Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., Ž. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) gavo (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su priklausiniais), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre (dėl butų Nr. 1, 2, 3 ir 4 šiame name su priklausiniais Šiaulių apylinkės teismas 2024-11-11 sprendimu civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) jau nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie yra valstybės nuosavybė). Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotos nuosavybės teisės į 5/8 dalis prie šio 8 butų namo esančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto bankas, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, rinko informaciją bei dokumentus iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Šiaulių regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro, ir nustatė, kad kitas butas šiame name privatizuotas pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, VĮ Registrų centras informavo, kad privatizaciją šiame name vykdė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė, tačiau dėl šio buto Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais privatizavimo dokumentai negauti. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2024-02-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šis butas galimai priklausė mirusiam J. Š., butas gyvenamas, nurodė kontaktinio asmens dukters K. J. telefono numerį, 2024-05-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šis butas galimai priklausė O. Š., butas gyvenamas, paveldėjimo dokumentus tvarkosi mirusiosios vyras R. Š.. Susisiekus su K. J. ji nurodė, kad R. Š. kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir sieks įteisinti butą savo vardu. Tačiau iki šiol nuosavybės teisės į šį butą nėra įregistruotos, susisiekus su K. J. prašyta pateikti buto privatizavimą įrodančius dokumentus, tačiau jie negauti. K. J. ir seniūnijos suteiktais duomenimis, šiuo metu šiame bute R. Š. negyvena, gyvena O. Š. sūnus Ž. L.

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pranešimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su priklausiniais), matyti, jog nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre (dėl butų Nr. 1, 2, 3 ir 4 šiame name su priklausiniais Šiaulių apylinkės teismas 2024-11-11 sprendimu civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) jau nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie yra valstybės nuosavybė). Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotos nuosavybės teisės į 5/8 dalis prie šio 8 butų namo esančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

5. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Turtas taip pat nebuvo perduotas savivaldybei.

6. Nagrinėjamu atveju Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

7. Ištyrus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad - esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.