- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-23
- Bylos Nr.
- N-444-626-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2006 m. spalio 26 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Protokole nurodyta, kad V. K. ūkyje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarčių, dirbo A. K. , V. L. ir Z. M.
Šis pažeidimas nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnams 2006 m. spalio 23 d. atlikus patikrinimą V. K. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tiriant pasitikėjimo telefonu gautą anoniminį skundą. Patikrinimo metu A. K. V. K. ūkyje medienos diskinėmis skersinio pjaustymo staklėmis pjaustė malkas iš medienos atraižų. A. K. ir Z. M. Institucijos pareigūnams paaiškino, kad V. K. ūkyje dirba nuo 2006 m. spalio 20 d., darbo sutarčių nėra pasirašę, paskutinį kartą kiekvienas gavo po 70 Lt darbo užmokesčio. V. L. paaiškinime nurodė, kad V. K. ūkyje malkų ruošimo darbus dirba nuo 2006 m. birželio 10 d., sutarus, kad už supjaustytų ir sukrautų malkų GAZ tipo mašiną bus mokamas 80 Lt užmokestis dviems darbuotojams. Paskutinį kartą V. L. už darbą sumokėta 40 Lt, mokėjo V. K.
II.
Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 2 punktas).
Teismas nurodė, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį yra reikšmingi esminiai darbo sutarties požymiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnyje: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, atlygintinai, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą, ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Teismo nuomone, iš byloje esančių įrodymų (A. K. , V. L. ir Z. M. paaiškinimų, rangos sutarčių, verslo liudijimų ir kt.) darytina išvada, kad A. K. , V. L. ir Z. M. atliekamas darbas nebuvo apibrėžtas rūšiniais požymiais, tarp šių asmenų ir V. K. buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo – supjauti malkas, o tai atitinka rangos teisinių santykių požymius.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad teismo sprendime minima rangos sutartis tarp V. K. ir Z. M. patikrinimo atlikimo metu nebuvo pateikta. Savo paaiškinime Institucijai Z. M. jokių sutarčių neminėjo. Verslo liudijimas Z. M. išduotas 2006 m. spalio 26 d., tačiau nurodytas asmuo pas V. K. dirbo nuo 2006 m. spalio 20 d. Be to, apelianto nuomone, verslo liudijimo turėjimas nepaneigia būtinybės sudaryti darbo sutartį esant darbo sutarties požymiams. Teismas taip pat nenagrinėjo A. K. , V. L. ir Z. M. pavaldumo V. K. , nors šią aplinkybę, apelianto nuomone, patvirtina V. L. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jis dirbdavo apie 8 valandas per dieną, nuo 7 valandos iki maždaug 18 valandos.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. , V. L. ir Z. M. atliekamas darbas nebuvo apibrėžtas rūšiniais požymiais, apelianto nuomone, padaryta tinkamai neatsižvelgus į bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyti asmenys dirbo rūšiniais požymiais apibrėžtus malkų pjovimo-skaldymo darbus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį, negali būti grindžiami civiline rangos sutartimi. Be to, teismas neįvertino N. Č. paaiškinimo, kad V. L. pas V. K. dirbo nuo 2006 metų kovo mėnesio, taigi tai buvo ne vienkartinis darbas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo į teismo posėdį neiškvietęs ir neapklausęs nelegaliai dirbusių asmenų, tuo pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas.
IV.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. atstovas advokatas E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su bylos medžiaga akivaizdžiai matyti, jog Institucijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. surašė remdamasis asmenine nuomone, o ne bylos medžiaga, protokolas surašytas nenustačius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytai veikai būtinų požymių. Protokole nurodytų neva A. K. ir Z. M. pasakytų teiginių A. K. ir Z. M. rašytiniuose paaiškinimuose nėra, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo dirbama esant darbo sutarties požymiams. V. L. teigė dirbęs (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu veikia medienos apdirbimo įmonė UAB Dominga Mill. Duomenų, kad V. L. dirbo pas V. K. nuo 2006 m. birželio 10 d. byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal ATPK 41³ straipsnį, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai. Neįrodžius, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, taikyti ATPK 41³ straipsnį nėra teisinio pagrindo.
