikinas, vardu J.. Kitų vaikinų vardų nežino. Jis nematė, kad J. ar jo draugai vartotų alkoholinius gėrimus. Minėtą dieną jis pats buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, todėl neužuodė ar nuo jų sklido alkoholio kvapas ar ne. Po kurio laiko jis nuėjo pas draugą O. Pas O. nuėjo kartu su drauge A. Jis neprisimena į kieno telefoną paskambino J., tačiau su J. kalbėjosi jis. Ką tiksliai kalbėjo su J. - neatsimena, tačiau su J. susitarė susitikti namo laiptinėje. O. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kitoje laiptinėje nei J. Jis išėjo į laiptinę ir J. jo paklausė ar jis nenori pirkti mobilaus ryšio telefono. Jis jam parodė „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio telefoną, tikslaus modelio neprisimena. Kelintą valandą tai buvo - neatsimena, galimai apie 19.00 val. Telefonas buvo įjungtas, jame buvo sim kortelė. Kokia informacija buvo telefone - nežiūrėjo, jis tik patikrino ar telefonas veikia. Matė, kad telefono buvo įskilęs ekranas. J. jam pasakė, kad jis rado šį telefoną. Jie susitarė, kad telefoną nupirks iš jo už 30 litų. J. iš telefono išsiėmė sim kortelę ir jis telefoną pasiėmė sau. Kokią sim kortelę iš telefono išsiėmė J. - neįsidėmėjo. Daugiau tą dieną J. susitikęs nebuvo. Kitą dieną jam paskambino neaukštas vaikinas, kurį pažįsta iš matymo, žino, kad jis yra J. draugas ir gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikinas jam paskambinęs pasakė, kad J. yra sulaikytas policijos komisariate dėl telefono „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė jo, ar jis galėtų gražinti telefoną jam už tą pačią sumą už kurią buvo nusipirkęs. Iš kur jam skambinęs vaikinas žinojo, kad jis nusipirko šį telefoną - nežino, galimai matė, nes J. jam atnešdamas parduoti telefoną buvo ne vienas, su draugais, tačiau draugų, su kuriais J. buvo atnešęs jam telefoną – neįsidėmėjo. Sužinojęs, kad J. sulaikytas policijoje, suprato, kad telefonas gali būti vogtas, todėl sutiko grąžinti mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Perkant iš J. telefoną, jis jam nesakė, kad telefonas vogtas, jis jam pardavė telefoną suskilusiu ekranu, todėl pagalvojo, kad tikrai telefonas gali būti pamestas, apie tai, kad telefonas gali būti vogtas -įtarimas jam nekilo. Jis telefoną „(duomenys neskelbtini)“ atidavė vienam iš J. draugų, kiek prisimena jis buvo neaukšto ūgio, šviesių plaukų, pažįsta jį iš matymo ir žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iš kur šis vaikinas gavo jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) nežino. Vaikinas atėjo prie jo namų ir namo (duomenys neskelbtini), kieme jis jam grąžino telefoną, o jis jam grąžino 30 litų. Jei būtų žinojęs, kad telefonas yra vogtas, jo būtų tikrai nepirkęs (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

- 2013-07-21 G. A. protokolas-pareiškimas, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės (b.l. 1);

- policijos pranešimas apie užregistruotą įvykį, kuriame nurodyta, kad 2013-07-21 iš pareiškėjo nepilnamečio sūnaus M.A., gim. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas jaunuolis iš kišenės pavogė MRT „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 4);

- 2013-07-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytoja A. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)” (b.l. 45);

- 2013-07-25 Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)” (b.l. 46-48);

- 2013-07-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelės, kuriame kaltinamasis J. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 146-147, 148-149).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis J. B. 2013-07-21, apie 12.00 val., viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių. Kaltinamojo veika pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje skirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. B. skirti galutinę bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamasis J. B. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tik prašo sumažinti prokuroro siūlomą baudą (b.l. 168).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padaryti nusikaltimą (2013-07-21 20.41 val. nustatytas 0,78 promilių girtumas) (b.l. 134).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą; į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 157-158), administracine tvarka baustas (b.l. 160), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 162), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 163), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 164). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano esant tikslinga parinkti J. B. prokuroro siūlomą bausmės rūšį, tai yra baudą.

J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-07-21 20.25 val. iki 2013-07-22 15.40 val. (b.l. 135, 153). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK KPS tyrėjos D. K. 2013-07-22 nutarimu J. B. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 150). Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeistina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitomas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., LR BPK 140 str. 9 d. į 10 MGL dydžio baudą įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2013-07-21 20.25 val. iki 2013-07-22 15.40 val. (1 para) (1 suėmimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir paskirti galutinę 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, palikti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavęs prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.