- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-1241-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00959-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tek Know Baltic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Verslo
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tek Know Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3949-653/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tek Know Baltic“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Verslo aptarnavimo centrui, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų teisėtumo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tek Know Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės UAB Verslo aptarnavimo centro, įgaliotos AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), viešojo pirkimo konkurso sąlygas: Techninės specifikacijos 5.2.1. punkto lentelės Nr. 2. sąlygą eilės Nr. 11; Techninės specifikacijos 5.2.2. punkto lentelės Nr. 6. sąlygas eilės Nr. 1, 19, 20, 22, 23, 30 bei lentelės Nr. 7. sąlygas eilės Nr. 1, 19, 20, 25, 27 ir 34.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešojo pirkimo „(2017-ESO-2780) Skirstomųjų dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas, įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą“ (pirkimo Nr. 370817) procedūras ir įpareigoti atsakovę ESO nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.Ieškovės įsitikinimu, ieškinys tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė neįvykdyti ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo. Be to, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų sukelti nepagrįstai didelius nuostolius pačiai atsakovei, nes, patenkinus ieškinį, sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia arba sutrumpintas jos galiojimas, o pačiai atsakovei tuomet tektų organizuoti naują viešąjį pirkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Tek Know Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pirkimo objektas neabejotinai turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę, nes yra susijęs su dujotiekio saugiu veikimu. Be to, šis projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšomis. Nepagrįstai uždelsus procedūras, gali kilti grėsmė negauti šių lėšų projektui įgyvendinti. Teismas sprendė, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ginčijant sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir reikalaujant restitucijos arba žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Tek Know Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešojo pirkimo „(2017-ESO-2780) Skirstomųjų dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas, įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą“ (pirkimo Nr. 370817) procedūras ir įpareigoti atsakovę ESO nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 59 straipsnio 4 dalį ir joje nurodytą prezumpciją dėl pirmiausia užtikrinamų gynybos ir (arba) saugumo interesų, ir tai turėjo neigiamą įtaką sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo procedūros būtų tęsiamos pagal neteisėtas sąlygas, tiekėjai teiktų pasiūlymus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prarastų galimybę sudaryti pirkimo sutartį, o procedūros būtų įvykdytos pagal vėliau neteisėtai pripažintas pirkimo sąlygas. Net ieškinį patenkinus, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vienintelė ieškovės pažeistų teisių gynybos priemonė būtų itin sunkus teisinis mechanizmas – reikalauti atlyginti žalą. Pagal teismų praktiką pripažinus ieškinį pagrįstu, ieškovas įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau toks pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė privalo neatidėliotinai atlikti pirkimo procedūras ir kad laikinųjų apsaugos priemonių trumpas taikymas sukels bet kokią žalą atsakovei ar viešajam interesui.Byloje taip pat nėra duomenų, kad skubiai neatlikus pirkimo procedūrų būtų prarastas ES struktūrinių fondų finansavimas. Be to, atsakovė ESO įsipareigojo finansuoti pirkimą tuo atveju, jei ES struktūrinių fondų lėšos būtų negautos.
Atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir ESO atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, ne taikė, o tik paminėjo VPAGSSĮ 59 straipsnio 4 dalį, kaip dar vieną iš pagrindų, taikant teisės analogiją dėl viešojo intereso apsaugos, kas nėra draudžiama ir tik pagrindžia nurodytą teismų praktiką bei pačią nutartį.Jei vykstančiame paraiškų pateikimo etape būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai sąlygotų pirkimo procedūrų esminį vėlavimą ir pirkimo sąlygose nustatytų terminų pažeidimą. Pirkimo terminai nustatyti atsižvelgiant į susitarimą dėl projekto finansavimo ES lėšomis, todėl jų pažeidimas net dėl laikino pirkimo procedūrų stabdymo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neabejotinai lemtų ES lėšų neskyrimą.Visiškai nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai dėl galimos jai kilsiančios žalos ar teiginio, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prarastų galimybę sudaryti pirkimo sutartį. Šioje pirkimo stadijoje ieškovė dar net nėra išreiškusi valios dalyvauti pirkime. Šioje pirkimo stadijoje nėra jokių įrodymų, kad net iš esmės pakeitus visas pirkimo sąlygas, šiuo metu egzistuoja reali galimybė, kad ieškovė tikrai laimėtų pirkimo konkursą.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog skubiai neatlikus pirkimo procedūrų būtų prarastas ES struktūrinių fondų finansavimas, o atsakovė ESO įsipareigojo skirti finansus pirkimui net, jei ES struktūrinių fondų lėšos būtų negautos. ES skiriamos lėšos visada turi tikslią bei aiškią paskirtį ir terminus, lėšų skyrimo procesai yra griežtai kontroliuojami ir finansavimas gali būti atimtas (neskirtas). Be to, negavus beveik 1,7 mln. eurų paramos, ši finansinė našta pereitų ESO, kuris yra viešasis subjektas, kurio veikla yra dalinai finansuojama iš valstybės biudžeto, o tokios infrastruktūros rekonstravimo (modernizavimo) išlaidos galiausiai per gamtinių dujų sektoriaus kainodaros taisykles atsispindėtų dujų vartotojų mokamose sumose. Todėl šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti realiai daromas poveikis ne tik ES finansavimui gauti, bet ir sukuriamos faktinės prielaidos žymiems nuostoliams atsirasti dėl šių nuostolių prisiėmimo bei pasiūlymų kainų esminio didėjimo dėl kiekvieną dieną trumpėjančių pirkimo