Pastebėtina, kad kai kurie DK 93 straipsnyje nurodyti darbo teisinių santykių požymiai (pavyzdžiui, sutartinis pobūdis, atlygintinumas) yra būdingi ir teisiniams santykiams, reguliuojamiems kitų teisės šakų, pirmiausia, civilinės teisės, normomis. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą naudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Todėl, vertinant, ar tam tikri faktiniai santykiai tarp šalių kvalifikuotini kaip darbo teisiniai santykiai, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečias bylos aplinkybes – atliekamo darbo pobūdį, trukmę, atlyginimo pobūdį, sąlygas, kuriomis buvo dirbama, ir kt.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant konstatuoti, jog byloje nėra ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) pakanka padaryti išvadą, jog neįrodyta, kad tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius. Šiai išvada pagrįsti nėra būtina nustatyti, kokia konkrečia civiline sutartimi yra grindžiami faktiniai santykiai tarp šalių, ir ar jie yra tinkamai įforminti pagal atitinkamas civilinės teisės nuostatas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tarp jų ir A. K. , V. L. bei Z. M. rašytiniais paaiškinimais, nėra pagrindo teigti tarp nurodytų asmenų ir V. K. egzistavus darbo teisinius santykius. Darbo teisinių santykių egzistavimas tarp nurodytų asmenų nepagrįstas ir administracinio teisės pažeidimo protokole, apsiribojant A. K. , V. L. bei Z. M. paaiškinimuose esančių teiginių išvardijimu (kartais, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, juos iškraipant ir savaip interpretuojant). Protokole, kvalifikuojant nustatytas faktines aplinkybes pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nepagrįsti darbo santykių būtinieji požymiai, nustatyti DK 93 straipsnyje: susitarimas dėl tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo atlikimo už atlygį, paklūstant nustatytai darbo tvarkai. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių A. K., V. L. bei Z. M. paaiškinimų matyti, kad darbas buvo atliekamas santykinai trumpą laikotarpį (Z. M. ir A. K. paaiškinimai – b.l. 5, 6), atlyginimas buvo mokamas už tam tikrą rezultatą (V. L. paaiškinimas – b.l. 4). V. L. paaiškinime esantis teiginys, kad jis dirbęs „apie 8 valandas per dieną, nuo 7 val. iki apie 18 val.“ (b.l. 4), priešingai nei teigia apeliantas, nepagrindžia V. L. paklusimo tam tikrai nustatytai darbo tvarkai – įvertinus šio teiginio nekokretumą ir susiejus jį su to paties asmens paaiškinime nurodytu atlyginimo pobūdžiu, galima daryti išvadą, kad V. L. savo darbo laiką galėjo planuoti savarankiškai, ir dirbdavo tiek, kiek buvo būtina norimam rezultatui pasiekti. Šiuos požymius pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip būdingus civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems rangos sutarties pagrindu, o ne darbo teisiniams santykiams.
Apelianto teiginys, kad malkų pjovimo – skaldymo darbai, atsižvelgiant į jų pobūdį, negali būti grindžiami civiline rangos sutartimi, nepagrįstas jokių teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnis nenumato jokių ribojimų darbams, kurie galėtų būti atliekami pagal rangos sutartį. Iš šiame straipsnyje pateiktos rangos sutarties sąvokos galima daryti išvadą, kad pagal rangos sutartį gali būti atliekami bet kokie darbai, turintys apibrėžtą darbo rezultatą, už kurį užsakovas moka rangovui, taip pat ir darbai, reikalaujantys asmens specialaus paruošimo.
