- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 2-824-829/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- S. V.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui S. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti atsakovo S. V. ir jo vaiko M. V. bendravimo tvarką, pagal kurią S. V. turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val.
Ieškovė A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodė, kad su atsakovu bendrauja tik dėl dukters. Mergaitei (duomenys neskelbtini) metai. 2015 m. sprendimu mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas. Kadangi atsakovas keturis mėnesius nebemoka vaikui išlaikymo, yra išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas Šakių rajone faktiškai negyvena. S. V. prisiregistravęs (duomenys neskelbtini), kadangi negalėjo kitaip atsiimti teisių. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, kadangi dirba komandiruotėse. Atsakovas su dukra kartais bendrauja. Kartais dukros S. V. nelankydavo ir po 2-3 mėnesius, kadangi išvykdavo uždarbiauti į užsienį. Šiais metais atsakovas kiekvieną savaitgalį išreikšdavo norą bendrauti su dukra, atvažiuodavo spontaniškai. Tai ją trikdė, jautėsi išnaudojama, kadangi jis atvažiuoja ir būna su dukra kiek jis nori. Sakydavo „- O ką tu man padarysi?“. Jis jau norėjo apsigyventi kartu, kadangi ji baigė išsipirkti sau namus. Teko kviesti ir policiją, kad jie išaiškintų, kad jie nebegyvena kartu ir jis negali elgtis kaip nori. Jis policijai melavo, kad 4 metus moka už jos namus. Atsakovas nuolat keičia darbovietes. Per metus buvo pakeitęs net šešis darbus. Ji leidžia atsakovui bendrauti su dukra, nes supranta, kad jis turi tokią teisę. Atsakovas ją įžeidinėją visokiais žodžiais, užgaulioja ir kitą jos dukrą. Paskutinį kartą atsakovas buvo šį sekmadienį. Prieš pusvalandį paskambino ir paklausė, ar gali atvykti pas dukrą, nes buvo (duomenys neskelbtini). Iš balso nesuprato, kad S. V. yra išgėręs. Kai jis atvažiavo, dukra žaidė kieme. Ji ramiai priėjo prie S. V. ir pasakė, kad tokios būklės šis negali lankyti dukters. S. V. padavė dukrai krepšį su pirkiniais, 5 Eur ir išvažiavo. Elgėsi labai ramiai. Konflikto neiššaukė. Dukra prieš tai nėra tėvo mačiusi girto. Sekmadienį jo net nepažinojo, klausė ar čia tėtis. Anksčiau, kai atvažiuodavo blaivas niekada iš anksto neperspėdavo, t. y. prieš pora valandų arba prieš valandą paskambina ir pasako, kad atvažiuoja. Vieną kartą yra įspėjęs prieš dvi dienas. Tada atvažiavo su savo seserimi bei jos vaikais. Tą kartą ji išleido mergaitę su jais lankyti kapų. Nėra reikalinga numatyti didesnės apimties tėvo ir dukters bendravimo, kadangi nenori, kad dukra kentėtų psichologiškai, nes atsakovas turi problemų su alkoholiu, jis nėra prognozuojamas. Atsakovu ji nepasitiki. Prieštarauja, kad jis dukrą kur nors išsivežtų. Atsakovas vairavo išgėręs. Kartais paskambinės atsakovas keikiasi. Anksčiau dukra po tėvo apsilankymo elgdavosi įprastai, tačiau pastaruoju metu vaikas nuteikinėjamas prieš močiutę. Norėtų, kad atsakovas prieš dvi dienas praneštų apie tai, ar atvažiuos, ar ne, kadangi ji taip pat turi planuoti laiką. Savo namuose ji suteiktų sąlygas bendrauti. Jei atsakovas elgtųsi normaliai, priimtų ir dažniau (b. l. 44, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 13:35:01-13:51:24).
