Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir V. M. ieškinį atsakovei O. L. dėl pažeistų teisių gynimo bei žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės O. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Byloje nustatyta, kad ieškovai 2006 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos N. Z. (b.l. 11-13). Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų abrisai parengti ir ribos pažymėtos 1996 m. gegužės 22 d. (b.l. 15, 37). UAB „KageMA“ 2010 m. gegužės 26 d. atliko ieškovų sklypo kadastrinius matavimus, kuriais nustatyta, kad faktinis ieškovų sklypo plotas yra 0,2793 ha (b.l. 17-21). UAB „Aristoma“ 2010 m. liepos 20 d. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra 3,0633 ha (b.l. 24-26). Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti ribas tarp ieškovų ir atsakovės žemės sklypų pagal UAB „KageMA“ 2010 m. gegužės 26 d. atliktus kadastrinius matavimus ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti 1264 kv.m ploto ieškovams priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju yra sąlygos taikyti CK 4.45 straipsnį, konstatavo, jog, nustačius šalių sklypų ribą pagal UAB „KageMA“ parengtus kadastrinius matavimus, interesų pusiausvyra būtų išlaikyta, todėl ieškovų reikalavimus patenkino visiškai. Atsakovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino aplinkybės, kad trys pretendentės (K. P., N. Z., O. L., kurioms buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtą 9 ha žemės sklypą) sutiko su Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų nustatytomis žemės sklypų ribomis, nereiškė viena kitai jokių pretenzijų, naudojo žemės sklypus sutinkamai su pastatytais riboženkliais ir pripažino tokias faktines žemės sklypų ribas. Tačiau nurodyta aplinkybė, kad ankstesni sklypo savininkai, remdamiesi geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sklypo ribų, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiems, nei esamiems savininkams. Kaip savo nutartyse yra pažymėjęs kasacinis teismas, jei pardavėjas buvo pasyvus dėl savo teisių gynimo, tai nereiškia, kad ir pirkėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovai) privalo būti pasyvūs ir susilaikyti nuo pretenzijų pareiškimo. Šiuo atveju pirkėjo įgytų nuosavybės teisių ribas apibrėžia pardavėjo perleistų nuosavybės teisių apimtis. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Ši nuostata reiškia, kad įgijėjas tretiesiems asmenims gali reikšti visus reikalavimus, pagrįstus daiktine teise, kuriuos galėjo reikšti perleidėjas, todėl laikytina, kad ir šiuo požiūriu ieškovų pretenzijos pagrįstai galėjo būti reiškiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2010). Todėl aplinkybė, jog pirminis žemės sklypo savininkas nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sklypo ribų, nepaneigia ieškovų - dabartinių sklypo savininkų teisės reikšti pretenzijas atsakovei.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CK 4.45 straipsnio, nes byloje nėra nustatyta būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai ir atsakovė nesutaria dėl faktinės sklypo ribos, ribos tarp ginčo sklypų yra aiškios, nes yra aiškūs riboženkliai. Tačiau tokie apeliantės argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes iš UAB „KageMA“ 2010 m. gegužės 26 d. atlikto ieškovų sklypo kadastrinių matavimų, kuriais nustatyta, kad faktinis ieškovų sklypo plotas yra 0,2793 ha, ir UAB „Aristoma“ 2010 m. liepos 20 d. atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuose nurodyta, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra 3,0633 ha, akivaizdu, jog šalys nesutaria dėl faktinės jų sklypus siejančios ribos, kadangi skiriasi žemės sklypų plotai. Be to pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas ne tik, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, bet ir tada, kai ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Taigi nagrinėjamu atveju pirmąją CK 4.45 straipsnio taikymo sąlygą (žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų) patvirtina ieškovų kreipimosi į teismą dėl sklypų ribų nustatymo faktas. Antrąją sąlygą (sklypų ribos yra neaiškios iš esamų dokumentų) patvirtina tai, jog ieškovų ir atsakovės sklypų UAB „KageMA“ ir UAB „Aristoma“ atliktuose kadastriniuose matavimuose nei vienos iš šalių sklypų plotai nesutampa su žemės nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytais jų plotais. Todėl nagrinėjamu atveju yra sąlygos CK 4.45 straipsnio taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį straipsnį taikė.