Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-189-796/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-14
Bylos Nr.: e2A-189-796/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00318-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Atsakovas: A. Š.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-189-796/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02812-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „OPhi Technologies“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 71 110,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „OPhi Technologies“ bankroto bylą. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Versluvis.lt“. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Nemokumo administratorės vertinimu, ieškovė 2021 metais buvo nemoki, konstatuojamas nemokumas nuo 2022 m. sausio 1 d., todėl jos vadovui atsakovui A. Š. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 metų pradžioje, tačiau jis šios pareigos nevykdė, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, ją sudaro bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditiniai reikalavimai, iš viso 71 110,42 Eur. Įmonės nemokumą grindė įmonės balanso duomenimis: pagal 2021 m. įmonės balansą už praėjusį laikotarpį (2021 m.) iš viso ieškovė turėjo turto už 1 749 Eur; patyrė 68 238 Eur nuostolių, o trumpalaikių įsipareigojimų turėjo net už 66 987 Eur. Kaip matyti iš 2022 m. balanso, ieškovės turtas padidėjo iki 3 657 Eur, o nuostoliai išaugo iki 74 116 Eur per metus. Ne tik paminėti finansiniai rodikliai ypač pablogėjo, tačiau gerokai išaugo ir įsipareigojimai, jie siekė net 143 011 Eur. Taigi, ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, jog ieškovei esant nemokiai ne tik gerokai suprastėjo visi įmonės finansiniai rodikliai, buvo patirtas ypač didelis nuostolis, tačiau įmonės įsipareigojimai išaugo kelis kartus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d. jis de jure (teisiškai) buvo paskirtas UAB „OPhi Technologies“ vadovu. Visus sprendimus, susijusius su UAB „OPhi Technologies“ projektais, jų finansavimu ir sutarčių sudarymu bendrovės vardu naujų darbuotojų projektams realizuoti, finansinių operacijų atlikimu, priimdavo ir visus su tuo susijusius klausimus spręsdavo J. H. K. (J. H. K.), jis 2021 m. gegužės 21 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išraše įvardijamas kaip bendrovės valdybos narys, dėl to jis laikytinas bendrovės de facto (faktiniu) vadovu. UAB „OPhi Technologies“ veikla ir projektų įgyvendinimas priklausė nuo užsienio šalies subjekto kapitalo ir investicijų, t. y. nuo „OPhi Technologies“ OY. Minėta bendrovė valdė 80 procentų UAB „OPhi Technologies“ akcijų ir atlikdavo atskirus mokėjimo pavedimus į bendrovės sąskaitą, taip investuodama ir remdama jos veiklą. 2022 m. kovo 21 d. tarp UAB „OPhi Technologies“ ir UAB „Pack Klaipėda“ sudarytos automatizavimo įrenginių sutarties vykdymo metu negavus bendrovės „OPhi Technologies“ OY finansavimo, o šiai perėmus automatizavimo įrenginių sutarties su UAB „Klaipėdos takas“ projektą iš ieškovės, atsakovas galiausiai suprato, kad liko apgautas užsienio partnerių ir nieko negalės padaryti tam, kad bendrovės verslas klestėtų. Atsakovo vertinimu, ieškovę nemokumas ištiko dėl nesąžiningų bendrovės de facto vadovo J. H. K. ir „OPhi Technologies“ OY veiksmų ir susitarimų, o atsakovas savo veiksmais niekada nesiekė bendrovės nemokumo. Dėl šių priežasčių atsakovas nusprendė inicijuoti bendrovės nemokumą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatyta tvarka. 2022 m. kovo 21 d. atsakovas elektronine žinute de facto ieškovės vadovui išsiuntė prašymą atleisti jį iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. 2022 m. birželio 6 d. UAB „OPhi Technologies“ direktorių valdybos sprendimu patenkintas 2022 m. birželio mėnesio atsakovo prašymas atleisti jį iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų dėl pasitikėjimo stokos. 2022 m. birželio 7 d. atsakovas iš UAB „OPhi Technologies“ direktoriaus pareigų atsistatydino viešai pareikšdamas tai bendrovės valdybos nariams. 2022 m. liepos 27 d. UAB „OPhi Technologies“ pateikė prašymą UAB „Eksmokumas“ dėl nemokumo proceso inicijavimo ne teismo tvarka, o 2022 m. liepos 28 d. visiems savo žinomiems kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl nemokumo proceso inicijavimo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. bendrovės kreditorių susirinkime nutarta nepritarti kreipimuisi dėl nemokumo inicijavimo ne teismo tvarka. Atsakovas teigė, kad jis, kaip ieškovės vadovas, veikė sąžiningai ir apdairiai, veikė išimtinai bendrovės, kaip juridinio asmens, naudai, savo, kaip vadovo, pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir JANĮ, vykdė tinkamai, o esant situacijai, kai bendrovės mokumo jau nebuvo įmanoma atkurti, ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų nusišalinti nuo vadovo pareigų, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo; priteisė iš ieškovės bankrutuojančios UAB „OPhi Technologies“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Versluvis.lt“, 1 255,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Š.. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismo vertinimu, byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais teiginius dėl ieškovės nemokumo 2022 m. sausio mėnesį. Teismas iš pateikto 2022 m. ieškovės balanso 2022 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, bendrovė turėjo turto už 3 657 Eur, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 143 011 Eur, t. y. viršijo turto vertę. Atsakovo pateiktais duomenimis, 2022 m. liepos 25 d. bendrovė turėjo turto už 6 421 Eur, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 953 Eur. Vis dėlto byloje esantys duomenys nors ir patvirtina įmonę susidūrus su tam tikrais sunkumais vykdant veiklą, tačiau leidžia manyti, jog sunkumai iš esmės nelėmė visiško bendrovės veiklos sustabdymo.

