Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei, suinteresuotiems asmenims V. B., G. B., institucijos teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, įgaliotam asmeniui Marijai Kvaraciejūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims V. B. ir G. B. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jie pateikė atsiliepimus, kad su pareiškimu sutinkantys.

Institucija teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą 2016-02-29 Nr.VT14-350, kurioje teigia, kad kilmės iš tėvo nustatymas atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 str. 2 d. nuostatą, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ką kita. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir 9 str.3 d. taip pat nustatyta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Šį vaiko teisių principą, kuris užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus, gina ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str.1 d.. Vadovaudamiesi tuo bei CK 3.146 str.3 d., 3.148 str.1 d. pareiškėjai įrodžius bendro gyvenimo su velioniu A. B. faktą, tačiau kilus ginčui dėl tėvystės fakto nustatymo, skirtina giminystės ryšių nustatymo medicininė ekspertizė. Siekiant, kad nenukentėtų vaiko teisės ir teisėti interesai, tėvystės fakto nustatymas, atitinka nepilnamečio Z. V., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikius, jo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą, bei papildomai paaiškino, jog kartu su A. B. gyveno nuo 17 metų. A. B. grįžus kalėjimo, gimė judviejų sūnus Z. A. tuo metu daug gėrė, grasino pasiimti sūnų Z., todėl nebuvo įrašytas kaip tėvas gimimo liudijime. A. B. tėvai gyveno netoli, su jais bendraudavę. Su kitais vyrais nebendravusi, todėl joks kitas vyras negali būti Z.B. tėvas.

Institucijos teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė Marija Kvaraciejūtė teismo posėdyje išvadą palaikė, pritarė pareiškimui dėl vaiko tėvystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. numatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.161 str. 2 d., Lietuvos Respublikos 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-123 49 str. 1 d. užtikrina vaikui teisę žinoti savo tėvus.

Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. (CPK 391 str.1 d.). Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos sūnaus Z. V. tėvystę mirus jo tėvui. Šio fakto nustatymas turi juridinę reikšmę, kadangi juo nustatoma asmens tėvystė, įgyvendinama vaiko teisė į pavardę, priklauso teisė gauti našlaičio pensiją (Lietuvos Respublikos 1994-07-18 valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.I-549 34 str.), kitas socialines garantijas. Pareiškėja neturi jokių dokumentų patvirtinančių šį juridinį faktą, bei jų negali gauti. Todėl yra pagrindas ypatingosios teisės tvarka nustatyti juridinį tėvystės faktą.

Tėvystės nustatymo pagrindas yra įrodytas biologinis vaiko ir jo tėvo ryšys. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. (CK 3.148 str.1 d.). A. B., kurio tėvystę prašoma nustatyti, yra miręs. Dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti spėjami vaiko giminaičiai pagal kilmę – spėjamo tėvo A. B. tėvai V. B. ir G. B., kurie pareiškimo neginčijo, su juo sutiko, bei nurodė, kad DNR ekspertizė nereikalinga. Tam pritarė pareiškėja S. V., jos atstovė. Atsižvelgdamas į bylos dalyvių paaiškinimus bei jų nuomonę, ją vertindamas kaip atsisakymą, liudytojos parodymus, teismas posėdžio metu nutarė, kad atlikti DNR ekspertizę nėra tikslinga. Todėl vaiko ir jo tėvo biologinis ryšys nustatomas kitais įrodomaisiais faktais, nurodytais CK 3.148 str.1 d., juos analizuojant ir vertinant. Pareiškime, bei teismo posėdyje pareiškėja S. V. paaiškino, kad su A. B. gyveno tiek prieš gimstant sūnui Z., tiek po jo gimimo, bei iki vaiko tėvo mirties, kartu. Bendro gyvenimo faktą patvirtino suinteresuoti asmenys, A. B. tėvai. Pareiškėja teigė, kad joks kitas vyras negalėjo būti Z. tėvas, ką patvirtina ir suinteresuotų asmenų teigimas, kad vaikas yra labai panašus į tėvą, jiems tėvystė nekelia jokių abejonių. Liudytoja V. K. parodė, kad jai net nebuvo žinomas faktas, kad Z. tėvu nėra įrašytas A. B., jis rūpinosi visais vaikais, niekada nesakė, kad Z. ne jo vaikas. Nei vienas bylos dalyvis nenurodė, kad gyvas būdamas G. B. būtų abejojęs ar ginčijęs savo tėvystę, Z. jis laikė savo sūnumi. Netikėti šiais pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos S. V. sūnaus Z. V. tėvas yra būtent A. B., miręs 2015-12-26. Tokia teismo išvada neabejotinai atitinka ir geriausius vaiko interesus, jo teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, bei nustatytinas pareiškėjos prašytas juridinę reikšmę turintis tėvystės faktas. Šis faktas nustatomas tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvą ir tėvystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečio Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti nepilnamečio Z. V. teises, susijusias su vaiko kilme iš konkretaus tėvo, bei, kad tėvystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, per tris darbo dienas nusiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis