Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-17 · Byla Nr. N-444-1915-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
N-444-1915-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1915/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. (b. l. 3) už tai, kad ji 2009 m. kovo 27 d., apie 12.15 val., Taikos pr. 41, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Peugeot 307 ir manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę BMW 730. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš jo vietos išvažiavo. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pripažino V. S. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, skyrė jai galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams (b. l. 70-72). Teismas nurodė, kad V. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuojamus teisės pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai apgailestavo, sutarė ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą nuostolį bei neturtinę žalą. Bausdamas kaltininkę mažesne nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į jos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų pažeidimų pobūdį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 76-77). Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra reikšmingos tinkamam nuobaudos individualizavimui sankcijos ribose, tačiau nepakankamos taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, t. y. skirti pažeidėjai mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Institucija laikosi pozicijos, kad V. S. buvo paskirta pernelyg švelni administracinė nuobauda, neadekvati jos padarytiems teisės pažeidimams. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. S. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnyje numatytą išimtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą konstatavo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N62-2708/2009). Teisėjų kolegija, ištyrusi šios bylos medžiagą, tokių aplinkybių nenustatė.

Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Todėl trečdaliu mažesnės baudos ir net šešis kartus trumpesnio specialiosios teisės atėmimo termino nei sankcijoje numatyta minimali šių nuobaudų riba paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose nurodytoms sąlygoms.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos įsipareigojimą atlyginti neteisėtu veikimu padarytą žalą (b. l. 65), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, bet yra reikšmingos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Pabrėžtina, kad neteisėtas pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs, vietos, nepriklausomai nuo sukeltos žalos masto, yra pavojingas ir neigiamai asmenį charakterizuojantis poelgis, todėl į tokio pobūdžio veikas negali būti žiūrima itin atlaidžiai.

Tad, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. S. skirta poveikio priemonė šiuo atveju laikytina simboline, yra aiškiai per švelni ir neproporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams, todėl neteisinga. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad bausdamas apeliantę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti ir ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis įrodyti tyčios jos veiksmuose buvimą, t. y. motyvuotai įvertinti teisiškai reikšmingas sąlygas (pvz.: automobilių apgadinimo pobūdį), kurios patvirtintų ar paneigtų V. S. paaiškinimus apie tai (b. l. 48-50), kad ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš įvykio vietos išvažiavo nesąmoningai bei netikslingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius