Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3548-772/215 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog surašius turto pardavimo iš varžytinių aktus ir juos pasirašius, teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškėjos R. V. skundo išnagrinėjimo teisme dienos netenka prasmės, nes sustabdyti surašymą to, kas jau yra surašyta, negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja pareiškimo (skundo) pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo bei varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejus, o tokie reikalavimai reiškiami ne CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ginčo teisenos tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-16/2006; Nr. 3K-3-157/2006, Nr. 3K-3-410/2008, Nr. 3K-3-477/2009, 2008 m. sausio 28 d. apžvalga, Teismų praktika Nr. 28, p. 252-267).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės V. Š. 2015-03-05 sprendimą surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktus dėl nurodytų žemės sklypų. Iš bylos duomenų matyti, kad turto pardavimo iš varžytinių aktai jau yra surašyti ir pasirašyti, todėl skundas dėl antstolio veiksmų jau nebegali būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ne ta teisena paduotas skundas ir jis negali būti nagrinėjamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos R. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pažymėtina, kad preliminarus pareiškėjos pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios iš esmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumo, nes jis bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas pareiškėjos R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos R. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.