- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- A6.-3963-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03194-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristina Švelnienei,
viešame teismo išnagrinėjusi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-01, M. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 str. turinčiais) Bendrovės kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI (duomenys neskelbtini) d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta iki 2020 m. gruodžio 25 d. Iš pradžių pagal sudarytą grafiką jie mokėjo įmokas, pažeidimai prasidėjo nuo 2019 m. sausio 25 d., t.y. nuo tos dienos VMI buvo daromi ne visi pavedimai pagal suderintą grafiką. Bendrovė teikė prašymą VMI dėl sutartyje nurodyto mokėjimo grafiko pakeitimo, prašė sumažinti kas mėnesį mokėtiną sumą, nes neturėjo lėšų, nurodė grafiką, kaip galėtų mokėti, tačiau VMI 2019 m. balandžio 1 d. šį prašymą atmetė. Kol nebuvo gautas atsakymas iš VMI, jie mokėjo įmokas pagal bendrovės prašomą grafiką ir į VMI sąskaitą buvo pervesta apie 90 000 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama su kitais bendrovės kreditoriais, t.y. padaryti mokėjimai brokeriams, kad būtų parduotas turtas ir kuo greičiau atsiskaitoma su VMI, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) bankas pats persivedė pinigus, įplauusius į sąskaitą, nepriklausomai nuo bendrovės valios. Gegužės mėnesį buvo pavedimai mobilaus ryšio operatoriui, už stiklo paketą, už sandėliukų durų sutvarkymą, už elektrą, pavedimas žmogui, buvo sumokėta palūkanos, antstolei, notarei, (duomenys neskelbtini), daugiau pavedimų nebuvo. Visi šie pavedimai buvo daromi su viltimi, kad jie pasivys sudarytą su VMI grafiką. Nuo (duomenys neskelbtini) jis jau nėra šios bendrovės vadovas. Gailisi padaręs nusižengimą, prašo skirti minimalią baudą.
Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė skirti M. S. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S., iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nustatyta, kad M. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b.l. 5-6). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutarties, sudarytos tarp VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad bendrovei mokestinės nepriemokos mokėjimas yra išdėstomas nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2018 m. liepos 25 d., mokant kiekvieną mėnesį pagal grafiką nustatytas įmokas. Bendra suma 805 645 Eur (b.l. 7, 8). 2019 m. kovo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties grafiko pakeitimo, teigdama, kad. nuo 2019 m. sausio 25 d. negali mokėti kas mėnesį po 32 735 eurus (b.l. 11-12). 2019 m. balandžio 1 d. VMI viršininko sprendimu šis bendrovės prašymas nebuvo patenkintas. Viena iš neišdėstymo priežasčių buvo paminėtas ir tas faktas, kad bendrovė vykdo atsiskaitymus su kitais kreditoriais (b.l. 38). (duomenys neskelbtini) VMI sprendimu buvo nutraukta mokestinės nepriemokos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų (b.l. 37). Sutarties nutraukimo dieną pradelsti įsipareigojimai sudarė 119 621,85 Eur. Bendrovė nuo 2019 m. sausio 25 d. atliko tik keturis mokėjimus pagal sutartį: 2019-01-19 – 169 Eur, 2019-01-24 – 4378,64 Eur, 2019-02-25 – 4618,15 Eur, 2019-03-22 – 4509,36 Eur, iš viso – 13 675,15 Eur, nors iki 2019 m. kovo 1 d. turėjo sumokėti 65 470 Eur. VMI duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. deklaravo 77 947 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė vykdė veiklą ir gavo pajamų. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų (b.l. 15-36) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-01 turėjo 431 421,88 Eur pajamų ir 383 997,77 Eur išlaidų, vykdė operacijas, t.y. gavo pajamų už vykdomus sandorius ir vykdė pavedimus banko viduje tarp savų sąskaitų, grąžino kreditą, mokėjo paskolas, mokėjo deklaruotus mokesčius, mokėjo privatiems asmenims. Šių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, jog buvo daromi tam tikri atsiskaitymai su kitais kreditoriais tam, kad kuo greičiau būtų atsiskaitoma su VMI bei su viltimi, kad jie pasivys sudarytą su VMI mokėjimo grafiką.
Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.
Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad M. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-01, bendrovė, turėdama skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. bendrovė, gavusi pajamų už pardavimo sandorius, gautas lėšas vidiniu pavedimu pervedė į kitą savo sąskaitą, iš kurios vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad tam tikri atsiskaitymai buvo daromi tam, kad kuo greičiau galima būtų atsiskaityti su VMI, esminės reikšmės, sprendžiant M. S. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl M. S. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. S.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo.
Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, yra reikšmingos ir konkrečios nusižengimo padarymo aplinkybės – asmens paaiškinimai, kas lėmė pažeidimo padarymą. Minėta, kad nors šios asmens nurodytos priežastys, lėmusios atsiskaitymų eilės nesilaikymą, veikos kvalifikavimo prasme nėra reikšmingos, visgi individualizuojant atsakomybę įjas atsižvelgtina. M. S. posėdžio metu nurodė, kad 2019-01-29 pats bankas (duomenys neskelbtini) nusirašė iš bendrovės sąskaitos 87 327,40 Eur ir byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šį teiginį. Be to, aukščiau minėtu laikotarpiu, be kitų kreditorių, buvo atliekami pakankamai ženklūs, palyginti su kitais kreditoriaus, mokėjimai ir VMI (2019-02-08 – 972 Eur (įmokos kodas 5660); 2019-02-15 – 6993 Eur, 2019-02-25 – 33 363,58 Eur (įmokos kodas 1001)), taip pat buvo mokami mokesčiai už suteiktas komunalines bei kitas paslaugas, kas yra neišvengiama, norint toliau vykdyti veiklą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengė atsiskaityti su VMI rodo ir tas faktas, kad 2019 m. kovo 4 d. jis kreipėsi į VMI, prašydamas pakoreguoti mokėjimo grafiką, tačiau šis jo prašymas 2019 m. balandžio 1 d. buvo atmestas. Šių nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas M. S. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą M. S. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
M. S. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-3963-1015/2019.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).