4.2. Teismas atsakovo paaiškinimais nustatė, kad bendrovė veikė kaip Suomijos įmonės padalinys. Pagrindinis darbas buvo susijęs su didelių įrengimų projektavimu, metalo apdirbimu, bendrovė turėjo didelius lūkesčius. Atsakovas surado darbuotojus – pardavimų vadybininką ir du projektuotojus, bendrovė turėjo galimus klientus. Pradiniams darbams sulaukdavo Suomijos akcininkų įnašų, finansavimo. Įmonė įsisteigė tik 2021 m., veiklos pradžioje turėjo nedidelį projektą su UAB „Pack Klaipėda“, toliau derino didesnius projektus su UAB „Klaipėdos kartono tara“, UAB „Pack Klaipėda“, projektavimo metu trūko apyvartinių lėšų, laukė finansavimo iš akcininkų, jis buvo nereguliarus, tačiau bendrovės perspektyvos nebuvo blogos, įgyvendinus sėkmingai derinamus projektus turėjo būti gautas nemažas pelnas. Teismas vertino, kad atsakovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovė vykdė veiklą, patvirtina į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, taip pat 2022 m. kovo 21 d. susitarimo projektas su UAB „Pack Klaipėda“. Byloje nenustatyta duomenų apie ieškovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir atsakovo susirašinėjimo su akcininku medžiagą, teismas nenustatė pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybės, kad ieškovės nurodytu momentu – 2022 m. sausio mėnesį – ieškovės vadovas turėjo suvokti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia ir inicijuoti nemokumo procesą. Teismas įvertino tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės atstovo teiginiais, jog 2022 m. kovo mėnesį mėgino pasitraukti iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau dėl asmeninių priežasčių, ir tokie faktai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas 2022 m. kovo mėnesį turėjo suvokti įmonę esant nemokia.

4.3. Teismas pripažino, kad ieškovės teiginiai dėl jos nemokumo 2022 m. sausio mėnesį grindžiami itin formaliu įstatymo aiškinimu ir deklaratyviais teiginiais, o byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti šios aplinkybės įrodyta. Neįrodyta tai, jog ieškovė būtų nevykdžiusi įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kurtų tik nuostolius ir nebūtų perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; taip pat neįrodyta, kad ieškovė būtų sistemiškai nevykdžiusi savo įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to konstatuota, kad ieškovė neįrodė bendrovės tapimo nemokia momento 2022 m. sausio mėnesį. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip sąlygą taikyti civilinę atsakomybę laiku neinicijavus bendrovės nemokumo proceso. Teismo vertinimu, pareiga atsakovui inicijuoti bankroto bylą atsirado tik 2022 m. liepos 25 d., susipažinus su buhalterijos paruoštais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių aiškiai matėsi didėjanti nuostolių suma.

4.4. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti prašomą priteisti nuostolių sumą įrodyta bendrovės patirta žala dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso. Neįrodžius nemokumo atsiradimo momento, taip pat nepagrindus momento, kuriuo atsakovas turėjo sužinoti įmonę esant nemokia, nėra pagrindo nustatyti atskaitos taško žalai apskaičiuoti ir, atitinkamai, pripažinti prašomą priteisti sumą įrodytu nuostolių dydžiu. Ieškovė prašomą priteisti bendrovei padarytos žalos dydį sieja su visais bankroto byloje patvirtintais įmonės kreditiniais reikalavimais, tarp jų ir paties atsakovo turimu kreditiniu reikalavimu dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio. Tačiau ieškovė visiškai nepagrindė, kada, kurių kreditorių, kokio dydžio reikalavimai atsirado, kaip jie kito, įvertinus ir tai, jog įmonė, tik pradėdama veiklą 2021 m. gegužės mėnesį, galbūt patyrė daugiau išlaidų. Teismo ieškovės atstovo pasiteiravus apie konkrečius mėnesius, nuo kada nebuvo mokami ieškovės darbuotojams atlyginimai, kiek laiko jie nebuvo mokami, kaip ir kada susidarė kitų kreditorių reikalavimai, ieškovės atstovas negalėjo pateikti atsakymų ir nurodė, jog tokius duomenis iš „Sodros“ sistemos turi, bet nepateikė teismui, atsakyti į klausimus negali. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto nemokumo proceso reikalaujamos sumos dydžiu išaugo bendrovės skolų apimtis. Teismo vertinimu, atsakovui kilus pareigai inicijuoti ieškovės nemokumo procesą nuo 2022 m. liepos 26 d., būtent nuo šios datos galėtų būti vertinami išaugę įsipareigojimai kreditoriams, atitinkamai įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

4.5. Pripažinta, kad ieškovė nepagrindė kreditinių reikalavimų ir nemokumo proceso neinicijavimo ryšio, t. y. nėra pagrindo nustatyti, kad skola kreditinius reikalavimus bankroto procese pareiškusiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, kuris save laiko de jure vadovu, o de facto vadovu nurodo bendrovės akcininką J. H. K., vis tiek tinkamai ir laiku veikė kaip bendrovės vadovas, teikdamas prašymą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka 2022 m. liepos 27 d., t. y. po 2 dienų nuo finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo (2022 m. liepos 25 d.), o bendrovės kreditoriams prieštaraujant dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka, būtent atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2022 m. spalio 20 d. dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

4.6. Pažymėta tai, jog teismas siūlė ieškovui tikslinti proceso šalis, įtraukti į bylą atsakovo nurodomą akcininką (duomenys neskelbtini) pilietį J. H. K., atsižvelgiant į atsakovo nurodomus duomenis apie minėto asmens įtaką sprendimams dėl bendrovės veiklos, tačiau ieškovės atstovas patvirtino, jog reikalavimai reiškiami tik atsakovui, kiti asmenys su pareikštais reikalavimais nėra susiję, todėl teismas plačiau dėl de jure ir de facto vadovų byloje nepasisakė ir vertino pateiktus įrodymus atsakovo civilinei atsakomybei pagrįsti.

4.7. Teismas sutiko, jog atsakovas tikslius bendrovės finansinius rezultatus privalėjo sužinoti tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo būti parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad finansinė atskaitomybė turėjo būti parengta ir pateikta 2022 m. liepos mėn. Remdamasis tuo, kad atsakovas kitais byloje pateiktais įrodymais pagrindė turimus lūkesčius sėkmingai plėtoti veiklą ir dengti įsipareigojimus, pateikė įrodymus, jog gautos įplaukos, ir dar 2022 m. birželio mėnesį mokėjo atlyginimus darbuotojams ir „Sodrai“, gavo pajamų, teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas aiškiai suvokė ir žinojo apie bendrovės nemokumą nuo 2022 m. sausio mėnesio.

4.8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo kilti. Teismui nenustačius, kad atsakovas pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą inicijuoti bankroto procesą 2022 m. sausio mėnesį, t. y. ieškovei neįrodžius bendrovės tapimo nemokia momento 2022 m. sausio 1 d., taip pat neįrodžius atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsiradimo 2022 m. sausio mėnesį, priežastinio prašomos priteisti žalos ir laiku neinicijuoto bankroto proceso ryšio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumo, ieškinys dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus nemokumo proceso, atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti UAB „OPhi Technologies“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Versluvis.lt“, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą visa apimtimi ir visiškai patenkinti ieškovės ieškinį; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Ieškovės vertinimu, galima konstatuoti, kad 2022 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki, nes ji visuomet veikė nuostolingai, ir tai patvirtina už 2021 m. pateiktas įmonės balansas. Ieškovės atstovas vertina, kad atsakovui tai turėjo būti subjektyviai žinoma dar gerokai prieš sudarant finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovas tinkamai ir laiku pareigos kreiptis dėl nemokumo bankroto bylos nevykdė, tai lėmė kreditinių reikalavimų išaugimą. Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovas juridinio asmens finansinę situaciją turėjo žinoti pagal jo esamą situaciją, o ne sudarius ar pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovas buvo ypač nenuoseklus. Atsakovas teigė, kad tai, jog ieškovė yra nemoki, jam tapo žinoma tik sudarius 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl savo pareigas jis vykdė tinkamai, t. y. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kai buvo sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tačiau tokius teiginius paneigia tiek atsakovo pareigų apimtis ir esmė ieškovei, tiek ir paties atsakovo veiksmai. Pirma, atsakovas buvo ieškovės vadovas nuo pat jos įsteigimo, todėl jam turėjo būti puikiai matoma ieškovės finansinė padėtis ir tai, kad ji nėra gera. Atsakovas patvirtino, kad jis turėjo prisijungimus prie ieškovės banko sąskaitų, todėl jam buvo žinoma, kad nėra jokių apyvartinių lėšų, kaupėsi kreditiniai reikalavimai, augo nuostoliai, o darbuotojams vėlavo atlyginimai. Pats atsakovas teigė, kad „Sodrai“ įsipareigojimai buvo sąmoningai nevykdomi, nes trūko lėšų. Tai rodo, kad įmonė susidūrė ne su trumpalaikio, o su ilgalaikio pobūdžio ir esminiais finansiniais sunkumais, kurių įmonė neturi jokių objektyvių galimybių išspręsti. Taigi vien šių finansinių duomenų atsakovui, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo reikalavimai, turėjo pakakti, kad jis suvoktų, jog ieškovė nemoki. Antra, tai, kad atsakovas subjektyviai suvokė gerokai anksčiau, jog įmonė yra nemoki, patvirtina jo veiksmai. Dar 2022 m. kovo 29 d. el. susirašinėjimu atsakovas įmonės akcininkams nurodė, jog prašo arba svarstyti uždarymą, arba kito direktoriaus skyrimą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad toks prašymas buvo išreikštas dėl finansavimo trūkumo.

