- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- 2-537-636/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02918-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.7Kiti su vaikų ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis susiję klausimai
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui J. Š., institucijai, teikiančiai išvadą dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas A. Š. yra D. B., gim. , tėvas, o D. B. yra jo vaikas; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą sūnui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus D. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą kartu su mama, ieškove D. M.; suteikti D. B. pavardę – Š.; nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. tvarką, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas Valstybei. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti 2002m., nors jis buvo vedęs. 2004 jiems gimė sūnus D.. Vaikui buvo suteikta ieškovės pavardė. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Ieškovė įsitikinusi, kad A. Š. yra D. tėvas, nes kitų santykių ji tuo metu neturėjo. Kadangi tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, ieškovės manymu, oficialiai nenustačius D. tėvystės, būtų pažeistos jos sūnaus teisės turėti savo gyvenime tėvą, palaikyti su juo ryšius bei gauti materialinį išlaikymą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neišlaiko vaiko, prašo teismo, patikslinus ieškinį toje dalyje, priteisti sūnaus D. išlaikymui po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad vaiko pragyvenimui kas mėnesį reikia po 300,00 Eur, o patikslintame ieškinyje nurodė, kad sūnaus D. išlaikymui ji išleidžia po 583 eur. ( b.l.1-7,126-127).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį su reikalavimais sutiko iš dalies ( b.l.75-79,137-149).
Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. palaikė pareikštus reikalavimus, nurodytus ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Paaiškino, kad sūnui dabar yra 14 metų, jis lanko įvairius būrelį, šiuo metu mokosi 7 klasėje. Nurodo, kad vaiko išlaikymui reikia 583,00 Eur, nes anksčiau ji prašė 300 eur, nes nedirbo, todėl vaikui išlaikyti išleisdavo labai taupydama ir mažiau, o dabar nuo 2017- 12 mėnesio pradėjo dirbti, gauna 600 eur uždarbį ir gali sūnui D. išleisti išlaikyti daugiau lėšų, kad vaikas galėtų normaliai augti, nes yra 14 metų berniukas, labai greitai augantis, jam pastoviai reikia pirkti vis išaugančius rūbus, reikia daugiau maisto, mokyklinių priemonių, todėl prašytų iš atsakovo priteisti po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Paaiškina, kad kvitų dėl pirkimo išlaidų vaikui nerinko, nes niekas jai nepatarė to daryti. Atsakovas niekada nėra teikęs išlaikymo vaikui, nors tikrai žinojo ir žino, kad D. yra jo biologinis sūnus. Paaiškino, kad pradėjus lauktis sūnaus, atsakovas neleido jai darytis aborto, norėjo šio vaiko. Vaikui gimus tėvo grafoje gimimo liudijime padėjo brūkšnį. Iki dešimties metų vaiką išlaikė pati, o dabar pasidarė labai sunku, nurodo, kad turi išlaikyti ir tėvas. P. D. pradėjo klausinėti, kas jo tėvas, todėl būtina nustatyti jam tėvystę. Nurodė, kad dirba UAB „ U.“, gauna 600 eur atlyginimą, nuosavybės teise turi namą su žemės sklypu, už pačios paimtą paskolą. Turi keletą žemės sklypų, turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikymą teikia to vaiko tėvas. Prašo nustatyti tėvystę, priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 120 eurų už paskutinius tris metus. Visiškai palaiko savo reikalavimus, nurodytus ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, prašo reikalavimus patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas V. J. paaiškino, kad po ekspertizės tyrimo pripažįsta, kad D. B. yra atstovaujamojo atsakovo A. Š. sūnus, nes tai patvirtino DNR ekspertizė. Nurodo, kad tik po ekspertizės išvadų atsakovas sužinojo, kad tai jo sūnus, kad ieškovė turėjo kitų santykių su vyrais. Nurodė, kad atsakovas turi dar dvi nepilnametes dukras ir vieną pilnametę dukrą, kuri yra studentė ir visas šias tris dukras jam reikia išlaikyti. Pripažįsta, kad atsakovas yra D. tėvas, sutinka dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad sutinka mokėti po 120,00 Eur vaiko išlaikymui, nes 250,00 Eur suma yra per didelė, šiuo metu jo atlyginimas yra nestabilus, keletą mėnesių atsakovas neturėjo darbo, nes bendrovė darbo neskyrė, buvo neapmokamose atostogose, kai atsiranda darbo, jis būna siunčiamas dirbti į užsienį, dirba UAB „R.“. Nurodo, kad teismas turėtų pats nustatyti normalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad atsakovas neturi mokėti jokio išlaikymo įsiskolinimo, nes iki DNR ekspertizės atlikimo nežinojo, kad tai yra jo sūnus. Prašo ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad 2015 Z. M. susituokė su D. B.( b.l.149 ). Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji dabar yra išsituokusi, jos pavardė liko „ M.“. Pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovei gimė sūnus D. B., jo mama nurodyta ieškovė, duomenų apie tėvą nėra( b.l.9 ). Atlikus DNR ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. , kurio išvadoje teigiama, kad A. Š. yra D. B. biologinis tėvas su 99,9999999996 proc. tikimybe( b.l.110-113 ). Ieškovė dirba UAB U., pradėjo dirbti tik 2017-12 mėnesį, nes iki to laiko prižiūrėjo antrą gimusį mažametį vaiką J. Nurodo, kad gauna į rankas atlyginimą 600 eur, turi kreditorinių įsiskolinimų 13500 eur ( b.l.24-28), be nepilnamečio sūnaus D. išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką sūnų J. M., kuris gimė .Ieškovė turi turto- gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kurį įsigijo už gautą paskolą, turi seną 1994 m. laidos automobilį ( b.l.11-19 ). Ieškove pateikė kvitus, kuriuos iš dalies surinko įrodinėdama lėšų dydį, būtiną nepilnamečio 14-os metų sūnaus D. išlaikymui, pateikė savo sąskaitos išrašą (b.l.29-63 ); ieškovė pateikė paskaičiavimą, iš ko susideda prašoma priteisti vaikui išlaikymo 583 eur suma ( b.l.128).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas dirba UAB „ R.“ nuo 2016-09-16 (b.l.73 ), turi tris dukras, kurias, kaip nurodo jo atstovas, jis privalo išlaikyti, nes dvi jo dukros, t.y. A. Š., gim. (b.l.80) ir A. Š., gim. ( b.l.86 ), yra nepilnametės, jo dukra R. Š., gimusi ( b.l.83 ), atstovo paaiškinimu, yra studentė, kurią tėvas išlaiko, tai patvirtinama jo sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad jis vis papildo dukters R. sąskaitą ( b.l.84). Atsakovo šeimą sudaro viso penkis asmenys, iš kurių trys vaikai ir sutuoktinė, tai patvirtina Sedos seniūnijos pažyma ( b.l.82 ). Atsakovas turi kartu su sutuoktine turto- gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir dar keletą žemės ūkio paskirties sklypų ( b.l.87-93).Iš UAB „ R.“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad atsakovas per mėnesį, kai dirbo, gaudavo darbo užmokestį išmokant po 2750 eur kas mėnesį atskaičius mokesčius ( b.l.93 ). Iš darbo sutarties matyti, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra 500 eur kas mėnesį, apmokant proporcingai dirbtam laikui, galimi priedai pagal atskirą vadovo įsakymą ( b.l.93-94 ). Atsakovas neturi transporto priemonių ( b.l.96 ). Taipogi iš pateiktos atsakovo darbo užmokesčio pažymos matyti, kad darbdavys 2017-11-2018-06 nesuteikė darbo ir atsakovas uždirbo per 4 mėnesius viso 696 eur sumą ( b.l.147 ). Iš UAB „R.“ pažymos matyti, kad atsakovas šiuo metu vėl yra išsiųstas dirbti į užsienį ( b.l.148 ).
Institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas V. N. teismo posėdyje parodė, kad, kadangi atsakovo atstovas nurodo, jog atsakovas pripažįsta tėvystę, sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu kartu su vaiko motina ir sutinka su bendravimo tvarka, palaiko šiuos ieškovės reikalavimus. Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui nurodo, kad nesutampa ieškovės skaičiavimai, kai ji nurodo, jog uždirba 600 eur į rankas, vienam vaikui išleidžia 500 eur, o turi dar vieną vaiką ir turi išsilaikyti pati, mano, kad ieškovė nėra tinkamai paskaičiavusi, siūlo teismui tą įvertinti.
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso ( toliau- CK ) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, byloje atlikus DNR ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas, kurio išvada patvirtina, jog D. B. yra A. Š. biologinis tėvas su 99,9999999996 proc. tikimybe( b.l.110-113 ). Be to, tėvystę po ekspertizės atlikimo pripažino ir pats atsakovas, atstovaujamas advokato, ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad šalys iki jų sūnaus D. gimimo artimai intymiai bendravo, ieškovė įsitikinusi, jog atsakovas yra D. tėvas. Nors, ieškovės tvirtinimu, atsakovas su savo sūnumi Dovydu nebendravo, vaikui neteikė išlaikymo, įvertinus visus aukščiau nurodytus įrodymus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. Š. yra D. B., gim. , tėvas.
Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą reikalavimą nustačius tėvystę D. B. suteiktina jo tėvo pavardė – „ Š.“. (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sūnus D. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų, nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, institucijos, teikiančios išvadą, atstovas tam neprieštarauja, kad nepilnamečio D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), bus užtikrinti nepilnamečio interesai, todėl nepilnamečio D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis). Ieškovė D. M. įpareigojama leisti vaiko D. tėvui A. Š. be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Dovydu. A. Š. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio D. B. auklėjime ir bendrauti su juo savo nuožiūra, be apribojimų, iš anksto informavęs vaiko motiną. Šalys įpareigojamos netrukdyti viena kitai realizuoti savo teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.
Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Materialios tėvų pareigos atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimą ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas jai tinkamai vystytis, augti, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė 2017-10-06 pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį, pateikė kvitus ir paskaičiavimą, o jau 2018-06-21 patikslintu ieškiniu išlaikymą prašė priteisti po 250 eurų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka mokėti sūnui išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį, kadangi, jo atstovo teigimu, jis yra dirbantis, tačiau darbas būna ne pastoviai, atsakovas gauna nepastovų atlyginimą, turi dar tris savo dukras, iš kurių dvi dukros yra nepilnametės, o viena dukra yra studentė ir šias tris dukras jam privaloma išlaikyti, todėl atsakovas negali skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui daugiau nei 120 eur kas mėnesį.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnus D. yra keturiolikos metų amžiaus, jis gyvena kartu su mama (ieškove), kuri viena iki šiol išlaiko sūnų. Ieškovė šiuo metu dirba, jai mokamas 600 eur darbo užmokestis kas mėnesį, be sūnaus D. ji augina dar vieną nepilnametį sūnų, ieškovė turi įsiskolinimą kreditoriams. Atsakovas iki šiol savo sūnui D. išlaikymo iš viso neteikė, atsakovas gauna darbo užmokestį, kuris, kai jam bendrovė suteikia darbo, yra vidutiniškai apie 2730 eur per mėnesį gaunamas atskaičius mokesčius( b.l.93 ),o nuo 2017-11 iki 2018-03 iš UAB „ R.“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad net keturis mėnesius atsakovui darbas suteiktas nebuvo, o 2018-03 mėnesį jis dirbo tik 40 valandų ir per visus šiuos penkis mėnesius atsakovas gavo darbo užmokestį 696 eurus ( b.l. 147 ).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA nustatytas dydis yra 400,00 Eur. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba ar mažiau uždirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovui dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir šio jo nepilnamečio sūnaus poreikius. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių- 14 metų greit augantis paauglys, kuris greit išauga rūbus, batus, jam reikalingos mokyklinės priemonės, normalus paaugliui tinkamas jo vystymuisi maistas, jo dalies būsto išlaidos, atsižvelgiant tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra daug didesnis už šiuo metu nustatyto MMA dydžio (didesnis už 200,00 Eur), darytina išvada, jog, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prieštaringus paskaičiavimus dėl išlaikymo reikalingumo sūnui D., yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. , mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-10-16 iki sūnaus pilnametystės, įvertinant ties ieškovės pateiktus įrodymus, tiek atsakovo atstovo pateiktus įrodymus ir įvertinant tai, kad atsakovas, be savo sūnaus D., dar privalo išlaikyti ir tris savo dukras, kurios išlaikymas yra būtinas taipogi.
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė D. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo A. Š. po 120 eur kas mėnesį už tris metus, kuriuos jis neteikė išlaikymo. Atsakovo atstovas su tuo nesutinka, nurodydamas jog apie tai, kada atsakovas yra tėvas, sužinojo tik po DNR ekspertizės atlikimo. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-28 nutartis Nr. 3K-3-218/2011, 2016-03-30 Nr. CB-3336-2-06-05195-2014-8). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę iš išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad atsakovas apie savo tėvystę nežinojo, todėl iš jo apskritai negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas( CK 3.200 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-01-30 sprendimu Nr. 2.5( NTP-2)-18-T-218-1930 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidas( žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir ekspertizės išlaidos Valstybei ( Civilinio proceso kodekso 93 str. )
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso268- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Ž. gv. , K. km., Sedos sen., Mažeikių rajonas, yra D. B., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio M. g. , Žemalės k., Mažeikių raj. sav., tėvas, o D. B. yra A. Š. vaikas.
Įregistruoti Mažeikių rajono CMS gimimų aktų registracijos knygoje( d. įrašo Nr. ) ir padaryti įrašą D. B. gimimo liudijime, kad D. B., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Ž. gv. , K. km., Sedos sen., Mažeikių rajonas.
Nustačius tėvystę, D. B. suteikti pavardę „Š.“, apie tai įrašant gimimo liudijime.
Nustatyti nepilnamečio D. B., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. M., a/k (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo A. Š. bendravimo su sūnumi D. B. tvarką tokią: ieškovė D. M. įpareigojama leisti vaiko D. tėvui A. Š. be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D., šiam sutinkant. A. Š. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio D. B. auklėjime ir bendrauti su juo savo nuožiūra, be apribojimų, iš anksto informavęs vaiko motiną, sutinkant D. B.. Šalys įpareigojamos netrukdyti viena kitai realizuoti savo teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus D. B. atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-10-16 iki sūnaus D. B. pilnametystės. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) už tris metus nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 ( ieškinio padavimo teismui ) po 120 eur kas mėnesį, o viso keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų ( 4320 eur).
Nepilnamečio D. B. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną ieškovę D. M..
Priteisti iš atsakovo A. Š. tris šimtus trisdešimt eurų ( 330 Eur) DNR ekspertizės išlaidų Valstybinei teismo medicinos tarnybai.
Išaiškinti atsakovui A. Š., kad DNR ekspertizės išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei teismo medicinos tarnybai, į. k. 191351330, buv. Didlaukio g. 86E, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus bankas.
Priteisti iš atsakovo A. Š. du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ( 284 eur) bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio ) ir 447,00 Eur ( keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ) išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti Valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „ Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.