- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- I3-1222-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03661-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 10–11), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau – ir NŽT Širvintų skyrius) 2019 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 44SD-4263-(14.44.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą dėl susipažinimo su dokumentais“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus viršininką išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2019 m. spalio 7 d. prašymą leisti susipažinti su K. S. prašymu įteisinti jo vogtą J. V. žemę ir visais dokumentais (toliau – ir Prašymas).
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad niekada negavo jokio atsakymo raštu, žodžiu buvo sakoma, kad K. S. yra labai garbingas žmogus ir jo vagysčių aiškintis negalima. A. V., NŽT Širvintų skyriaus viršininkas, sakė žodžiu, kad su dokumentais nebus leista susipažinti. Paaiškina, kad testamentas buvo pavogtas, dokumentai sunaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 20–23).
Atsiliepime nurodo, kad NŽT Širvintų skyrius gavo pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą leisti susipažinti su K. S. prašymu vogti pareiškėjos senelio J. V. žemę su pridėtais dokumentais, tarp jų ir su J. V. testamentu. NŽT Širvintų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateikė pareiškėjai atsakymą NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr.44SD-3716-( 14.44.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išsamiai išaiškino 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymo trūkumus ir priežastis, dėl kurių iš esmės į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą negali atsakyti.
Nacionalinė žemes tarnyba (toliau ir – NŽT), nagrinėdama asmenų prašymus, skundus, pranešimus ar kitus kreipimusis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Prašymų ir skundu nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), ir kitais teisės aktais, tarp jų ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/1 B (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – Reglamentas). Asmenų teisė gauti iš valstybes institucijų informaciją ir dokumentus nėra absoliuti ir gali būti ribojama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir kituose teises aktuose numatytomis sąlygomis, todėl NŽT Širvintų skyrius, įgyvendindamas pareiškėjos teisę gauti informaciją apie NŽT veiklą, kuri nėra skelbiama viešai, ir institucijoje saugomus dokumentus, negali riboti kitų asmenų teisių, pvz., teisės į asmens duomenų apsaugą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašyme nenurodytas duomenų gavimo konkretus ir aiškiai apibrėžtas tikslas bei duomenų tvarkymo (gavimo) teisinis pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose, ir konkreti jų nuostata, suteikianti teisę gauti asmens duomenis, kartu su prašymu pareiškėja nepateikė nei savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei giminystes ryši su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nei paveldėjimo teisę į minėto asmens turtą patvirtinančių dokumentų kopijų bei nepateikė atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjos teisę susipažinti su NŽT Širvintų skyriuje saugomais trečiųjų asmenų asmens duomenimis.
NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 44SD-3716-( 14.44.104.) Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji gali pakartotinai pateikti prašymą ištaisiusi minėtus trūkumus.
VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Taisyklių 38 punkte nurodyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti
prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba
institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo
ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos
(-ų). kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-
us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.
NŽT Širvintų skyrius, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Taisyklių 38 punktu, nustatęs ir įvertinęs pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pateikė pareiškėjai skundžiamą Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti. Prašė teismą įpareigoti NŽT pateikti pareiškėjai K. S. pateiktus NŽT dokumentus.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, sakė, kad nesupranta teisinių terminų, J. V. yra jos senelis, apie testamentą sužinojo, nori jį pamatyti, bet jai neduoda. Nurodė, kad dokumentus turi, gali pateikti dabar teismui.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. (NŽT gautas 2019 m. rugsėjo 4 d.) pareiškėja surašė prašymą NŽT Širvintų skyriaus viršininkui (b. l. 31–32), kuriame prašė leisti susipažinti su K. S. prašymu vogti pareiškėjos senelio J. V. žemę su pridėtais dokumentais, tarp jų ir su J. V. testamentu.
NŽT Širvintų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateikė pareiškėjai atsakymą NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr.44SD-3716-( 14.44.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 27–29), kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymas yra su trūkumais: nenurodytas duomenų gavimo konkretus ir aiškiai apibrėžtas tikslas bei duomenų tvarkymo (gavimo) teisinis pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose, ir konkreti jų nuostata, suteikianti teisę gauti asmens duomenis, kartu su prašymu pareiškėja nepateikė nei savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei giminystes ryši su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nei paveldėjimo teisę į minėto asmens turtą patvirtinančių dokumentų kopijų bei nepateikė atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjos teisę susipažinti su NŽT Širvintų skyriuje saugomais trečiųjų asmenų asmens duomenimis. Minėtame 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodyta, kad dėl 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymo trūkumų pareiškėjai jos prašoma pateikti informacija nebus suteikta. Išaiškinta teisė pašalinus trūkumus pakartotinai kreiptis į NŽT Širvintų skyrių.
2019 m. spalio 7 d. pareiškėja NŽT Širvintų skyriui pateikė prašymą (b. l. 26) leisti susipažinti su K. S. pateiktais dokumentais, kai jis prašė įteisinti jo vogtą J. V. žemę.
NŽT Širvintų skyrius 2019 m. spalio 10 d. pateikė skundžiamą Sprendimą Nr. 44SD-4263-(14.44.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą dėl susipažinimo su dokumentais“ (b. l. 4), kuriame nurodė, kad atsisako nagriėnti pareiškėjos Prašymą, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Taisyklių 38 punktu, nes atsakymas tuo pačiu klausimu pareiškėjai buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 44SD-3716-( 14.44.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Širvintų skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjos Prašymą atsisakyta nagrinėti.
Pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Taisyklių 38 punktas nustato, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.).
Atsižvelgdamas į pareiškėjos Prašymo ir 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos keliami reikalavimai iš esmės sutampa – suteikti informaciją apie K. S. pateiktus dokumentus dėl J. V. turėtos žemės. Į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą pareiškėjai atsakyta 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu. Jame išsamiai ir motyvuotai, argumentuojant tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, paaiškinti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymo trūkumai, paaiškinta, kaip juos pašalinti. Pareiškėja, kreipdamasi į NŽT su Prašymu, nepašalino 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymo trūkumų, t. y. nenurodytas duomenų gavimo konkretus ir aiškiai apibrėžtas tikslas bei duomenų tvarkymo (gavimo) teisinis pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose, ir konkreti jų nuostata, suteikianti teisę gauti asmens duomenis, kartu su prašymu pareiškėja nepateikė nei savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei giminystes ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nei paveldėjimo teisę į minėto asmens turtą patvirtinančių dokumentų kopijų bei nepateikė atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjos teisę susipažinti su NŽT Širvintų skyriuje saugomais trečiųjų asmenų asmens duomenimis. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja vėlesniame (pakartotiniame) prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jos teikiamą prašymą.
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina tai, kad pareiškėja neskundė 2019 m. rugsėjo 6 d. NŽT rašto, jo teisėtumas bei pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT, įvertinusi gauto Prašymo turinį, teisėtai ir pagrįstai priėmė motyvuotą Sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą (panaikinti Sprendimą), atmetamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Širvintų skyriaus viršininką išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.