Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovui advokatui J. L., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., nedalyvaujant atsakovui K. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui K. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko ir pateikė byloje ieškinio pripažinimą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukterimi, o, atsižvelgiant į S. L. amžių, nesant ginčo, jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Atstovė neginčijo ir ieškinyje nurodytos išlaikymo sumos pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo.

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2013 m. gegužės 31 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 532 (b.l. 7). Šalims gyvenant santuokoje 2014 m. sausio 14 d. gimė dukra S. L. (b.l. 8).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismas, įvertinęs byloje ieškovės nurodytas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, nepateisinamai ilgą laiką trunkančiu netinkamu elgesiu šeimos narių atžvilgiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukters S. L. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neprieštaravo šiam ieškinio reikalavimui, t.y., ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu žodžiu pateiktą Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat į nepilnametės S. L. interesus, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės S. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. L. (CK 3.169 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo nustatinėti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt nepilnametės S. L. išlaikymui kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko poreikius teismo sprendimo priėmimo metu yra ne per mažas. Į bylą nėra pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, todėl spręsti, jog atsakovui nurodyta suma yra per didelė, nėra pagrindo. Be to, atsakovas pateikė ieškinio pripažinimą, tokiu būdu sutikdamas su šio reikalavimo pagrįstumu. Reikalavimą palaikė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, akcentavusi, jog šalys, pasikeitus situacijai, gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos pakeitimo. Priteisus išlaikymą, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jos motina I. L. (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Dėl dalintino turto.

Nenustatyta, kad santuokos metu šalys būtų įgiję dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Nėra duomenų ir apie šalių kreditorius.

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo.

Santuoką nutraukus, šalių pageidavimu joms paliekamos ikisantuokinės pavardės: Pypec ir Landi (CK 3.69 str.).

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl patvirtintinas šalių atsisakymas nuo išlaikymo ( CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. sausio 10 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jį pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 6).

Teismui ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, remiantis CPK 93 straipsniu, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Po to, kai byla buvo išnagrinėta teismo 2014 m. liepos 9 d. posėdyje ir buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teismui buvo pateikta 2014 m. liepos 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma bendra išlaidų suma – 1.071,85 Lt. Neturėdamas pagrindo abejoti tokio valstybės patirtų išlaidų dydžio pagrįstumu, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui, remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, taikomos ne bendrosios atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, įtvirtintos CPK 98 straipsnyje, bet speciali CPK 96 straipsnyje apibrėžta proceso išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Toks skirtumas yra nulemtas subjekto, kurio naudai priteisiamas išlaidų atlyginimas (išlaidas patiria ne dalyvaujantis byloje asmuo, o valstybė, kurios teisės į išlaidų atlyginimą negali būti siejamos su procese dalyvaujančių asmenų aktyvumu ir rūpestingumu bei atitinkamais pagrindais ribojamos), statuso specifika. Dėl pastarosios aplinkybės duomenų apie išlaidų dydį teismui nepateikimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės negali būti vertinamas kaip kliūtis tokių išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti priimant sprendimą.

Viso valstybė patyrė 30,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2), o taip pat 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu (b.l. 24). Be to, už ieškinį mokėtinas 252 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Patenkinus ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, 2013 m. gegužės 31 d. sudarytą tarp I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., gim. 1973 m. liepos 29 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 532, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo K. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti ikisantuokines pavardes – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2014 m. sausio 14 d., gyvenamąją vietą kartu su motina I. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. T., gim. 1973 m. liepos 29 d., nepilnametei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2014 m. sausio 14 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2014 m. vasario 4 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2014 m. sausio 14 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną I. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Patvirtinti, kad šalys santuokoje neįgijo dalintino turto ir kreditorinių prievolių.

Patvirtinti ieškovės ir atsakovo atsisakymą nuo išlaikymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. T., gim. 1973 m. liepos 29 d., 321,20 Lt (tris šimtus dvidešimt vieną litą 20 ct) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo K. T., gim. 1973 m. liepos 29 d., valstybei 1071,85 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną litą 85 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.