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 4.45 straipsnį, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė faktiškai naudoja žemės sklypą, kurio ribos nustatytos žemės sklypo abrise. Kaip matyti iš 1996 m. gegužės 22 d. nubraižytų šalių žemės sklypų abrisų, ieškovų ir atsakovės žemės sklypai suformuoti lygūs, taisyklingų stačiakampių formos, kurių ilgis 300 m, plotis – 100 m (b.l. 15, 37). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sklypų abrisų netikslumą pagrindžia tai, kad po vieną abiejų sklypų kraštinę ribojasi su Antapusnės ežeru, kurio pakrantė nėra lygi, taigi ir sklypų kraštinės negali būti lygios, kaip nubraižyta abrisuose. Todėl šiuo atveju pagal nubraižytus abrisus atlikti preliminarūs matavimai ir jų pagrindu sustatyti riboženkliai nelaikytini tiksliais, taigi jie negali būti laikomi ir pagrindiniu atskaitos tašku atliekant kadastrinius matavimus.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų pasiūlyta riba tarp atsakovės ir ieškovų sklypų optimaliai atitinka visų savininkų teisėtus interesus. Tačiau teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, ne kartą konstatavo, jog, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-226/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad nustačius, jog atsakovės sklypo plotas teisėtai sudaro 3,0633 ha (kaip nurodyta UAB „Aristoma“ parengtame plane), ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų iki 2,5943 ha ir tokiu atveju nebūtų išlaikytos jokios proporcijos, atsakovei tektų naudotis didesnis žemės sklypo plotas, nei jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, o atsakovams - gerokai mažesnis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutikti neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas yra 3 ha (b.l. 22-23). Teismas skundžiamame sprendime taip pat pripažino, jog nustačius šalių sklypų ribą pagal UAB „KageMA“ parengtus kadastrinius matavimus, interesų pusiausvyra būtų išlaikyta, kadangi ieškovų žemės sklypo plotas sudarytų 2,7207 ha (mažiau nei pagal nuosavybės dokumentus, tačiau, ieškovų teigimu, tokio dydžio plotas jiems yra priimtinas), o atsakovės - 2,9369 ha. Pagal ieškovų pasiūlytą planą nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą, atsakovei bet kuriuo atveju tektų didžiausias žemės plotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad toks planas atitinka visų trijų žemės sklypų savininkų pagrįstus interesus. Pažymėtina, kad trečiojo žemės sklypo savininkas V. B. su UAB „KageMA“ atliktais kadastriniais matavimais sutinka, dėl sumažėjusio sklypo ploto pretenzijų nereiškia (b.l. 116-117).

Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja tiek Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Privačios žemės, miško, sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo“ 2 punktui. Tačiau minėtų teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ir privačių žemės sklypų savininkų, atlikusių jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, santykius. Tuo tarpu ginčai tarp privačių žemės sklypų savininkų sprendžiami, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose, kuriose sprendžiami ginčai tarp privačių sklypų savininkų dėl sklypų ribų nustatymo, nenukrypo ir teisingai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai nustatė ribą tarp ieškovų ir atsakovės sklypų pagal UAB „KageMA“ parengtus kadastrinius matavimus ir tokia teismo išvada neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Apeliantė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės 2699 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą. Tačiau ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovams priteisė 135 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., b.l. 8), 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., b.l. 52) bei 564 Lt kitų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., b.l. 89-93, 106, 134). Iš atsakovės priteista 2000 Lt išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Be to, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų ir posėdžių byloje kiekį, tokio dydžio išlaidos nelaikytinos per didelėmis ir nėra pagrįsto pagrindo jas mažinti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai atsirado pareiga atlyginti ieškovų bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovai patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 176-177) ir ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl yra pagrindas ją priteisti iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės O. L. ieškovų J. M. ir V. M. naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti