- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-936-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08350-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kreditorius
- J. Ž.
- Skolininkas
- S. U., J. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo J. Ž. ir antstolio M. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą išieškotojui J. Ž., skolininkams S. U., J. U. dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis M. P. pareiškimu prašo teismo spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą ir skolininkams S. U., J. U. skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją – baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi antstolio M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – išieškotojui J. Ž., skolininkams S. U., J. U. dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė.
Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, priimdami sprendimus, įpareigojančius skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tuose pačiuose sprendimuose nenurodė, ar skolininkams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotojas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininkų lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkų reikiamas išlaidas. Teismas darė išvadą, jog antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti perduotas sprendimą priėmusiam teismui, kuris gali išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles ir priimti nutartį, pakeičiančią sprendimo vykdymo tvarką ir nustatančią išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.). Iš teismų priimtų sprendimų darė išvadą, jog šiuose sprendimuose buvo nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos (įvažiavimo į požeminį garažą rekonstrukcijos) padarinius. CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas pripažįsta, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Teismas darė išvadą, jog teismų sprendimuose nustatyta skolininkų pareiga atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nėra išskirtinai asmeninė skolininkų prievolė, kadangi visi veiksmai kuriuos įpareigojo atlikti yra kiemo teritorijoje, todėl antstolio pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos pagal CPK 771 straipsnį skyrimo, atmestinas.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas J. Ž. prašo antstolio M. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo patenkinti; skirti skolininkams S. U. ir J. U. solidariai 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (privalomą nurodymą) dieną išieškotojo J. Ž. naudai. Priteisti iš skolininkų visas išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (b. l. 81-84):
Žemesnės instancijos teismas
procesiniame dokumente nurodytas netinkamas teismo, priėmusio procesinį sprendimą, pavadinimas. Šioje byloje yra per daug „techninių klaidų“, kurių pasėkoje teismas, net nesigilinęs į vykdymo proceso esmę, priima neaiškaus pobūdžio nutartį, kurios rezoliucinės dalies, išieškotojo nuomone, net suprasti neįmanoma.
dėl nesuprantamų priežasčių, nesant teisiniams pagrindams teismas dar 2017-07-10 priėmė nutartį sustabdyti šią civilinę bylą iki bus teisme kitoje byloje Nr. 2YT-21954-921/2017 išnagrinėtas S. ir J. U. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų (dėl Sprendimo neįvykdymo akto). Dėl 2017-07-10 teismo nutarties atskirasis skundas nebuvo teikiamas, tikintis, jog bus išspręstas sprendimo neįvykdymo akto teisėtumo klausimas iš esmės, įsigilinta į šios vykdomosios bylos esmę, į patį vykdymo procesą bei priimta teisėta, pagrįsta ir motyvuota nutartis.
nutartyje remiamasi teismine praktika, kuri susijusi su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, kai reikėjo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas ir spręsti klausimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo. Teismas neatsižvelgė į nuostatas, išdėstytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje ir skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl CPK 771 straipsnio 3 dalies bendrųjų nuostatų taikymo, atitinkamai remdamasi LAT suformuota teismine praktika iki įsigaliojant CPK 771 straipsnio pakeitimams, kurios šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti. Taikytinos ne CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl baudos paskyrimo.
teismas visiškai nepagrįstai atmetė antstolio M. P. pareiškimą, ne tik neišspręsdamas klausimo iš esmės, bet ir suteikdamas skolininkams S. ir J. U., pripažinusiems, jog 2017-04-03 nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, galimybę išvengti atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą beveik 2 metus. Teismas, gavęs antstolio prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi nustatyti faktą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, todėl nustatęs, jog antstoliui surašant Sprendimo neįvykdymo aktą bei kreipiantis į teismą su prašymu skirti baudą, sprendimas visgi nebuvo įvykdytas, teismas turėtų spręsti skolininko atsakomybės klausimą, paskiriant skolininkui atitinkamą baudą už sprendimo nevykdymą. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, toks skolininko elgesys yra toleruojamas bei nesukelia skolininkui jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Antstolis M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį – išnagrinėti teismo sprendimo nevykdymo klausimą ir skirti kaltiems asmenims sankciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (b. l. 87):
Žemesnės instancijos teismas
teismo sprendimo rezoliucinės dalies išvada prieštarauja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytoms aplinkybėms. Teismas, nenurodydamas jokių motyvų, nusprendė, kad S. ir J. U. gali nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas skolininkus buvo įpareigojęs pašalinti neteisėtos statybos padarinius – pašalinti įvažiavimo į požeminį garažą uždėtą plokštę, atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą, pašalinti namo kieme esančius pagerinimus ir atstatyti į pradinę būklę. Šie darbai yra susiję su statybos padarinių pašalinimu.
teismas nemotyvavo ir nenurodė jokių teisinių argumentų, faktinių aplinkybių ar kitų duomenų, kurie suteiktų teismui pagrindą nuspręsti, kad Jonavos apylinkės teismo sprendime nurodytus veiksmus (įpareigojimą) pašalinti statybos padarinius gali atlikti kiti asmenys. Vienintelis teismo sprendimo argumentas yra, kad veiksmai, kuriuos įpareigojo atlikti, yra kiemo teritorijoje. Teismas net nesigilino, kad tokius darbus, betono plokštės pašalinimą, kuri yra prijungta prie namo sienos konstrukcijos, gali atlikti tik pats skolininkas. Teismas nustatęs, kad prievolė nėra asmeninė, nemotyvavo, kas jam leido spręsti, kad tai neasmeninė prievolė. Teismas nesigilino, kad veiksmus reikia atlikti skolininkų namų valdos teritorijoje, kiemas uždaras ir užtvertas tvora, betono perdangos pašalinimas yra susijęs su jau atliktų statybos darbų pašalinimu – ant įvažiavimo į garažą plokštės įrengta namo terasa (balkonas).
nei antstolis, nei išieškotojas, nei skolninkas nesikreipė į teismą ir neprašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl neaišku, kodėl teismo sprendimo vykdymo tvarka turi būti keičiama. Teismas net nenagrinėjo teismo sprendimo nevykdymo klausimo, o nutarė, kad turi būti keičiama sprendimo vykdymo tvarka, nors toks prašymas nebuvo keliamas.
Atsiliepimas
S. U. ir J. U. atsiliepimu prašo J. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto S. U. 340 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai (b. l. 89-93):
teismo neteisingas pavadinimas negali būti pagrindas naikinti nutartį, kadangi CPK 328 straipsnis draudžia naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais;
Šalies argumentai
nepagrįstas argumentas, kad nutarties rezoliucinė dalis visiškai neaiški. Antstolis, pateikdamas teismui pareiškimą, nurodė, kad teikiamas pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šio pareiškimo pagrindu buvo užvesta civilinė byla dėl teismo sprendimo nevykdymo v/b Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtent tokia bylos esmė yra nurodyta ir viešoje tvarkaraščių paieškoje. Teismo nutarties rezoliucinė dalis atitinka antstolio pateiktą pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo ir Kauno apylinkės teismo nurodytą bylos esmę;
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis dėl bylos sustabdymo yra įsiteisėjusi, apeliantas 2017 m. liepos 10 d. nutarties dėl bylos sustabdymo neskundė, nors tokia teisė nutartyje jam buvo išaiškinta, todėl minėtos nutarties teisėtumo klausimas negali būti šios apeliacijos dalykas. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai apie 2 metų sprendimo neįvykdymą, kadangi teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas;
apelianto argumentus, kad teismas neįsigilino į vykdomosios bylos esmę paneigia teismo posėdžių garso įrašai, o taip skundžiama nutartis. Tai, kad teismas visapusiškai teismo posėdžio metu tyrė vykdomosios byloje esančius įrodymus apeliantas nepagrįstai daro išvadą, kad teismas su byloje esančiais įrodymais susipažino tik teismo posėdžio metu;
apeliantas netinkamai taiko ir aiškina CPK 771 straipsnio 6 dalį. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo sprendimą skolininkai turėjo pareigą įvykdyti sprendimą asmeniškai. Šis atskirojo skundo argumentas prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai bei kasacinio teismo praktikai. Iš sprendimo bei rezoliucinės dalies matyti, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendimas, įpareigojantis pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinius, nes, kaip matyti, iš sprendimo, apelianto reikalavimas buvo pareikštas dėl pažeistų savininko teisių gynimo;
kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus;
apeliantas nepateikia jokių argumentų, kad sprendimą įvykdyti gali tik skolininkai, kad sprendimo vykdymo tvarka negali būti pakeista. Skundo argumentai prieštarauja apelianto nurodomai CPK 771 straipsnio 6 daliai, kuri numato konkrečius imperatyvius atvejus, kada antstolis gali kreiptis su aktu į teismą dėl baudos skyrimo. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyto atvejo, kai gali būti skiriama bauda, tai yra nėra vykdomas sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nėra vykdomas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktu reikalavimus padarinius bei nėra vykdomas privalomasis nurodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu S. U. ir J. U. prašė antstolio M. P. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai (b. l. 100-103):
Žemesnės instancijos teismas
nepagrįsti argumentai, kad teismo nutartis nemotyvuota. Nepagrįstai akcentuojama, kad sprendimas nevykdomas nuo 2016-04-13, kadangi ilgą laiką vykdomoji byla buvo sustabdyta. Teismo sprendimas, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir kurį vykdo antstolis nėra sprendimas, įpareigojantis pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Išieškotojo reikalavimas buvo pareikštas dėl pažeistų savininko teisių gynimo. Tai, kad teismas priėmė sprendimą neįpareigojantį pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, patvirtina sprendimo rezoliucinė dalis, kadangi CPK 273 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų;
teismas savo išvadas pagrindė teisės normomis ir kasacinio teismo praktika. Iš teismo posėdžių garso įrašų ir teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Apelianto motyvai, kad tokius darbus – betono plokštės pašalinimas, kuri yra prijungta prie namo sienos konstrukcijos, gali atlikti tik pats skolininkas – nepagrįsta jokiais įrodymais ir motyvais, be to išvada yra nepagrįsta, kadangi betono plokštė yra pašalinta ir apie tai teismo posėdžio metu antstolis buvo informuotas;
kadangi žemės sklypas išieškotojams priklauso nuosavybės teise, todėl išieškotojas gali patekti į jam priklausančią nuosavybę, o sutinkamai su kasacinio teismo praktika pašalinti atliktus statybos darbus gali ir jis pats. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nusprendė pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, o ne visas plokštes, todėl ta dalis, kuri šalintina pagal sprendimą nėra susijusi su terasa ( balkonu) (kaip nurodo apeliantas);
pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį ir 3 dalį bauda gali būti skolininkui skiriama tik tais atvejais, kai veiksmus gali tiktai pats skolininkas, o skolininkui nevykdant sprendimo, kai jame nenurodytos neįvykdymo pasekmės, turi būti kreipiamasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas - leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenis nustatyta, kad antstolis 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo J. Ž. pateiktą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015. Šis vykdomasis raštas išduotas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu. Teismas nusprendė įpareigoti S. U. ir J. U. iki 2016-04-13 iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengti nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą.
Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, skolininkams S. U. ir J. U. 2016-04-25 įteiktas raginimas vykdyti sprendimą geruoju. Patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, antstolis nustatė, kad 2016-09-19, 2016-09-27 ir pakartotinai 2017-04-03 tikrindamas sprendimo įvykdymą, nustatė, kad teismo sprendimas įvykdytas tik iš dalies: 1) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pašalinta ar iš dalies pašalinta šalia dekoratyvinių takų medžio tošių danga ir akmens skalda; 2) nepašalintos trinkelės, bordiūrėliai, dekoratyviniai takai; 3) nepašalintos virš įvažiavimo į požeminį garažą uždėtos betoninės plokštės, kurių plotis viršija 1,20 m, neatkurtas buvęs įvažiavimas į požeminį garažą. 2017-04-20 antstolis surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą, kuriame skolininkas nurodė, kas pagal teismo sprendimą yra neįvykdyta, taip pat nurodė: siekiant kuo greičiau įvykdyti sprendimą išvengti papildomų išlaidų nurodė skolininkams neįvykdyto sprendimo dalį įvykdyti per 1 darbo dieną nuo šio akto surašymo. Išaiškino, kad skolininkams neįvykdžius likusios sprendimo dalies per 1 dieną, bus kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi šį aktą perdavė Kauno apylinkės teismui išnagrinėti teismo sprendimo neįvykdymo faktą. Pareiškime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi buvo surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuris perduotas teismui išnagrinėti teismo sprendimo nevykdymo klausimą ir taikyti 771 straipsnyje numatytą sankciją – baudą.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 str. 2 d.). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.). Taigi teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad teismo sprendime nurodyta prievolė S. U. ir J. U. nėra asmeninio pobūdžio (susijusi su tuo konkrečiu (-iais) asmeniu (-mis)) ir, kurios negalėtų atlikti tretieji asmenys, t. y. apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši prievolė nėra tokio pobūdžio, kad būtų glaudžiai susijusi su skolininko asmeniu ir įpareigojimas ją įvykdyti reikštų neleistiną įsikišimą į skolininko laisvės sritį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkams nevykdant teismo įpareigojimo, įpareigojimą – pašalinti žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m., įrengti nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą, – gali atlikti ir tretieji asmenys.