sutarties vykdymo terminų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Teismas bylose, kuriose potencialus tiekėjas ginčija pirkimo sąlygas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (1 p.), įpareigojimą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (2 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl viešojo pirkimo „(2017-ESO-2780) Skirstomųjų dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas, įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą“ (pirkimo Nr. 370817) Techninės specifikacijos 5.2.1. punkto lentelės Nr. 2. sąlygos eilės Nr. 11; Techninės specifikacijos 5.2.2. punkto lentelės Nr. 6. sąlygų eilės Nr. 1, 19, 20, 22, 23, 30 bei lentelės Nr. 7. sąlygų eilės Nr. 1, 19, 20, 25, 27 ir 34, nustatančių specialiuosius reikalavimus pirkimo objektui. Ieškovės įsitikinimu, šie specialieji perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų reikalavimai yra neteisėti, pažeidžiantys skaidrumo ir proporcingumo principus bei skirti konkrečiam gamintojui „Steffel“. Siekdama apginti savo kaip potencialios tiekėjos teises, ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę ESO nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nevertino pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tik pasisakė dėl atsakovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų. Tačiau ieškinyje yra aiškiai suformuluotas materialinis reikalavimas, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindai, labai detali argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (pirkimo skelbimas, patikslintas pirkimo skelbimas, pradinės pirkimo sąlygos, pretenzijos, perkančiosios organizacijos sprendimai, gamintojų palyginimų lentelės, atsakovės pakeista Techninė specifikacija, atsakovės pranešimas dėl pasiūlymo termino nukėlimo ir kt.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirkimo objektas neabejotinai turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę, nes yra susijęs su dujotiekio saugiu veikimu. Šis projektas dalinai finansuojamas ES paramos lėšomis, todėl dėl nepagrįsto procedūrų uždelsimo gali kilti grėsmė negauti šių lėšų projekto įgyvendinimui, o pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes pirkimo objekto reikšmė ar ES finansavimas savaime nepaneigia atsakovių pareigos nepažeisti vieno iš esminio viešojo intereso – viešojo pirkimo teisėtumo.Nors atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vėluotų pirkimo procedūros ir būtų pažeisti pirkimo sąlygose nustatyti terminai, o toks pažeidimas lemtų ES finansavimo netekimą, tačiau ginčo Techninės specifikacijos 5.3.3. punkte yra nurodytas tik terminas iki kada darbai turi būti užbaigti – 2019 m. lapkričio 29 d. Ši aplinkybė paneigia atsakovių argumentus dėl skubaus poreikio sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes kitaip gali būti negautas finansavimas iš ES. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino pobūdžio suvaržymai, taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės (CPK 150 str. 2 – 3 d.). Įstatymas nustato teismams atitinkamus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviau (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, ginčo pirkimų procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti. Atsakovės neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus prarastas ES finansavimas, o skirstomųjų dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas būtinas nedelsiant.Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija, nuolat vykdydama viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo reikšmę, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti viešąjį pirkimą, privalo tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-758-180/2017; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2041-180/2016 ir kt.).Patenkinus ieškinio reikalavimus po įvykusio konkurso, perkančiajai organizacijai sudarius sutartį, akivaizdu, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Be to, atsakovė dėl to (patenkinus ieškinį ir šalis grąžinus į konkrečią pirkimų stadiją, ar išsaugojus sutartį ir pritaikius atitinkama sankcijas) taip pat patirtų papildomų nuostolių, o tai jau sietina su viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, pažeidimu (VPĮ 3 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.,) ir VPĮ 17 str. 2 d. 1 p. (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindas – ieškovės galimybė ginti savo pažeistas teises ir kitu būdu (ginčijant sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir reikalaujant restitucijos arba žalos atlyginimo), nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes toks pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus. Pirmiausia ieškovė turi teisę savo pažeistas teises ar teisėtus interesus ginti teisme, prašydama panaikinti tikėtina neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Ji (ieškovė), kaip ūkio subjektas, siekia ne gauti tikėtina atsakovių veiksmais daromos žalos atlyginimą, bet dalyvauti viešajame pirkime ir įgyti teisę sudaryti viešąją sutartį, ją vykdyti ir gauti iš to pelną.Viešojo pirkimo objektas, koks jis būtų reikšmingas, negali paneigti perkančiosios organizacijos pareigos vykdyti viešojo pirkimo procedūras griežtai laikantis VPĮ principų bei kitų šio įstatymo nuostatų. Dėl paminėto, nagrinėjamu atveju prioritetas skiriamas viešojo pirkimo teisėtumui. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.Pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių priimta neteisingai įvertinus preliminarų ieškinio pagrįstumą, netinkamai aiškinant ir taikant bendrąsias bei specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešojo pirkimo bylose, dėl to ji (nutartis) naikinama ir ieškovės UAB „Tek Know Baltic“ prašymas tenkinamas (CPK 423⁷ str. 2 d. 1, 2 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 423⁷ straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės UAB „Tek Know Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Sustabdyti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešojo pirkimo „(2017-ESO-2780) Skirstomųjų dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas, įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą“ (pirkimo Nr. 370817) procedūras ir įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei tokia sutartis yra sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.