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. 2017-07-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nori mergaitę pasiimti kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o šventinėmis dienomis (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Kūčios, Nauji metai) su atsakove nori bendrauti po lygiai (b. l. 22, 2017-07-05 teismo posėdžio garso įrašas, 11:36:34-11:40:16).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą iš dalies. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad tėvo ir vaiko bendravimas turi vykti ne tik motinos gyvenamojoje vietoje, tačiau pasikeitė aplinkybės, t. y. tėvas S. V. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra žinoma nei apie jo gyvenamąją vietą, nei apie gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai sutinka su ieškovės reikalavimais (b. l. 44, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 13:51:24-13:53:35).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė A. S. ir atsakovas S. V. yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus), tėvai. Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimu buvo nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas materialinis išlaikymas. Nepilnametės dukters M. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove A. S. Šiuo metu ieškovė A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametė dukra M. V. gyvena kartu su motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių rajone. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad S. V. turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nori mergaitę pasiimti kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o šventinėmis dienomis (Kalėdos, Velykos, Kūčios, Nauji metai) su ieškove nori bendrauti po lygiai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra M. V. bendrautų jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį. Atsakovas dukrą nori pasiimti kas antrą savaitgalį į savo gyvenamąją vietą. Ieškovė iš esmės neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su tėvu, tačiau ieškovės teigimu atsakovas yra neatsakingas: nuolat keičia darbovietes, pastovios gyvenamosios vietos neturi, niekada iš anksto atvažiuodamas neperspėja, kartą pas dukrą pasirodė neblaivus, skambina taip pat būdamas neblaivus, vaiką nuteikinėja prieš močiutę.
Pažymėtina, kad nereikalaujama papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog ir vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje (savaitgaliais) privalo būti tvarkinga, švaru, vaikas turi būti aprūpintas būtinais reikmenimis, baldais, vaikui tėvai privalo užtikrinti saugią ir sveiką aplinką. Šioje byloje esminė ir teisiškai svarbi aplinkybė tai, jog atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Byloje įrodyta, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai joje negyvena. Pats atsakovas nurodo, kad gyvena pas savo draugę adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2017-07-24 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvados pateikimo nurodyta, jog atsakovas S. V. nutraukė visus santykius su savo drauge ir ji daugiau jo nepriims į savo namus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas visada su vaiku bendravo ieškovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Mergaitę jos gyvenamojoje vietoje aplanko ir artimi giminaičiai (teta, pusbroliais) iš tėvo pusės. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog atsakovas neturi galimybės pasiimti vaiko į savo nurodytą gyvenamąją vietą, kadangi jis šiuo metu ten nebegyvena. Iš teismų LITEKO sistemos nustatyta, kad atsakovas S. V. šiuo metu suimtas. Atsakovo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teisme 2017-08-14 priimtas baudžiamasis įsakymas (neįsiteisėjęs) dėl to, kad S. V. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Be to Marijampolės rajono apylinkės teisme yra baudžiamoji byla, kadangi S. V. dar kartą vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS atstovė teismo posėdyje nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms sutinka su ieškovės reikalavimais, teismas daro išvadą, kad yra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų būtina riboti atsakovo ir dukters bendravimą ir drausti mergaitei važiuoti su tėvu bei dvi naktis kas antrą savaitgalį nakvoti su juo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovas yra sukėlęs konfliktą ieškovės namuose mažamečio vaiko akivaizdoje, tačiau, teismo vertinimu, tėvų tarpusavio nesutarimai iš esmės neturi daryti įtakos kiekvieno iš jų santykiams su vaikais, kai vienoda tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir kt. reglamentuota Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir kt. Teismas nustatydamas bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką privalo vadovautis išimtinai vaiko interesais. Šiuo metu vaiko interesus atitinkanti saugi jam įprasta ir emociškai artima aplinka yra sudaryta ieškovės namuose. Galimybės būti ir bendrauti su vaiku atsakovui ieškovės namuose ieškovė neribojo ir iki šiol. Pažymėtina, kad ieškovas neturi įgūdžių ir žinių apie tai, kaip rūpintis tokio amžiaus vaiko higiena ir mityba. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neatsakingas, į jo neatsakingą elgesį su padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu), M. V. tik (duomenys neskelbtini) metai, mažametė dukra nuolat būtų savo gyvenamojoje aplinkoje, mergaitei reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, atsakovas visą laiką bendravo su dukra ieškovės namuose, nuolat dirba komandiruotėse, neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugią aplinką. Visa tai rodo, kad ieškovui negali būti nustatyta maksimali bendravimo su vaikais tvarka, nes nėra duomenų, kaip jis ilgesnį laiką galės tinkamai pasirūpinti vaiku. Taip atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad kai kurie mėnesiai turi ne keturias, o penkias savaites, todėl tikslu užtikrinti šalių santykių stabilumą, užkirsti kelią kilti ginčams, kurie neigiamai veiktų vaiką, nustatytina, kad ieškovas S. V. su savo dukra M. V. bendrauja ne pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, o nelyginėmis metų savaitėmis. Ieškovė prašo nustatyti, kad bendravimui nustatytais sekmadieniais atsakovas atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą 11 val., o išvyksta 16 val. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog atsižvelgiant į vaiko amžių – (duomenys neskelbtini), tai yra tokio amžiaus vaikas vėliau keliasi ir yra anksčiau migdomas, ieškovės prašomas nustatyti atsakovo bendravimas su dukra laikas nuo 11 val. iki 16 val. nepažeidžia vaiko interesų, todėl tenkintinas.
Taip pat teismo nuomone bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti pranešimo laiką apie atsakovo atvykimą, nes kaip matyti iš bylos duomenų šalims geranoriškai susitarti dėl lankstaus bendravimo tvarkos taikymo nepavyksta, gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, todėl šis klausimas kartu ir kiti su kitais bendravimo tvarka susijusiais klausimais spręstinas teismo iniciatyva, nes iš esmės tai yra susiję su vaiko interesais ir nustatytina atsakovo pareiga telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas pranešti atsakovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovui negalėjo būti žinomos. Tokia pati pareiga nustatytina ir ieškovei.
Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką religinių švenčių dienomis, nors jos labiau nedetalizuoja. Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaiko ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su mažamečiu vaiku religinių ir kitų švenčių dienomis tvarka: atsakovas su dukra bendrauja nelyginių metų pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 16 val. jos gyvenamojoje vietoje. Lyginiais metais S. V. su nepilnamete dukra M. V. praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 16 val. jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat nustatytina, kad religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta sekmadieniais, o šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei: šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
Šioje byloje trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo 115,80 Eur išlaidų už ieškovei A. S. advokato teiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį teismui ir atstovaujant ieškovę teisme (b. l. 11). Nors ieškovė nuo 2017-08-07 atsisakė antrinę teisinę pagalbą jai teikti paskirto advokato, tačiau paskirtasis advokatas faktiškai parengė ieškinį teismui, taip pat 1 valandą dalyvavo 2017-07-05 vykusiame teismo posėdyje. Nors šiuo atveju 2017-07-05 teismo posėdis buvo atidėtas ir byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, tačiau Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visgi patyrė išlaidas dėl advokato teiktų paslaugų. Nors Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas rengė ieškovei ieškinį, tačiau jis yra mažos apimties (vos daugiau nei vienas lapas), prie ieškinio pridėti tik du priedai, todėl teismas sprendžia, jog 8 valandų tokios apimties ieškiniui paruošti advokatas nesugaišo. Optimalus laikas tokio pobūdžio ir apimties ieškiniui paruošti laikytinos 4 valandos, todėl už procesinių dokumentų teismui paruošimą patirtos išlaidos yra 46,32 Eur (4 val. x 11,58 Eur). Vieną valandą advokatas rengėsi bylos nagrinėjimui ir vieną valandą ieškovę atstovavo 2017-07-05 teismo posėdyje, todėl už atstovavimą pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos yra 23,16 Eur (2 val. x 11,58 Eur) (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimo Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 5.3; 24.3.6.1; 24.3.6.2 punktai). Iš esmės ieškovės reikalavimas buvo tenkintas visa apimtimi, todėl šios 69,48 Eur išlaidos, kurias patyrė valstybė, priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 41 Eur žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, bei teismo turėtos 4,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė į bylą pateikė papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantį įrodymą – pinigų priėmimo kvitą, tačiau nei ieškinyje, nei pateikdama pinigų priėmimo kvitą, nei baigiamosiose kabose nepaprašė šių išlaidų priteisti iš atsakovo, todėl šios išlaidos tarp šalių neskirstytinos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) S. V. bendrauja su dukra M. V. nelyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11 val. iki 16 val., jos gyvenamojoje vietoje.
2) Lyginiais metais S. V. su nepilnamete dukra M. V. praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 16 val., jos gyvenamojoje vietoje.
3) Nelyginiais metais S. V. su nepilnamete dukra M. V. praleidžia Šv. Kūčių ir Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 16 val., jos gyvenamojoje vietoje.
4) Religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.
5) S. V. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas pranešti A. S. apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto jam negalėjo būti žinomos.
6) A. S. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas pranešti S. V. apie priežastis, trukdančias dukrai M. V. nustatytu laiku susitikti su tėvu, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto negalėjo būti žinomos.
Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturis eurus 23 ct (4,23 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, keturiasdešimt vieną eurą (41 Eur) žyminio mokesčio bei šešiasdešimt devynis eurus 48 ct (69,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.