5.3. Ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, kad atsakovui gerokai anksčiau buvo žinoma tai, jog įmonė yra nemoki, o jos finansinė padėtis yra sudėtinga. Vėliausiai 2022 m. kovo 29 d. atsakovas jau žinojo, kad įmonė yra nemoki ir kreipėsi ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl savo, kaip įmonės vadovo, pakeitimo. Tačiau tuo metu jokie aktyvūs veiksmai, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nebuvo atlikti, o buvo susirūpinta asmenine savo, o ne įmonės, padėtimi.

5.4. Ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, kad dar gerokai iki kreipimosi į teismą atsakovas suprato, jog įmonės finansinė padėtis buvo bloga, ir nebuvo jokių perspektyvų veikti toliau. Reali įmonės finansinė padėtis atsakovui buvo žinoma tuo laikotarpiu, kai ji tapo nemoki, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., o ne po finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo.

5.5. Byloje jokie rašytiniai įrodymai ar kiti duomenys nepatvirtina atsakovo iškeltos gynybinio pobūdžio teorijos, kad jis ieškovės vadovas buvo tik de jure, tačiau de facto vadovu buvo įmonės valdybos narys J. H. K.. Netgi pats atsakovas patvirtino, jog jis mokėjo darbo užmokestį, turėjo ieškovės banko sąskaitų prisijungimus, paminėtas J. H. K. nėra sudaręs jokios sutarties ieškovės vardu; kartu atsakovas patvirtino, kad buvo jo sutikimas ir išreikšta valia būti ieškovės vadovu. Papildomai atsakovas nurodė, kad jis buvo vienas iš ieškovės steigėjų ir skyrė apie 20 proc. įstatinio kapitalo, o vienas iš valdybos narių (T. Š.) yra susijęs su juo asmuo, nes reikėjo papildomo valdybos nario. Nėra jokių objektyvių duomenų nuspręsti, jog atsakovas buvo tik de jure vadovas. Ieškovės vertinimu, šioje byloje nebuvo įrodytas joks sisteminis ir nuolatinis kito asmens, o ne atsakovo vadovavimas įmonėje.

5.6. Byloje nustačius, kad atsakovas tinkamai neįvykdė jam imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, akivaizdžiai yra konstatuojama, kad atsakovas ieškovei ir jos kreditoriams sukėlė žalą. Šiuo pagrindu atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį sudaro visų patvirtintų kreditinių reikalavimų suma ir dėl nemokumo proceso pradėjimo turėjo būti kreiptasi dar sudarius ieškovės balansą už 2021 m., tačiau atsakovas sąmoningai matydamas įmonės finansinę būklę nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditiniai įsipareigojimai neaugtų ir neatsirastų naujų, o sąmoningai juos didino ir leido jiems atsirasti. Be to, ieškovė iš atsakovo prašė priteisti netgi mažesnę sumą nei kreditinių reikalavimų išaugimas nemokumo laikotarpiu, nes ne visi kreditoriai kreipėsi dėl savo reikalavimų patvirtinimo ieškovės nemokumo byloje. Pažymi tai, kad 2021 m. per vienus metus mokėtinos sumos siekė 66 987 Eur, o 2022 m. jos siekė jau 143 011 Eur dydžio sumą. Taigi mokėtinos sumos išaugo net 76 024 Eur. Be to, per 2022 m. buvo patirti net 142 354 Eur nuostoliai. 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, negavo jokių pelningų užsakymų, darbo užmokestis ieškovės darbuotojams vėlavo 2–3 mėn., mokėjimai „Sodrai“ buvo sustabdyti, nes nebuvo iš ko juos atlikti ir pan. Jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tai būtų užkirtę kelią didėti įmonės skoloms, jos susidarė per visą tą laiką, kai įmonės vadovas nevykdė imperatyvios pareigos inicijuoti įmonei bankroto bylą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2023 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas; pridėti prie bylos 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir minėtos teismo nutarties „adoc“ dokumentą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl to, jog: 1) ieškovės teiginiai dėl bendrovės nemokumo 2022 metų sausio mėnesį grindžiami itin formaliu įstatymo aiškinimu ir deklaratyviais teiginiais; 2) byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę dėl bendrovės tapimo nemokia momento 2022 metų sausio mėnesį; 3) neįrodyta, kad bendrovė būtų nevykdžiusi įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kurtų tik nuostolius ir nebūtų perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 4) neįrodyta, kad ieškovės bendrovė būtų sistemingai nevykdžiusi savo įsipareigojimų kreditoriams; 5) neįrodyta, kad atsakovui pareiga inicijuoti nemokumo procesą ieškovės bendrovei atsirado anksčiau nei 2022 m. liepos 25 d.

6.2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-347-730/2023 patikslintas bendras kreditinių reikalavimų dydis ir šiuo metu bendra kreditinių reikalavimų suma sudaro 63 770,52 Eur.

6.3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl to, kad: 1) nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto nemokumo proceso reikalaujamos sumos dydžiu išaugo bendrovės skolų apimtis; 2) atsakovui kilus pareigai inicijuoti ieškovės nemokumo procesą nuo 2022 m. liepos 26 d., būtent nuo šios datos galėtų būti vertinami išaugę įsipareigojimai kreditoriams, atitinkamai įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas; 3) ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), o atsakovas rašytiniais įrodymais neabejotinai įrodė, kad civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nes neįrodyta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, nors ieškovė privalėjo jas įrodyti visas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pridėti prie bylos 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-347-730/2023, ir minėtos teismo nutarties „adoc“ dokumentą, šį prašymą grindžia tuo, kad anksčiau jos pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas nurodo, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patikslintas bendras kreditinių reikalavimų dydis ir bendra kreditinių reikalavimų suma sudaro 63 770,52 Eur.

12. Atsakovo nurodomas teismo procesinis sprendimas priimtas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo. Pastebėtina, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta ieškovės UAB „OPhi Technologies“ bankroto byloje (naujas civilinės bylos Nr. B2‑122‑730/2024, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00318-2022-5) ir minėtoje byloje buvo įteikta nemokumo administratorei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tad vertintina, kad minėtas teismo procesinis sprendimas ir jo turinys ieškovei ir jai atstovaujančiai nemokumo administratorei MB „Versluvis.lt“, paskirtai bankroto byloje, buvo žinomi. Įvertinus tai, kad atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai yra siejami su ieškovės argumentais dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaip rašytiniai įrodymai teikiami duomenys yra žinomi ieškovei, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai pridedami prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 302, 314 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Remiantis byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „OPhi Technologies“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. gegužės 25 d. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, nuo 2021 m. gegužės 25 d. įregistruotas įmonės vadovas (generalinis direktorius) A. Š. (paskyrimo (išrinkimo) data 2021 m. sausio 11 d.). Bylos duomenimis, ieškovės veikla buvo metalo apdirbimo darbai, įrenginių automatizavimas.

14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-864-730/2022, įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 20 d., UAB „OPhi Technologies“ iškelta bankroto byla. Ieškovės nemokumo administratore paskirta MB „Versluvis.lt“. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „OPhi Technologies“ bankroto byloje buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš viso sudarantys 70 459,07 Eur sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje UAB „OPhi Technologies“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtinta įmonės kreditinių reikalavimų suma, sudaranti 71 110,42 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kurią atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, UAB „OPhi Technologies“ bankroto byloje patvirtintas bankrutavusios UAB „Ophi Technologies“ patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, sudarantys 63 770,52 Eur.

15. Nustatyta, kad ieškovės buhalterinius duomenis tvarkanti įmonė UAB „Turto grupė“ 2022 m. liepos 25 d. parengė UAB „OPhi Technologies“ finansinius dokumentus: bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti ir užregistruoti 2022 m. liepos 26 d. Atsakovas, kaip ieškovės direktorius, 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į UAB „Eksmokumas“ su prašymu inicijuoti ieškovės nemokumo procesą ne teismo tvarka. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės kreditorių susirinkime sprendimui priimti nepakakus balsų daugumos, nurodytos JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje, sprendimas dėl UAB „OPhi Technologies“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka nepriimtas. Atsakovas 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Dėl ginčo esmės

16. Ieškovė reikalavimus dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui grindė argumentais, jog atsakovas buvo įmonės vadovas ir, žinodamas apie prastą įmonės finansinę padėtį, laiku ir tinkamai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, be to, atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėl ieškovės neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, t. y. pažeidė įmonės, jos kreditorių interesus.

17. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir padarytomis išvadomis, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie įmonės (ieškovės) finansinę padėtį ir atsakovo elgesį, neįvertino atsakovo byloje duotų paaiškinimų nenuoseklumo, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir nepagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

18. Juridinio asmens valdymo organams (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 166 421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.).

19. Remiantis JANĮ 5 straipsnio 1 punkto reglamentavimu, nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo sąvoka – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

20. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymo nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-170-219/2020 ir kt.).

21. Sprendžiant klausimą, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Nusprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima nuspręsti, ar atsakovas ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, visų pirma turi būti nustatyta, kada atsakovas įgijo minėtą JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

22. Ieškovė įrodinėjo, kad UAB „OPhi Technologies“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes įmonė visuomet veikė nuostolingai, tuo metu įmonė turėjo turto tik už 1 749 Eur, o įmonės įsipareigojimai siekė net 66 987 Eur, dėl to, ieškovės vertinimu, atsakovas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei turėjo kreiptis jau 2022 m. pradžioje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais ieškovės teiginius dėl bendrovės nemokumo būtent 2022 m. sausio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiga atsakovui inicijuoti ieškovei bankroto bylą atsirado tik 2022 m. liepos 25 d., susipažinus su buhalterijos paruoštais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių aiškiai matėsi didėjanti nuostolių suma.

23. Byloje iš ieškovės pateikto UAB „OPhi Technologies“ 2023 m. sausio 3 d. balanso už 2022 m. ataskaitinį laikotarpį duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 3 657 Eur trumpalaikio turto (jį sudarė vienus metus gautinos sumos), o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 143 011 Eur (juos sudarė per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), nuostoliai sudarė 142 354 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turto vertę. Iš minėto ieškovės 2023 m. sausio 3 d. balanso už 2022 m. ataskaitinį laikotarpį duomenų apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį (t. y. 2021 m.) nustatyta, kad ieškovės akcentuojamu metu – 2021 m. gruodžio 31 d. – bendrovė turėjo turto už 1 749 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 987 Eur (juos sudarė per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), nuostoliai sudarė 68 238 Eur, taigi įsipareigojimai viršijo turto vertę. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad, Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „OPhi Technologies“ įregistruota 2021 m. gegužės 25 d., taigi iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė veiklą vykdė apie septynis mėnesius.

24. Iš atsakovo pateikto 2022 m. liepos 25 d. bendrovės balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. duomenų nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpio pabaigoje bendrovė turėjo turto už 6 421 Eur, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 953 Eur (juos sudarė per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), nuostoliai sudarė 103 532 Eur. Iš 2022 m. liepos 25 d. bendrovės balanso duomenų apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį (t. y. 2021 m.) matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 1 713 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 951 Eur (juos sudarė per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai), nuostoliai sudarė 68 238 Eur. 2022 m. liepos 25 d. parengtos finansinės atskaitomybės duomenyse atsispindėjo ieškovės vienų metų ir 2 mėnesių veiklos laikotarpis (nuo jos įsteigimo 2021 m. gegužės 25 d.).

25. Apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovas buvo ypač nenuoseklus. Apeliantės teigimu, atsakovo pareigų apimtis ir esmė ieškovei, tiek ir paties atsakovo veiksmai paneigia atsakovo teiginius, kad apie tai, jog ieškovė yra nemoki, jam tapo žinoma tik sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. laikotarpį.

26. Apeliantė pirmiausia pažymi, kad atsakovui, kaip ieškovės vadovui, turėjo būti matoma ieškovės finansinė padėtis ir tai, jog ji nėra gera, atsakovas patvirtino, kad jis turėjo prisijungimus prie ieškovės banko sąskaitų, kaupėsi kreditiniai reikalavimai, augo nuostoliai, o darbuotojams vėlavo atlyginimai, pats atsakovas teigė, kad „Sodrai“ įsipareigojimai buvo sąmoningai nevykdomi, nes trūko lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus apeliaciniame skunde ieškovės nurodomus argumentus, atsakovo pirmosios instancijos teisme pateiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pažymėjo, jog, viena vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, vykdydama veiklą, susidūrė su tam tikrais sunkumais, kita vertus, bylos duomenys taip pat sudaro pagrindą vertinti, jog sunkumai iš esmės nelėmė visiško bendrovės veiklos sustabdymo.

27. Atsakovas byloje nurodė, kad UAB „OPhi Technologies“ veikla ir projektų įgyvendinimas priklausė nuo užsienio šalies subjekto kapitalo ir investicijų, t. y. nuo „OPhi Technologies“ OY. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė paaiškinimus, kad 2021 m. įmonė veiklą pradėjo sėkmingai, buvo įvykdyti keli projektai. Atsakovas taip pat paaiškino, kad planavo labai didelį projektą su akcine bendrove (toliau – AB) „Žemaitijos pienas“, jo vertė – apie 400–500 tūkstančių, tokie planai prasidėjo 2021 m. ir baigėsi 2022 m., buvo suderintos finansavimo sąlygos, bet minėta bendrovė atšaukė projektą pačioje pabaigoje. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytus duomenis apie minėto projekto derinimą, nepateikta. Tačiau atsakovas byloje taip pat nurodė, kad buvo numatyti kiti projektai, paaiškino, kad, pasirašius nemažą sutartį dėl projekto su UAB „Pack Klaipėda“, apyvartinės lėšos turėjo būti gautos iš Suomijos, tačiau pritrūko finansavimo – akcininkai finansavimo nebesuteikė.

28. Byloje pateikta 2022 m. kovo 21 d. įrangos pirkimo sutartis, sudaroma tarp UAB „OPhi Technologies“ (pardavėjos) ir UAB „Pack Klaipėda“ (pirkėjos) (siūlomos įrangos įsigijimo kaina 160 000 Eur be PVM), pasirašyta UAB „OPhi Technologies“, atstovaujamos atsakovo. Iš byloje esančio 2022 m. birželio 28 d. UAB „OPhi Technologies“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašo duomenų matyti, kad bendrovė gavo lėšų iš kitų įmonių pagal išrašytas sąskaitas – 2022 m. birželio 23 d. iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ (7 533,93 Eur), 2022 m. birželio 27 d. iš UAB „Pack Klaipėda“ (29,04 Eur); taip pat 2022 m. birželio 16 d. gavo lėšų iš „Ophi Technologies“ OY (1 600 Eur). Byloje esančių pelno (nuostolių) ataskaitų, sudarytų 2022 m. liepos 25 d. ir 2023 m. sausio 3 d., duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2022 m. ieškovė gavo pajamų iš pardavimų. Šie duomenys iš esmės pagrindžia atsakovo teiginius, kad ieškovė vykdė veiklą. Be to, 2022 m. birželio 28 d. ieškovės sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašo duomenys taip pat patvirtina atsakovo teiginius, kad 2022 m. birželio mėnesį buvo atlikti atsiskaitymai su ieškovės darbuotojais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų ar pan.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti įrodytais ieškovės teiginius dėl UAB „OPhi Technologies“ nemokumo būtent 2022 m. sausio mėnesį.

30. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad aplinkybę, jog atsakovas gerokai anksčiau subjektyviai suvokė, kad įmonė yra nemoki, patvirtina jo veiksmai. Šiuo aspektu apeliantė akcentuoja 2022 m. kovo 29 d. atsakovo elektroninio susirašinėjimo duomenis ir atsakovo byloje duotus paaiškinimus.

31. Iš byloje pateikto atsakovo 2021 m. gruodžio 22 d. – 2022 m. spalio 12 d. elektroninio susirašinėjimo su J. H. K. (ieškovės valdybos nariu) duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. (pažymėtina, kad pateiktame vertime į lietuvių kalbą klaidingai nurodyta 2022 m. kovo 21 d. data) atsakovas prašė apsvarstyti galimybę uždaryti Lietuvos įmonę arba paskirti naują generalinį direktorių Lietuvoje, nurodydamas, kad jis tikrai nebenori dirbti generaliniu direktoriumi. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu dėl 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje vykusio nurodyto susirašinėjimo turinio paaiškino, kad tai lėmė nuolatinis finansavimo vėlavimas iš Suomijos. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. kovo 29 d. elektroninio susirašinėjimo metu buvo aptariamas ir vėluojančių atlyginimų išmokėjimo klausimas. Iš minėto elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. elektronine žinute atsakovas nurodė, jog šiandien atsiųs dokumentą pasirašyti, kad palieka generalinio direktoriaus pareigas, ir prašė pasikalbėti su T. apie tai; kitą savaitę jis gali užimti šią vietą. 2022 m. gegužės 5 d. elektronine žinute atsakovas taip pat prašė žinutės adresato atvykti kitos savaitės pradžioje motyvuojant tuo, kad „vaikinai kraustosi iš proto“.

32. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad klausimas dėl atsakovo atleidimo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų buvo svarstomas 2022 m. birželio mėn. Byloje pateiktas UAB „OPhi Technologies“ valdybos pirmininko 2022 m. birželio 6 d. pranešimas apie nutraukimą, jame nurodoma, kad UAB „OPhi Technologies“ valdyba balsų dauguma priėmė sprendimą nutraukti A. Š., kaip bendrovės generalinio direktoriaus, direktoriaus sutartį dėl konfidencialumo ir pasitikėjimo stokos tarp valdybos ir generalinio direktoriaus. Be kita ko, minėtame 2022 m. birželio 6 d. pranešime taip pat nurodoma, kad 2021 m. metinė finansinė ataskaita turi būti parengta ir patvirtinta valdybos ir oficialių asmenų iki tol, kol A. Š. turės būti visiškai atleistas iš pareigų. Byloje pateiktas 2022 m. birželio 7 d. atsakovo pareiškimas UAB „OPhi Technologies“ valdybai apie atsakovo atstatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų. Bylos duomenimis, tiek į UAB „Eksmokumas“ su 2022 m. liepos 27 d. prašymu inicijuoti ieškovės nemokumo procesą ne teismo tvarka, tiek į Klaipėdos apygardos teismą 2022 m. spalio 20 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo kreipėsi atsakovas, kaip UAB „OPhi Technologies“ generalinis direktorius.

33. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo parengti 2022 m. liepos 25 d., juose atsispindi ir praėjusių metų bendrovės ataskaitinis laikotarpis, tad finansinės atskaitomybės duomenys atsakovui tapo žinomi 2022 m. liepos 25 d. Tačiau šiuo aspektu reikšminga pažymėti, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, byloje esančius duomenis apie ieškovės vykdytą veiklą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo paaiškinimai apie ieškovės vykdytą veiklą nebuvo konkretūs ir detalūs, taip pat įvertinusi minėtus byloje esančius atsakovo elektroninio susirašinėjimo duomenis, daro išvadą, kad jau 2022 m. kovo 29 d. atsakovui, kaip ieškovės vadovui, iš esmės buvo žinoma, kad ieškovės veikla yra nuostolinga, tolesnė veikla neperspektyvi ir nėra galimybių stabilizuoti padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog atsakovui jau 2022 m. kovo 29 d., t. y. jam teikiant pasiūlymą apsvarstyti galimybę uždaryti Lietuvos įmonę, išreiškiant aiškią poziciją, kad jis tikrai nebenori dirbti generaliniu direktoriumi, esant duomenims apie vėluojančius atlyginimus, taip pat, remiantis paties atsakovo paaiškinimais, jam žinant, kad įmonė susiduria su finansavimo problemomis apyvartinėms lėšoms gauti, atsakovui akivaizdžiai buvo žinoma tai, kad įmonės finansinė padėti yra sudėtinga ir įmonė iš esmės yra nemoki. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, ir asmuo, geriausiai žinantis bendrovės finansinę padėtį, 2022 m. kovo 29 d. turėjo ir galėjo suvokti tai, kad įmonė iš esmės yra nemoki.

34. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą ir yra pagrindas vertinti, jog jau po 2022 m. kovo 29 d. atsakovui atsirado pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylą. Šios pareigos nevykdymas laiku sudaro neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (neveikimą) jo civilinės atsakomybės atsiradimo prasme.

35. Teisėjų kolegija, nustačiusi nurodytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tarp jų – ir žalą (nuostolius), kuri taip pat būtų priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais (neveikimu). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi procesinė pareiga įrodyti žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

36. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 71 110,42 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovo veiksmais padarytą žalos dydį sudaro visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad 2021 m. per vienus metus mokėtinos sumos siekė 66 987,00 Eur, o 2022 m. jos siekė jau 143 011 Eur dydžio sumą, taigi mokėtinos sumos išaugo net 76 024 Eur. Apeliantė taip pat pažymi, kad iš atsakovo prašė priteisti netgi mažesnę sumą nei kreditinių reikalavimų išaugimas nemokumo laikotarpiu, nes ne visi kreditoriai kreipėsi dėl savo reikalavimų patvirtinimo ieškovės nemokumo byloje.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju juridiniam asmeniui, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs juridinio asmens skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas).

38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

39. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje padaryta esmine išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovės prašomą priteisti sumą įrodyta ieškovės patirta žala (nuostoliais) dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, net įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir nustačiusi pagrindą vertinti 2022 m. kovo 29 d. datą kaip momentą, kuriuo atsakovas akivaizdžiai turėjo ir galėjo žinoti įmonę esant nemokia, nenustatė pagrindo pripažinti prašomą priteisti sumą įrodytu žalos (nuostolių) dydžiu.

40. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojama praktiką, žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Šiuo atveju ieškovė prašomą priteisti ieškovei padarytos žalos dydį sieja su visais ieškovės bankroto byloje teismo patvirtintais įmonės kreditorių finansiniais reikalavimais. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė visiškai nepagrindė bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų susiformavimo momento – kokiu metu, kurių kreditorių ir kokio dydžio reikalavimai atsirado, kaip jie kito, įvertinus ir tai, jog įmonė, veiklą pradėjusi tik 2021 m. gegužės mėnesį, galbūt patyrė daugiau išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu (t. y. dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos) neįvertino kokių nors byloje esančių šiam ieškinio reikalavimui reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai.

41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

42. Pastebėtina, kad ieškovė ieškinyje, remdamasi VSDFV teikiamais duomenimis, nurodė 2022 metais įmonėje priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir pažymėjo, kad darbo sutartys nepateiktos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančio 2023 m. birželio 12 d. AB Šiaulių banko išrašo duomenys patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę dėl 2023 m. birželio mėn. atliktų atsiskaitymų su darbuotojais ir VSDFV. Pirmosios instancijos teisme vykusio 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo pateikti paaiškinimų dėl to, nuo kada ir kiek laiko darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, nenurodė, kad buvo objektyvios kliūtys ieškovės atstovo turimus duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovas nenurodė, kada ir kaip susidarė kitų kreditorių reikalavimai. Reikšminga pažymėti ir tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, ir apeliacinės instancijos teisme kitų papildomų duomenų nenurodė ir įrodymų dėl reikalaujamos priteisti žalos nepateikė (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).

43. Bylos duomenimis, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į UAB „Eksmokumas“ su prašymu inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka, 2022 m. liepos 28 d. pranešimais ieškovės kreditoriai informuoti dėl UAB „OPhi Technologies“ nemokumo proceso inicijavimo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės kreditorių susirinkime sprendimui priimti nepakakus balsų daugumos, nurodytos JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje, atsakovas 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovės ieškinyje nurodytu momentu (t. y. 2022 m. sausio 1 d.) neinicijuoto ieškovės nemokumo proceso ieškiniu reikalaujamos sumos dydžiu išaugo bendrovės skolų apimtis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog net ir dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu kitu momentu (t. y. 2022 m. kovo 29 d.) neinicijuoto ieškovės nemokumo proceso ieškiniu reikalaujamos sumos dydžiu išaugo bendrovės skolų apimtis. Taip pat pažymėtina, kad vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė nepagrindė kreditorių finansinių reikalavimų ir nemokumo proceso neinicijavimo ryšio (priežastinio ryšio), t. y. šiuo atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad skola finansinius reikalavimus bankroto procese pareiškusiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo.

45. Esant nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos pagrįstumo ir priežastinio ryšio tarp prašomo priteisti žalos atlyginimo ir laiku neinicijuoto bankroto proceso. Taigi skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo kilti, visumos (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, ištyrusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nurodė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą, tačiau iš esmės teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų neegzistavimo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad atsakovui A. Š. pirmosios instancijos teisme priteistos 1 255,44 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės bankrutuojančios UAB „OPhi Technologies“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) nustatyto išlaidų dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimą, nurodant, kad pirmosios instancijos teisme atsakovui A. Š. priteistos 1 255,44 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti atsakovui A. Š. iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė