Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2006-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-02-15
Bylos Nr.
1A-62/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1., 1.1.8.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,nuteistajam V. T. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 21 d., kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 ( vienuolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 23 d. apie 23 val., bute, esančiame Gedimino 51-5, Marijampolėje, priklausančiame A. P. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. P. metu, kilus ginčui dėl praeityje nuolatos A. P. bute buvusio triukšmo ir išgertuvių bei dėl netvarkos ir šiukšlinimo, tyčia suduodamas kumščiais, medine statulėle, spardant, iš viso suduodamas ne mažiau 12 smūgių A. P. į galvą, veidą, krūtinę, padarydamas stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis veide bei galvoje, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, įspaustinį kaukolės skliauto kaulų lūžimą dešinio momens srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais bei į abiejų pusrutulių šoninių skilvelių ragus, dėl ko A. P. mirė, tyčia jį nužudė. Tokiu būdu, V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas, jog jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis V. T. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas patenkinamas ir bausmė jam mažintina.

Tai darytina kolegijai įžvelgus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir dėl to paskyrė V. T. neteisingą savo dydžiu ( aiškiai per griežtą) bausmę. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendį pakeičia ( BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimo dalyje apygardos teismo nuosprendis neišsamus ir formalus. Čia tik keliais sakiniais formaliai atsižvelgta į nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, tyčios rūšį bei pasisakyta apie byloje esančios vienos lengvinančios ir vienos sunkinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės buvimą. Tačiau kokios gi aplinkybės iš teismo išvardintų lėmė tai, kad V. T. už nekvalifikuotą nužudymą buvo paskirta griežta, didesnė už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį bausmė, nuosprendyje nėra motyvuota. Tokių nepalankių, reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrintoje bylos medžiagoje neįžvelgia. Be to, vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pasirėmė tik neinformatyvia charakteristika iš V. T. gyvenamosios vietos ir konstatavimu, jog nuteistasis yra anksčiau neteistas. Esant tokiai padėčiai, laikytina, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę V. T. , nepakankamai įvertino BK 54 str. 2 d. esančias aplinkybes bei pažeidė BK 61 str. 1 d ir 2 d. esančias bausmių skyrimo taisykles.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į naujai gautą nuteistąjį V. T. charakterizuojančią bylos medžiagą, motyvuoja švelnesnės savo dydžiu bausmės skyrimą bei plačiau analizuoja šio nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą.

Visų pirma, svarstant V. T. padaryto nužudymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, veikos motyvus išties atkreiptinas dėmesys į padaryto nužudymo būdą. Šiuo atveju senyvo amžiaus sunkiai vaikščiojančiam nukentėjusiajam buvo suduota nemažiau 12 smūgių rankomis, kojomis ir medine statulėle. Imtina domėn, kad nusikaltimas labai sunkus ir sukėlė žmogaus mirtį nuo stipraus galvos sumušimo, t.y. sukėlė negrąžinamus padarinius. Teisminė praktika vienu iš pagrindinių kriterijų, lemiančių bausmės už padarytą nusikaltimą dydį, pripažįsta nusikaltimo sunkumą, kuris priklauso nuo nusikaltimo pavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Vien šis kriterijus leidžia parinkti bausmę artimą ar net viršijančią BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tačiau atsižvelgtina, kad šiuo atveju tyčinis nusikaltimas padarytas veikiant mažiau pavojinga, netiesiogine tyčia. Nuteistasis nebuvo suinteresuotas įstatyme numatytų pavojingų pasekmių kilimu, jis jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Ši aplinkybė palanki nuteistajam bausmės skyrimo atžvilgiu.

Antra, nemažiau svarbus kriterijus teismui parenkant bausmės dydį turėtų būti nusikaltimą padariusio kaltininko asmenybė ir nustatytos atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės pobūdis ir reikšmė. Manydama, kad nuteistajam V. T. bausmės dydis turi būti sumažintas, kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kaltininko pavojingumą nulemiančių požymių, charakterizuojančių jį iki nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo padarymo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iki V. T. nusikalstamo poelgio nebuvo susiformavusios jokios kaltininko antivisuomeninės nuostatos. 25 metų amžiaus nuteistasis V. T. iki nusikaltimo padarymo neturėjo jokios kriminalinės patirties, nebuvo teistas, buvo įgijęs staliaus dailidės specialybę, sėkmingai dirbo. Dėl jo kokio nors netinkamo elgesio Marijampolės PK viešosios policijos miesto policijos nuovadoje nusiskundimų gauta nebuvo ( 1 t. b. l. 149). Iš apeliacinės instancijos teisme naujai gautos medžiagos matyti, kad iš buvusios mokymosi vietos Marijampolės Statybininkų mokykloje ir tarnybos Vidaus tarnybos pirmame pulke vietos jis charakterizuojamas vien tik teigiamai. Tuoj po nusikaltimo padarymo nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, viso proceso metu gailėjosi dėl savo nusikalstamo poelgio. Aplinkybė, jog nuteistasis epizodiškai vartojo alkoholinius gėrimus, šiuo atveju neturėtų būti vertinama kaip nuteistojo asmenybę iš esmės neigiamai charakterizuojantis požymis, nusveriantis kitus teigiamus nuteistojo asmenybės bruožus.

Trečia, svarstant padarytos nusikalstamos veikos motyvus, pasakytina, kad smurtiniai nuteistojo veiksmai nebuvo jo gyvenimo būdo, nuolatinio agresyvaus elgesio pasekmė, o buvo sąlygoti atsitiktinumo, ginčo, kilusio dėl kaimyno, nukentėjusiojo A. P. , netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio buityje. Kolegija įvertina tai, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos paties nužudytojo A. P. deviantinis elgesys, t.y. jo asocialus gyvenimo būdas ir reakcija į pagrįstas nuteistojo pastabas dėl tokio būdo.

Byloje nustatyta, kad pas A. P. nuolat lankydavosi vyrai ir moterys, kurie mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus, triukšmaudavo, nužudytasis nuolat pro savo buto langą šiukšlindavo, pildavo įvairius skysčius ant nuteistojo buto langų. Kolegija mano, kad ne tik nuteistojo buvimas apsvaigus nuo alkoholio, bet ir paties nužudytojo nuolatinis elgesys, pažeidžiantis visuomenės moralės normas, nuteistojo nepelnytas užgauliojimas norint įspėti už tokį elgesį, turėjo įtakos nuteistojo smurtinių veiksmų kilimui. Įvertinus byloje nustatytą nuteistojo aktyviąją atgailą dėl padaryto nusikaltimo, kolegija daro išvadą, kad ši lengvinanti aplinkybė ir kitos palankios bausmės skyrimui aplinkybės šiuo atveju turi privalumą prieš nustatytą nuteistojo sunkinančią atsakomybę aplinkybę, tai kad nužudymas buvo padarytas V. T. esant apsvaigusiam nuo alkoholio.

Todėl kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, numatytos BK 54 str. 2 dalies 1-5 bei 7 punktuose, neturėtų lemti griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo.

Už nekvalifikuotą nužudymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra penkeri, o maksimumas yra penkiolika metų laisvės atėmimo. Konstruodamas tokią sankciją įstatymų leidėjas paliko daug diskrecijos teismui nustatyti bausmės dydį už konkretų nužudymą. Toks nemažas skirtumas tarp galimos skirti bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio įpareigoja kiekvienu atveju skiriamą bausmę deramai individualizuoti. Kriminalinė bausmė skiriama už nužudymą turi būti proporcinga (t.y. bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę) ir teisinga. Kolegijos manymu, V. T. būtent tokią kriminalinę bausmę atitiktų ir bausmės paskirtį šiuo atveju užtikrintų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra žemesnė už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendį V. T. atžvilgiu pakeisti. V. T. paskirtą pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 (devynerių) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjos : Regina GaudutienėVioleta Ražinskaitė