Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas taip pat neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalėjo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovo nuomone, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad:

16.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 20 d. sulaikė asmenis, nelegaliai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną. Vienas iš sulaikytųjų prisistatė (duomenys neskelbtini) vardu. 2021 m. rugpjūčio 19 d. užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų (duomenys neskelbtini) nepateikė. Užsienietis į Lietuvą atvyko su savo šeimos nariais: (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog iš kilmės valstybės išvyko, nes yra diskriminuojamas dėl tikėjimo, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Dėl priklausymo šiai socialinei grupei yra persekiojamas, jo tėvas buvo nužudytas, nes dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje vertėju.

16.2. 2021 m. spalio 19 d. įvyko pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė dėl išpažįstamos religijos – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste iki ISIS atėjimo. ISIS persekiojo kitatikius, įskaitant ir (duomenys neskelbtini). 2014 m. dėl ISIS išpuolių jis persikėlė į (duomenys neskelbtini), kaip ir daug kitų (duomenys neskelbtini). Tačiau čia problemos dėl religijos nesibaigė. 2020 m. rugsėjo mėn. prieglobsčio prašytojo šeimai pradėjo grasinti „(duomenys neskelbtini)“ grupuotė, tačiau į tai šeima nežiūrėjo rimtai. Tačiau 2021 m. (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas jo tėvas. Tėvo nužudymą matė jo brolis (duomenys neskelbtini) ir dėl to dabar turi psichologinių problemų. Vėliau prieglobsčio prašytojas teigė, kad brolis matė tėvo pagrobimą, ne nužudymą. Tėvas buvo nužudytas ISIS, nes dirbo vertėju (duomenys neskelbtini) įmonėje. Kaip ši įmonė vadinasi ar kur ji randasi – prieglobsčio prašytojas nežinojo. Vėliau prieglobsčio prašytojas nurodė, kad tėvas buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės. Dėl tėvo pagrobimo prieglobsčio prašytojo šeima negalėjo skųstis, nes „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su (duomenys neskelbtini) vyriausybe. Po tėvo nužudymo šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė, kad kadangi yra (duomenys neskelbtini), nenori gyventi valstybėje, kur galioja (duomenys neskelbtini) taisyklės. Taip pat (duomenys neskelbtini) jis yra verčiamas keisti religiją, o jis to daryti nenori. Keisti religiją jį vertė ISIS, o kai persikraustė į (duomenys neskelbtini) – ten irgi jautė spaudimą keisti religiją, nes (duomenys neskelbtini) yra mažuma, (duomenys neskelbtini) nori padaryti visus savo piliečius (duomenys neskelbtini).

16.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos): 2) išsiųsti asmenį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Tvarkos aprašu, Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas).

18. Skundo argumentai, kad pareiškėjas kilmės valstybėje persekiojamas dėl religijos (yra (duomenys neskelbtini)), teismo atmesti kaip nepagrįsti. Tiek iš pareiškėjo prieglobsčio prašymo, tiek iš apklausos transkripcijos duomenų buvo matyti, kad pareiškėjas tiksliai neįvardijo kaip, kiek dažnai patyrė persekiojimą dėl religijos, nenurodė konkrečių aplinkybių, jog kilmės valstybėje būtų kliūčių išpažinti pasirinktą religiją, kilusio asmeninio pobūdžio konflikto su persekiojimu dėl religijos nesiejo. Aplinkybė, jog galimai grasinantį laišką parašė ir tėvą nužudė kitą religiją išpažįstantys asmenys, nebuvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas kilmės valstybėje susiduria su persekiojimu dėl religijos.

19. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pasakojime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad Migracijos departamentas rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje, nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas nevyksta. Remiantis EPPB duomenimis (duomenys neskelbtini) rajone nevyksta ginkluotas konfliktas, ir todėl gubernijoje nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybės valdžios institucijos negalėtų suteikti savo piliečiams, įskaitant ir pareiškėją, apsaugos nuo galimo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos.

20. Teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

21. Teismas iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sieną. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Pareiškėjas prašymo leisti savanoriškai išvykti iš šalies nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

22. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi, pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui nustatytinas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

23. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į C. SIS II sistemą. Teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas ginčijamo Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

37. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

42. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

43. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

44. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

46. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

47. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė dėl savo išpažįstamos religijos, ir dėl to, kad jo tėvas dirbo vertėju (duomenys neskelbtini) kompanijoje. Kitomis apeliaciniame skunde nurodytomis priežastimis (dalyvavimas protestuose, garbės nusikaltimai tarp šeimos narių) pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė, todėl su jomis susiję argumentai atmestini kaip neaktualūs pareiškėjo situacijai.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų tyrimo metu nepateikė, priešingai, jo papasakota istorija apie kylančią grėsmę buvo nenuosekli, prieštaringa ir nedetali, pareiškėjui 2021 m. spalio 19 d. apklausoje buvo užduoti patikslinamieji klausimai, prašyta paaiškinti jo pasakojimo prieštaravimus, tačiau teikiant paaiškinimus prieštaravimai nepašalinti, pareiškėjo pasakojimas ėmė kisti.

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, prieštaringos, pasakojimas nenuoseklus ir nedetalus. Pareiškėjas nurodė, kad buvo gauti grasinimai jo tėvui, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, vėliau tėvas buvo nužudytas, dar vėliau, kad pagrobtas ir nužudytas. Pirma jis nurodė, kad tėvas buvo nužudytas ISIS, po to kai jie sužinojo apie darbą su (duomenys neskelbtini). Vėliau jis nurodė, kad ne ISIS nužudė tėvą – tėvas žuvo nuo „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, nužudymą matė jo vyresnysis brolis, ir po įvykio jam atsirado psichinės problemos. Vėliau teigė, kad brolis visgi matė ne nužudymą, o tėvo pagrobimą. Taip pat iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad dėl tėvo dingimo šeima negalėjo kreiptis į teisėsaugą. Tačiau per apklausą neteikė detalios informacijos apie tėvo mirtį, į klausimus atsakinėjo neišeidamas iš pradinės istorijos ribų, patikslinimų neteikė, pasakojimo nepraplėtė. Pasakojimas apie tėvą nebuvo paremtas objektyvia informacija, jis priežastiniu ryšiu nesusietas su persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo.

53. Byloje nėra pateikti Sprendime minimi grasinimai Facebook socialinio tinklo žinute ir grasinantis laiškas, gautas į namus. Tačiau nei skunde, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nekvestionuoja Migracijos departamento pateiktų šių įrodymų vertinimų (atmesti kaip nepatikimi), todėl teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, šiuo aspektu plačiau nepasisako, nes byloje dėl jų nėra ginčo.

54. Abejones pareiškėjo pasakojimo patikimumu patvirtina pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) neatitikimas Migracijos departamento apie pareiškėją ir jo šeimą surinktai informacijai. Pareiškėjo ir visų jo šeimos narių pasai yra išduoti (duomenys neskelbtini) mieste. Remiantis VIS duomenimis, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (ir jo broliui bei sesei) (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 30 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą bei kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Visa šeima savo vizų aplikacijose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Taigi pareiškėjo pasakojimas apie persikėlimą į (duomenys neskelbtini) neatitinka VIS modulyje esančių duomenų, kuriuos pareiškėjas ir jo brolis bei sesė pateikė, siekdami gauti Šengeno vizą turistinei kelionei į (duomenys neskelbtini).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai dėl pareiškėjo išpažįstamos religijos ir galimos grėsmės dėl tėvo darbo vertėju (duomenys neskelbtini) kompanijoje pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, o grasinimo faktas – nenustatytas, todėl nenustatyta ir objektyvi grėsmė, kylanti pareiškėjui kilmės valstybėje iš valstybinių subjektų dėl konvencinių priežasčių.

56. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo paaiškinimui, kuriuo jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, nuoseklumo, kad būtų galima prieiti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę, jo gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

57. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje, nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas nevyksta. Pagal EPPB pateikiamą informaciją, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis EPPB duomenimis, (duomenys neskelbtini) rajone nevyksta ginkluotas konfliktas, ir todėl gubernijoje nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui. Atsižvelgus į tai, bei į tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

58. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini): ištirta (duomenys neskelbtini) konstitucija ir teisės aktai, tarptautiniai šaltiniai, pateikiantys informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka sudėtinga, tačiau EPPB duomenimis smurtas prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra retas reiškinys. Taigi Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad informacijos apie tai, kad vien buvimas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tokios informacijos šaltinių nenurodo ir pareiškėjas apeliaciniame skunde, taigi darytina išvada, kad kilmės valstybės informacija surinkta tinkamai.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

60. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.