Nustačius, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, teismas pagrįstai netaikė baudos instituto nuostatų, numatančių galimybę skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (iki 2017-01-01 galiojusi CPK 771 straipsnio 5 dalies redakcija, po 2017-07-01 – CPK 771 straipsnio 6 dalis). Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog tokiu atveju teismas pažymėjo galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės pagrįstas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 771 straipsnio atžvilgiu, darytina išvada: jeigu teismo įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus.
Pažymėtina, kad antstolio M. P. 2017-04-20 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akte nurodyta, kad skolininkams 2016-04-25 įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ir patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad pakartotinai 2017-04-03 tikrindamas teismo sprendimo įvykdymą nustatė, kad teismo sprendimo įvykdytas iš dalies. 2016-04-18 Raginime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinti <...> ir apie tai informuoti antstolį. Taigi, tiek vykdomojo rašto išdavimo (t. y. 2016-04-08), tiek antstolio raginimo priėmimo metu (2016-04-18) galiojo CPK 771 straipsnio 5 dalies redakcija, kurios skolininkų atžvilgiu taikyti nėra (nebuvo) galimybės dėl skolininkų prievolės pobūdžio.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja CPK 771 straipsnio redakcija, baudos skyrimą reglamentuoja CPK 771 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad: Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Buvo pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017-01-01 galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nuo 2017-01-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą (CPK 771 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pakeisdamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, įpareigojo S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Taigi, iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų visumos darytina išvada, kad atsakovų įpareigojimas atlikti teismo sprendime tam tikrus veiksmus, iš esmės susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimu, t. y. įpareigojami atlikti veiksmai iš esmės susiję su statybos kategorija, kurią plačiąja prasme apima ne tik statinio statybos, išplėtimo ar konstrukcijos pakeitimo, perplanavimo, perstatymo, pritaikymo, atnaujinimo, remonto, renovavimo ir kt. darbai (šiuo atveju virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtų perdengimo plokščių, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengto nulipimo į požeminį garažą pašalinimas ir buvusio įvažiavimo į požeminį garažą atkūrimas), bet žemės bei kt. darbai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (taip pat su tokia pozicija sutinka ir antstolis).
Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nebuvo numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės, antstolis 2016 m. balandžio 18 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodė terminą teismo sprendimui įvykdyti. Nurodytas teismo raginimas atsakovams buvo įteiktas 2016 m. balandžio 25 d., kas reiškia, kad teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas 2016 m. balandžio 26 d. (įskaitytinai). Taigi, būtent antstolio raginime buvo nurodyta įpareigojimų apimtis ir jų įvykdymo terminas, už kurio nevykdymą galimas teisines pasekmes reglamentavo iki 2017-01-01 galiojusi CPK 771 straipsnio redakcija. Kadangi raginimo priėmimo metu įstatymo redakcija, suteikianti teisę antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo dėl savavališko statybos padarinių šalinimo, negaliojo (nebuvo priimta), šioje situacijoje skirti baudą vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi nėra pagrindo (nėra galimybės skirti baudą vadovaujantis CPK 771 str. 6 d. redakcija už raginime, kurio priėmimo metu 2017-01-01 CPK 771 str. 6 d. redakcija negaliojo, numatytų įpareigojimų nevykdymą). Teismo vertinimu, skirti baudą pagal naująją įstatymo redakciją (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo), vadovaujantis antstolio veiksmais raginant įvykdyti teismo sprendimą, atliktais iki 2017-01-01 (t. y. iki CPK 771 straipsnio pakeitimų), būtų neprotinga ir iš esmės neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susidariusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, antstolis turi galimybę (teisę) pakartotinai skolininkams nustatyti įvykdymo terminą ir nurodyti galimas neįvykdymo teisines pasekmes (pagal galiojančią CPK 771 straipsnio redakciją), o skolininkams jo neįvykdžius, – kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo).
Pažymėtina, kad antstolis atskirajame skunde nurodo, kad prašė skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau toks prašymas nebuvo reiškiamas, t. y. matyti, kad antstolis aiškiai išreiškė prašymą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu (vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusia straipsnio redakcija).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
S. U. ir J. U. už atsiliepimo į J. Ž. atskirąjį skundą parengimą patyrė 340 Eur ir už atsiliepimo į antstolio M. P. atskirąjį skundą parengimą patyrė 220 Eur.
J. Ž. ir antstolio M. P. atskiruosius skundus atmetus, S. U. ir J. U. iš apeliantų priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. už atsiliepimo į J. Ž. atskirąjį skundą S. U. ir J. U. priteistina po 170 Eur ir už atsiliepimo į antstolio M. P. atskirąjį skundą – po 110 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. U. (į. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. U. (į. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš antstolio M. P. (adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas) S. U. (į. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš antstolio M. P. (adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas) J. U. (į. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.