Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-94-626/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
1S-94-626/2022
Teisminio proceso Nr.
1-81-2-00016-1994-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-94-626/2022(S)
Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00016-1994-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtos bausmės švelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte ir nuteistas: pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – išimtine mirties bausme sušaudant. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. buvo paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. K. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas: A. K. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) ir 105 straipsnio 8 punktą bei nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu 5 metams be turto konfiskavimo ir išimtine mirties bausme sušaudant. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime.

3. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl veikų perkvalifikavimo įsigaliojus naujajam BK tenkintas iš dalies ir pagal Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, visos bausmės paskirtos tiek šia nutartimi, tiek ir Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartis buvo pakeista ir panaikinta nutarties dalis, kuria nuteistojo A. K. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. K. paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą ir BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

5. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. kovo 24 d. buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, perkvalifikuoti Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu 1995 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kvalifikuotą nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei paskirti švelnesnę bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę atmestas. Teismas konstatavo, kad naujasis įstatymas A. K. yra griežtesnis ir neturi grįžtamosios galios, todėl nėra teisinio pagrindo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir švelninti jam paskirtą bausmę.

7. Nesutikdamas su šia apygardos teismo nutartimi nuteistasis A. K. pateikė skundą aukštesniajam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties buvo atmestas.

8. 2021 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas, pritaikius baudžiamąjį įstatymą, švelninantį bausmę, perkvalifikuoti jo veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir bausmės sušvelninimo paliktas nenagrinėtas.

10. 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir sušvelninti jam bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

11. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymą paliko nenagrinėtą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistojo A. K. prašymas yra analogiškas, t. y. to paties turinio, kaip ir 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. teisme gauti nuteistojo A. K. prašymai, kurie buvo išnagrinėti atitinkamai priimant 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. spalio 20 d. nutartis. Teismas taipogi konstatavo, kad nuteistojo veikos perkvalifikavimui galinčių turėti įtakos ir švelninančių baudžiamojo įstatymo pasikeitimų po Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarties priimta nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas nurodė, kad pakartotinai nagrinėti tokio paties turinio nuteistojo A. K. prašymo, kai klausimas jau yra išnagrinėtas ir sprendimas yra įsiteisėjęs, neturi įstatyminės galios.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

12. Nuteistasis A. K. skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas ignoruoja jo prašymus dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir nepagrįstai juos vis atmeta. Tokiu būdu nepaisoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38 pateiktų išaiškinimų, kaip turi būti perkvalifikuojamos nusikalstamos veikos. Nuteistojo nuomone, vadovaujantis šiais išaiškinimais, jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta sušvelninta bausmė. Nuteistasis pažymi, kad 18 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įstatymą, kuris jau nebegalioja, t. y. pagal 1961 m. BK. Nuteistojo vertinimu, tokia situacija yra neteisėta. Nuteistasis mano, kad teismai neištaisydami šios klaidos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją

13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

14. Išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo A. K. skundo argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

15. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir sušvelninti jam bausmę. Pažymėtina, kad nuteistojo A. K. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir paskirtos bausmės peržiūrėjimas įsigaliojus 2000 m. BK, buvo atliktas dar 2003 m. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria tenkintas nuteistojo A. K. prašymas ir jo nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Šioje nutartyje nurodyta, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes bei paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Aukštesnysis teismas konstatavo, kad dėl šios priežasties pagal naujojo BK 3 straipsnio 3 dalį A. K. nusikalstamai veikai turi būti taikomas jos padarymo metu galiojęs senasis baudžiamasis įstatymas; šiuo atveju naujasis įstatymas A. K. yra griežtesnis ir jis neturi grįžtamosios galios, todėl nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti A. K. nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte, ir švelninti jam paskirtą bausmę.

17. 2021 m. kovo 24 d. nuteistasis A. K. vėl kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo prašymas buvo netenkintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi buvo atmestas A. K. skundas dėl šios nutarties. Pastarojoje aukštesniojo teismo nutartyje buvo padaryta išvada, kad apygardos teismas BPK 362¹ straipsnyje nustatytais pagrindais pagrįstai netenkino nuteistojo A. K. prašymo, nes nuteistojo veikos perkvalifikavimui galinčių turėti įtakos ir švelninančių baudžiamojo įstatymo pasikeitimų po Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarties priimta nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis aktualia teismų praktika, šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad šiuo metu galiojančio BK 129 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra palankesnės nei 1961 m. BK 105 straipsnio nuostatos ir A. K. teisinės padėties niekaip nelengvina. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šioje nutartyje sprendė, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad net ir perkvalifikavus veiką, vadovaujantis 2000 m. BK nuostatomis, būtų galimybė A. K. skirti bausmę, artimą 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos minimaliai ribai ar mažesnę už vidurkį. Priešingai, jo veiką atitiktų, griežtesnė už šio įstatymo sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ar griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad naujasis baudžiamasis įstatymas, t. y. 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalis, šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu yra griežtesnis. Taigi, nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo bei bausmės švelninimo buvo išsamiai išnagrinėtas ir 2021 m.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje taipogi buvo pasisakyta dėl nuteistojo A. K. skunde nurodytų argumentų, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įstatymą, kuris jau nebegalioja, t. y. pagal 1961 m. BK. Šioje nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2003 m. gegužės 1 d. paskirtos bausmės vykdomos, kol bus įvykdytos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. Kadangi nuteistojo veika neperkvalifikuota, todėl aukštesnysis teismas nurodė, kad vadovaujantis būtent šia norma jis ir privalo atlikinėti bausmę, kuri paskirta pagal 1961 m. BK, nors ir pats baudžiamasis įstatymas jau nebegalioja.

19. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistasis A. K. Šiaulių apygardos teismui pateikė analogiško turinio prašymą, prašydamas perkvalifikuoti jo veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. K. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir paskirtos bausmės peržiūrėjimas įsigaliojus 2000 m. BK, buvo atliktas Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimis bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo tokio nuteistojo A. K. prašymo ir skundžiama nutartimi paliko jį nenagrinėtu.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti nuteistojo A. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė