- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-6356-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01656-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- R. O.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai A. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. O. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir pareiškėjos skundo netenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020-05-28 sprendimą Nr. 21R1-79(AG1-84/12-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su Ginčų komisijos Sprendimu nesutinka. Paaiškino, jog pareiškėja Ginčų komisijai skunde nurodė, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 „Dėl prašymo skirti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse“ (toliau – ir Raštas) priimtas pažeidžiant teisės aktus, o būtent Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja skunde akcentavo, jog atsakyme nenurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, priimant sprendimą buvo remtasi prielaidomis ir gandais, taip pat nėra nustatyti kriterijai, kas gali būti laidojami, o kas ir kodėl, negali būti laidojami Petrašiūnų kapinėse. Atsakovė teigia, jog Ginčų komisija padarė klaidingą išvadą, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis ir tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė žinoti ir suprasti, kuo grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, sukeliantis pareiškėjai konkrečias teisinis pasekmes, t. y. individualus administracinis aktas. Kapinių priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės kapinių priežiūros taisyklės), 13 punktas nurodo, kad rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 „Dėl Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklės), 45 punkte. Petrašiūnų kapinės yra viešosios kapinės, todėl pagal šiuo metu galiojančią Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų sutartį (2018-12-27 Nr. SR-1019, skelbta http://www.cvpp.lt/) tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, kapinių prižiūrėtojas, t. y. savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išduoda nustatytos formos rašytinius leidimus laidoti. Iškilių visuomenės veikėjų, kultūros, mokslo, švietimo, sporto asmenybių palaikų laidojimas būtent Petrašiūnų kapinėse tradicija susiformavo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-03-11. Petrašiūnų kapinėse yra palaidota virš 163 žymių Lietuvai ir Kaunui nusipelniusių žmonių, kurių amžinojo poilsio vietos įtrauktos į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą (į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktos 1993-01-27, u. k. 10411). Įvertinant Kauno miesto demografinę padėtį ir siekiant išsaugoti kultūrinę tradiciją, Petrašiūnų kapinių naujų kapaviečių formavimas yra išskirtas iš kitų šiuo metu veikiančių Kauno miesto savivaldybės viešųjų kapinių. Todėl Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 47 punktas numato, kad „Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse nauja kapavietė formuojama ir skiriama atsižvelgiant į Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos, sudarytos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nutarimą. Rašytinį prašymą ir rekomendacijas dėl mirusiojo palaidojimo Petrašiūnų kapinėse juridinis ar fizinis asmuo pateikia Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai. Leidimai išduodami atsižvelgiant į šios komisijos rekomendacijas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-08 įsakymu Nr. A-3621 „Dėl Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ sudaryta Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija. Administracijos komisijos posėdžiuose priimti nutarimai yra rekomendaciniai (Komisijos nuostatų 11 p.), komisija nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir teikia rekomendacijas dėl laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo (Komisijos nuostatų 13 p.). Taigi komisijos rekomendacinis nutarimas skirti/neskirti vietą Petrašiūnų kapinėse yra perduodamas kapinių prižiūrėtojui, išduodančiam leidimus laidoti. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija sprendžia fakto klausimus, t. y. vertina norimo palaidoti asmens nuopelnus Kaunui ir Lietuvai. Į šią rekomendaciją atsižvelgia leidimą laidoti išduodantis asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju Petrašiūnų kapines prižiūrinti Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Jau minėta, kad leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas kapinių prižiūrėtojas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą jis sprendimą priima atsižvelgdamas į Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos rekomendacijas. Vadinasi individualus teisės aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis yra sprendimas arba išduoti leidimą laidoti arba jo neišduoti. Jo teisinis pagrindas (be abejo, ne vienintelis) būtų – Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 45 ir 47 p., o Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos siūlymas būtų vienas iš objektyvių faktų, sąlygojančių sprendimo skirti naują kapavietę ir leisti laidoti. Pažymėtina, jog Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 posėdyje svarstė R. O. ir A. P. 2019-11-11 prašymą „Dėl laidojimo vietos suteikimo“ ir vienbalsiai nutarė A. P. prašymui nepritarti. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos ekrano nuotraukos kopijos, apie šį Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sprendimą pareiškėja A. P. buvo informuota elektroniniu paštu, R. O. – telefonu, taip pat protokolas perduotas ir Savivaldybės įmonei, išduodančiai leidimus laidoti, „Kapinių priežiūra“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020-03-23 Pažymą Nr. 4D- 2020/2-101, pareiškėjai Administracijos 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 į jos 2019-11-11 prašymą buvo atsakyta pakartotinai. Rašte nurodoma, kad Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija prašymui nepritarė, taip pat nurodė motyvus, bei informavo apie galimybę urną pastatyti ir saugoti Petrašiūnų kapinėse esančiuose kolumbariumuose bei apie galimybę formuoti kapavietę Vainatrakio kapinėse. Atsižvelgiant į tai, klaidingas Ginčų komisijos teiginys, jog Administracija, gavusi pareiškėjos 2019-11-11 prašymą išduoti leidimą laidoti, jo neperdavė nagrinėti kitam įgaliotam leidimus išduodančiam asmeniui, tačiau Administracijos direktorius 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 priėmė sprendimą dėl Pareiškėjos prašymo ir nusprendė jo netenkinti ir taip buvo priimtas individualus administracinis aktas. Priešingai, Administracija, gavusi pareiškėjos prašymą dėl laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo, perdavė jį nagrinėti Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai, kaip ir numato Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 47 p. ir atsižvelgiant į tai, kad leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas asmuo, o būtent Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos nutarimas buvo persiųstas jai. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos posėdžiuose priimti nutarimai yra rekomendaciniai, leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas kapiniu prižiūrėtojas. Vadinasi individualus teisės aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis yra sprendimas arba išduoti leidimą laidoti arba jo neišduoti. Pažymėtina dar kartą, jog Administracijos direktorius 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos prašymo vadovaujantis Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 45 p., kuriame įtvirtinta, jog rašytinį leidimą laidoti pagal taisyklių priede pateiktą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, suteiktais įgaliojimais. Vadovaujantis tuo, Ginčų komisijos teiginys jog, pareiškėjos atžvilgiu priimtas individualus teisės aktas pažeidžia Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas. Taip pat nesutinka su Ginčų komisijos išvada, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija sprendžia fakto klausimus, t. y. vertina norimo palaidoti asmens nuopelnus Kaunui ir Lietuvai. Į šią rekomendaciją atsižvelgia leidimą laidoti išduodantis asmuo. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 posėdyje svarstė pareiškėjų R. O. ir A. P. 2019-11-11 prašymą „Dėl laidojimo vietos suteikimo“. Kadangi su juo nebuvo pateikta jokių sportinius pasiekimus nurodančių dokumentų, nurodant galimybę bet kada juos pateikti, komisijos nariai pasidomėjo viešai prieinama informacija apie velionį ir jo pasiekimus. Jau minėta, kad naujos laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skiriamos žymiems Lietuvai ir Kaunui nusipelniusiems žmonėms. Pagal viešai prieinamą informaciją velionis pristatomas kaip aukštų sportinių pasiekimų kovos menų srityje atstovas pranešimuose apie kriminalinius nusikaltimus. Pagal viešai prieinamą Lietuvos kriminalinės policijos biuro informaciją, velionis priklausė vienam iš nusikalstamų susivienijimų ir kartu vykdė nusikalstamas veikas, sukėlęs muštynes, pakliuvęs į teisėtvarkos akiratį dėl žiaurių išpuolių prieš atsitiktinius praeivius, smūgius merginai ir užsieniečiui, pats velionis yra davęs interviu apie tai, kaip atlieka paskirtą bausmę ir pan. Viešoje erdvėje – velionis buvo viešas asmuo dėl savo sportinės veiklos ir aukštų sportinių pasiekimų – nėra informacijos apie reikalavimus ar bandymus paneigti policijos atstovų pateiktą informaciją. Prie skundo Komisijai pareiškėja pateikė sporto asociacijų pažymas apie velionio R. M. aukštus sportinius pasiekimus. Šių pasiekimų svarbos nepaneigia vieša informacija apie velionį kriminalinių naujienų apžvalgose, tačiau sprendžiant naujos kapavietės skyrimo būtent Petrašiūnų kapinėse, yra vertinami ne tik laimėjimai, pasiekimai, bet ir pati asmenybė, jo gyvenimo visuma, visuomeninės veiklos pobūdis. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos rekomendacija ir buvo neskirti naujos kapavietės velionio urnai su pelenais palaidoti. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir skundžiamame atsakyme sprendimą rekomenduoti neskirti laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse pagrindė betarpiškai susijusia informacija, kuri vertinant velionio asmenybę, yra itin svarbi. Ginčų komisija priimdama sprendimą, visiškai nesigilino į tai, kad Administracijos 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 pareiškėja buvo informuota apie komisijos priimtą nutarimą, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio, į kurį atsižvelgia kapinių priežiūrą vykdantis subjektas išduodamas leidimus laidoti, todėl klaidinga ir nepagrįsta Ginčų komisijos išvada, kad minėtas administracijos raštas yra individualus administracinis aktas, kuris nepagrįstas nei objektyviais duomenimis, nei teisės normomis.
Pareiškėja atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su Administracijos pateiktu skundu nesutinku ir mano, kad Ginčų komisija Sprendimu tinkamai įvertino Administracijos 2020-03-31 raštą Nr.(33.192)R-1005 kaip nemotyvuotą, nepagrįstą nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. 2019-11-11 pareiškėja kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydama suteikti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse R. M.. R. M. yra pareiškėjos sūnaus tėvas ir buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) . Jis buvo vienas žymiausių Lietuvos bušido sporto šakos kovotojų, bušido pasaulio čempionas, visame pasaulyje garsinęs Lietuvos ir Kauno vardą. Administracijos 2020-03-31 atsakymas Nr. (33.192)2-1005 „Dėl prašymo skirti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse“ buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus bei teisės principus. Raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Rašte nenurodyta kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas neskirti laidojimo vietos. Pažymėjo, jog dėl 2019-11-13 netinkamai parengto Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos pranešimo į pareiškėjos 2019-11-11 raštą Administracijai, kreipėsi į LR Seimo kontrolierę. 2020-03-23 LR Seimo kontrolierė priėmė pažymą, kurioje nurodė daugybę pažeidimų. Pažymos 28.7 p. LR Seimo kontrolierė pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodytas teisinis Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sprendimo priėmimo pagrindas. Teisinis pagrindas nenurodytas ir Rašte. Komisija savo sprendime tinkamai įvertino, jog Rašte nėra nurodytas teisinis pagrindas. Pabrėžtina, jog nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame R. M. būtų teistas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų nusikalstamame susivienijime. Jokių faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų Administracija nepateikė ir Ginčų komisijai. Rašte akivaizdžiai nurodyta, jog būtent dėl šios tikrovės neatitinkančios informacijos atsakovas priėmė neigiamą sprendimą. Nėra nustatyta kriterijų, kas gali būti laidojami, o kas ir kodėl negali būti laidojami Petrašiūnų kapinėse, tai patvirtino ir LR Seimo kontrolierė priimtoje pažymoje. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Jokio teisinio pagrindimo Administracijos atsakyme nebuvo. Administracijos argumentas, kad sprendimą dėl leidimo išdavimo turi priimti priežiūrą vykdantis subjektas yra nepagrįstas. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai įpareigoja Administraciją užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą, suteikia teisę Administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl leidimo laidoti išdavimo. Byloje nėra duomenų, jog Administracija pareiškėjos prašymą būtų persiuntusi nagrinėti pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui ar pateikus paaiškinimą dėl prašymo nenagrinėjimo priežasčių, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d. Taigi, darytina išvada, kad Administracija gavusi prašymą išduoti leidimą laidoti, jo neperdavė nagrinėti kitam įgaliotam asmeniui, tačiau Administracijos direktorius Raštu priėmė sprendimą ir nusprendė jo netenkinti. Tai yra mano atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes, t. y. šiuo individualiu administraciniu aktu atsisakyta tenkinti prašymą išduoti leidimą laidoti žmogaus palaikus Petrašiūnų kapinėse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kelia ginčą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-05-28 sprendimo Nr. 21R1-79(AG1-84/12-2020 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu sprendimu Ginčų komisija panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-03-31 raštą Nr. (33.195)R-1005 ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-11-11 prašymą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja kartu su R. O. 2019-11-11 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl laidojimo vietos suteikimo Petrašiūnų kapinėse R. M..
Kauno miesto savivaldybės administracijos Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 posėdžio metu nutarė nepritarti R. O. ir A. P. 2019-11-11 prašymui dėl laidojimo vietos skyrimo velioniui R. M. palaikų palaidojimui ir vietos skyrimui Petrašiūnų kapinėse.
Kauno miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos ekrano nuotraukos įraše nurodyta, jog 2019-11-13 protokolas Nr. V1414-14 išsiųstas Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ direktoriui, pareiškėjos apie priimtą komisijos nutarimą informuotos: R. O. – telefonu, o A. P. – el. paštu.
Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierė 2020-03-23 pažymoje „Dėl A. P. skundo prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją“ konstatavusi Kauno miesto savivaldybės pažeidimus, rekomendavo A. P. ir R. O. raštu pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Administracijoje gautą 2019-11-11 prašymą.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-03-31 raštu Nr. (33.195)R-1005 atsakė pareiškėjai į 2019-11-11 prašymą. Minėtu raštu informavo, jog Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 apsvarstė prašymą ir jam nepritarė (protokolo Nr. V14-14). Rašte taip paaiškino komisijos motyvus dėl nepritarimo.
Kapinių priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, 13 punktas numato, jog rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą.
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 „Dėl Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių patvirtinimo“, 45 punkte numatyta, jog rašytinį leidimą laidoti pagal Taisyklių priede pateiktą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamojoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą.
Administracija nurodė, jog šiuo metu galioja Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų sutartis (2018-12-27 Nr. SR-1019, skelbta http://www.cvpp.lt/) tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ (žr. https://www.lrvalstybe.lt/ivyke-viesieji-pirkimai/kauno-miesto-viesuju-kapiniu-administravimo-prieziuros-ir-laidojimo-paslaugu-sutartis). Pagal minėtos sutarties 7.2 punktą kapinių prižiūrėtojas, t. y. savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išduoda nustatytos formos rašytinius leidimus laidoti žmogaus palaikus, įskaitant balzamuotus ir kremuotus.
Atsakovė skunde nurodė, jog Administracija, gavusi pareiškėjos prašymą dėl laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo, perdavė jį nagrinėti Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai, kaip ir numato Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 47 punktas ir atsižvelgiant į tai, kad leidimus laidoti išduoda Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos nutarimas buvo persiųstas jai. Administracijos direktorius 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos prašymo vadovaujantis Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 45 punktu bei nurodo, jog minėtas Administracijos Raštas nėra individualus administracinis aktas.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.195)R-1005 negali būti laikomas individualus administracinis aktas, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog į pareiškėjos 2019-11-11 prašymą atsakė Administracija 2020-03-31 raštu Nr. (33.195)R-1005. Pabrėžtina ir tai, jog byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos 2019-11-11 prašymas kartu su 2019-11-13 protokolu Nr. V1414-14 buvo išsiųstas Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ spręsti dėl leidimo laidoti išdavimo. Taip pat nėra ir duomenų, jog Administracija informavo pareiškėją apie tai, jog jos prašymas (2019-11-11) yra perduotas nagrinėti Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, kuri ir priima galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo. Pateikta duomenų valdymo sistemos nuotrauka nepatvirtina to fakto, jog Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ buvo perduotas pareiškėjos prašymas (2019-11-11), o ne tik 2019-11-13 protokolinis nutarimas. Todėl teismas sprendžia, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.195)R-1005 yra individualus administracinis aktas, kuris ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.
Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu iki 2020-11-01) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 str.).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu iki 2020-11-01) numatyta, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.
Atsakovė, nustačiusi, jog nėra tas subjektas, kuris nagrinėja prašymus dėl laidojimo vietos skyrimo, turėjo pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį viešojo administravimo subjektui, ir apie tai pranešti pareiškėjai, tačiau iš prašomo panaikinti Rašto turinio matyti, kad šios pareigos jį neįvykdė, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierė 2020-03-23 pažymoje „Dėl A. P. skundo prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
Administracija Rašte nėra nurodžiusi jokios teisinės argumentacijos teikiant atsakymą į pareiškėjos 2019-11-11 prašymą dėl laidojimo vietos suteikimo. Rašte nenurodyti teisiniai pagrindai perduoti prašymą nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai. Iš Rašto turinio neaišku kokio pobūdžio pasekmes pareiškėjai sukėlė minėtos komisijos nutarimas, ar tai buvo galutinis sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymą ir/ar turėjo būti tęsiamos procedūros pagal Savivaldybių kapinių priežiūros taisyklių normas bei galiojančią Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų sutartį, įvertinus tai, kad leidimus išduoda savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
Teismo vertinimu, Ginčų komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.195)R-1005 neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kaip minėta, viešojo administravimo subjekto sprendimas turi būti pagrįstas teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-05-28 sprendimą Nr. 21R1-79 (AG1-84/12-2020). Nustačius, kad skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo bei atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.195)R-1005 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.