Apelianto teiginys, kad byloje esančios rangos sutartys, kuriomis kaip įrodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateiktos Institucijai patikrinimo metu, teisėjų kolegijos pripažįstamas teisiškai nereikšmingu. Rašytinės rangos sutartys pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tik kaip vienas iš įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Pastebėtina, kad teisinių santykių tarp šalių pobūdis nepriklauso nuo jų įforminimo. Rašytinės rangos sutarties nebuvimas nesudaro pagrindo teisinius santykius, atitinkančius rangos teisinių santykių požymius, laikyti darbo teisiniais santykiais ir taikyti ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Tas pats pasakytina apie byloje esančius A. K. ir Z. M. verslo liudijimus (b.l. 12, 13). Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo šiais liudijimais vadovautis, nes jie išduoti vėliau, nei nustatytos faktinės aplinkybės, buvusios pagrindu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, verslo liudijimo neturėjimas nėra nelegalaus darbo požymis, todėl šis dokumentas nėra teisiškai reikšmingas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą.
Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog A. K., V. L. bei Z. M. dirbo atlygintinai, nepagrįstai to nelaikė darbo santykių požymiu, apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, šis susitarimas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas klaidingai. Atlygintinumas, kaip būtinas darbo teisinių santykių požymis, taip pat būdingas civilinės teisės reguliuojamiems sutartiniams santykiams, tarp jų ir rangos teisiniams santykiams.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino santykių tarp V. K. ir V. L. tęstinumo, nes pastarasis neva dirbęs pas V. K. nuo 2006 m. kovo mėnesio, ką, apelianto manymu, patvirtina N. Č. paaiškinimas, pastebėtina, kad pats V. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodo, kad jo darbovietės adresas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), šis adresas nesutampa su V. K. ūkio adresu, nurodytu administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjime (b.l. 13) ir vieta, kurioje buvo atliekamas patikrinimas (b.l. 2, 8). N. Č. paaiškinime savo teiginį, kad V. L. dirbo pas V. K., grindžia tuo, jog pati matė, kad V. L. faktiškai atliko malkų ruošos darbus, tačiau paaiškinime nenurodytas V. L. darbo vietos adresas ar kitos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad V. L. dirbo būtent V. K. ar kad šie santykiai atitinka darbo santykių požymius (b.l. 7). Iš byloje esančio nelegalaus darbo tyrimo akto (b.l. 8) matyti, kad atliekant patikrinimą V. K. ūkyje V. L. darbo funkcijų faktiškai nevykdė, iš patikrinimo vietos aprašymo neaišku, ar V. L. apskritai buvo patikrinimo vietoje, nors patikrinimo rezultatuose nurodoma, kad rasti trys nelegaliai dirbę asmenys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi Institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi, pareiga įrodyti pažeidimą tenka kaltinimą pateikusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir kuriuo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-633/2006). Institucija, administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuodama, kad tarp V. L. ir V. K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, šios savo išvados tinkamai nemotyvavo, nurodytų prieštaravimų tarp bylos medžiagą sudarančių dokumentų turinio nepašalino. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbo teisinių santykių faktas tarp V. K. ir V. L. nenustatytas, ir kad byloje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišsikviesdamas į teismo posėdį ir neapklausdamas A. K., V. L. ir Z. M., teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. ATPK 284 straipsnio 1 dalis, įtvirtindama aplinkybes, kurias turi išsiaiškinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nedetalizuoja, kokiais būdais tai turi būti atliekama. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija ar pareigūnas (šiuo atveju – apylinkės teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Sisteminis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką, aiškinimas leidžia teigti, kad įrodymų rinkimo pareiga ir administracinio teisės pažeidimo teisinis kvalifikavimas pagal surinktus įrodymus pirmiausia tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą savarankiškai rinkti įrodymus tuo atveju, jei jo įsitikinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka bylos aplinkybėms tinkamai atskleisti. Asmenys, kurių rašytiniai paaiškinimai yra byloje, gali būti asmeniškai kviečiami į teismo posėdį, jei, teismo manymu, reikalinga pasitikslinti jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, arba jei to reikalauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekiant užtikrinti šio asmens teisę į gynybą. Tačiau tuo atveju, jei iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, kad byloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, rašytinius paaiškinimus davusių asmenų kvietimas į teismo posėdį nėra būtinas. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurias, jo nuomone, būtų galėję papildomai paaiškinti rašytinius paaiškinimus davę asmenys, jei būtų buvę iškviesti į teismo posėdį. Apeliaciniame skunde pakartojamos aplinkybės, nurodytos byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose, kurias pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.