- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- AS-822-726-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01604-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. B. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (15/6-14)12PR-49 dalį dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje Afganistano M. B. L. nesuteikimo bei grąžinti bylą toje dalyje nagrinėti Migracijos departamentui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip praleidus skundo padavimo terminą. Atsisakymą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl skundo padavimo termino praleidimo, t.y. tai, kad pareiškėjui skundžiamas sprendimas nebuvo perskaitytas jam suprantama kalba bei nepaaiškinta, kad jam suteikta papildoma apsauga, o ne pabėgėlio statusas, yra nelaikytini pakankamais terminui atnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjas delsė kreiptis į teismą beveik metus, tuo tarpu galėjo būti apdairesnis ir kreiptis į vertėją ar imtis kitų aktyvių veiksmų sprendimo turiniui išaiškinti.
II.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį.
Nurodo, jog su skundžiamo sprendimo turiniu nebuvo susipažinęs dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad skundžiamas sprendimas nebuvo išverstas į jo gimtąją ar kitą suprantamą kalbą. Anglų kalba jam tebuvo perskaityta sprendimo dalis dėl apsaugos suteikimo ir leidimo gyventi Lietuos Respublikoje išdavimo, o kadangi anglų kalbos nemoka, mano, kad nebuvo tinkamai supažindintas su priimto sprendimo turiniu. Todėl dėl šio procedūrinio pažeidimo jam buvo atimta galimybė teismui įstatymuose nustatytais terminais apskųsti priimtą sprendimą. Atsitiktinai, 2011 m. liepos mėnesį Pabėgėlių priėmimo centre pasiteiravus Raudonojo kryžiaus draugijos atstovės apie galimybę pasikviesti į Lietuvą jo šeimos narius, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad priimtu sprendimu jam buvo suteiktas ne pabėgėlio statusas, o papildoma apsauga, ir todėl pareiškėjas teisės į šeimos susijungimą neturi. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas turėjo aktyviau rūpintis savo teisėmis bei kreiptis į vertėją, kadangi neturėdamas teisinių žinių, negalėjo žinoti, kad jam suteikiant apsaugą ir leidimą gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas jam suteiktas nebuvo. Nurodo, kad aplinkybė, jog į teismą kreipėsi praėjus beveik metams negali būti vertinama kaip sąmoningas delsimas, kadangi visą šį laiką jis nebuvo informuotas apie jam suteiktos tarptautinės apsaugos formą, jos skirtumus nuo pabėgėlio statuso ir teisę apskųsti atsakovo priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija teismo atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi su jo turiniu bei apskundimo tvarka jis nebuvo tinkamai supažindintas.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Bylos dokumentais nustatyta, kad su skundžiamu sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas 2010 m. rugsėjo 9 d. Atsižvelgiant į tai, skundas dėl nurodyto sprendimo teismui galėjo būti paduotas iki 2010 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2011 m. liepos 24 d., t.y. praleidus skundo padavimo teismui terminą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.
Esmine skundo padavimo teismui praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo tai, kad priimtas sprendimas nebuvo perskaitytas jam suprantama kalba, todėl negalėjo žinoti, kad pareiškėjui suteikiamas ne pabėgėlio statusas, o papildoma apsauga. Tuo tarpu, kai tik sužinojo apie jam suteiktos apsaugos pobūdį, siekdamas apginti savo teises, nedelsiant kreipėsi į teismą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net ir laikant, kad anglų kalbos nemokėjimas ir neturėjimas žinių apie galimybę sprendimą apskųsti teismui galėtų būti priežastimi teismui terminui atnaujinti, tačiau delsimas į teismą kreiptis beveik metus laiko šiuo atveju negali būti pateisinamas pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui susipažįstant su priimtu sprendimu, pareiškėjas būtų nesupratęs sprendimo ir reikalavęs vertėjo. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nepakankamai rūpinosi savo teisėmis, todėl uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo M. B. L. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.