Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su Ginčų komisijos Sprendimu nesutinka. Paaiškino, jog pareiškėja Ginčų komisijai skunde nurodė, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 „Dėl prašymo skirti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse“ (toliau – ir Raštas) priimtas pažeidžiant teisės aktus, o būtent Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja skunde akcentavo, jog atsakyme nenurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, priimant sprendimą buvo remtasi prielaidomis ir gandais, taip pat nėra nustatyti kriterijai, kas gali būti laidojami, o kas ir kodėl, negali būti laidojami Petrašiūnų kapinėse. Atsakovė teigia, jog Ginčų komisija padarė klaidingą išvadą, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis ir tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė žinoti ir suprasti, kuo grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, sukeliantis pareiškėjai konkrečias teisinis pasekmes, t. y. individualus administracinis aktas. Kapinių priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės kapinių priežiūros taisyklės), 13 punktas nurodo, kad rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 „Dėl Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklės), 45 punkte. Petrašiūnų kapinės yra viešosios kapinės, todėl pagal šiuo metu galiojančią Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų sutartį (2018-12-27 Nr. SR-1019, skelbta http://www.cvpp.lt/) tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, kapinių prižiūrėtojas, t. y. savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išduoda nustatytos formos rašytinius leidimus laidoti. Iškilių visuomenės veikėjų, kultūros, mokslo, švietimo, sporto asmenybių palaikų laidojimas būtent Petrašiūnų kapinėse tradicija susiformavo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-03-11. Petrašiūnų kapinėse yra palaidota virš 163 žymių Lietuvai ir Kaunui nusipelniusių žmonių, kurių amžinojo poilsio vietos įtrauktos į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą (į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktos 1993-01-27, u. k. 10411). Įvertinant Kauno miesto demografinę padėtį ir siekiant išsaugoti kultūrinę tradiciją, Petrašiūnų kapinių naujų kapaviečių formavimas yra išskirtas iš kitų šiuo metu veikiančių Kauno miesto savivaldybės viešųjų kapinių. Todėl Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 47 punktas numato, kad „Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse nauja kapavietė formuojama ir skiriama atsižvelgiant į Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos, sudarytos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nutarimą. Rašytinį prašymą ir rekomendacijas dėl mirusiojo palaidojimo Petrašiūnų kapinėse juridinis ar fizinis asmuo pateikia Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai. Leidimai išduodami atsižvelgiant į šios komisijos rekomendacijas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-08 įsakymu Nr. A-3621 „Dėl Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ sudaryta Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija. Administracijos komisijos posėdžiuose priimti nutarimai yra rekomendaciniai (Komisijos nuostatų 11 p.), komisija nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir teikia rekomendacijas dėl laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo (Komisijos nuostatų 13 p.). Taigi komisijos rekomendacinis nutarimas skirti/neskirti vietą Petrašiūnų kapinėse yra perduodamas kapinių prižiūrėtojui, išduodančiam leidimus laidoti. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija sprendžia fakto klausimus, t. y. vertina norimo palaidoti asmens nuopelnus Kaunui ir Lietuvai. Į šią rekomendaciją atsižvelgia leidimą laidoti išduodantis asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju Petrašiūnų kapines prižiūrinti Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Jau minėta, kad leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas kapinių prižiūrėtojas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą jis sprendimą priima atsižvelgdamas į Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos rekomendacijas. Vadinasi individualus teisės aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis yra sprendimas arba išduoti leidimą laidoti arba jo neišduoti. Jo teisinis pagrindas (be abejo, ne vienintelis) būtų – Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 45 ir 47 p., o Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos siūlymas būtų vienas iš objektyvių faktų, sąlygojančių sprendimo skirti naują kapavietę ir leisti laidoti. Pažymėtina, jog Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 posėdyje svarstė R. O. ir A. P. 2019-11-11 prašymą „Dėl laidojimo vietos suteikimo“ ir vienbalsiai nutarė A. P. prašymui nepritarti. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos ekrano nuotraukos kopijos, apie šį Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sprendimą pareiškėja A. P. buvo informuota elektroniniu paštu, R. O. – telefonu, taip pat protokolas perduotas ir Savivaldybės įmonei, išduodančiai leidimus laidoti, „Kapinių priežiūra“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020-03-23 Pažymą Nr. 4D- 2020/2-101, pareiškėjai Administracijos 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 į jos 2019-11-11 prašymą buvo atsakyta pakartotinai. Rašte nurodoma, kad Laidojimų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija prašymui nepritarė, taip pat nurodė motyvus, bei informavo apie galimybę urną pastatyti ir saugoti Petrašiūnų kapinėse esančiuose kolumbariumuose bei apie galimybę formuoti kapavietę Vainatrakio kapinėse. Atsižvelgiant į tai, klaidingas Ginčų komisijos teiginys, jog Administracija, gavusi pareiškėjos 2019-11-11 prašymą išduoti leidimą laidoti, jo neperdavė nagrinėti kitam įgaliotam leidimus išduodančiam asmeniui, tačiau Administracijos direktorius 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 priėmė sprendimą dėl Pareiškėjos prašymo ir nusprendė jo netenkinti ir taip buvo priimtas individualus administracinis aktas. Priešingai, Administracija, gavusi pareiškėjos prašymą dėl laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo, perdavė jį nagrinėti Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai, kaip ir numato Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 47 p. ir atsižvelgiant į tai, kad leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas asmuo, o būtent Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos nutarimas buvo persiųstas jai. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos posėdžiuose priimti nutarimai yra rekomendaciniai, leidimus laidoti išduoda tam įgaliotas kapiniu prižiūrėtojas. Vadinasi individualus teisės aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis yra sprendimas arba išduoti leidimą laidoti arba jo neišduoti. Pažymėtina dar kartą, jog Administracijos direktorius 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos prašymo vadovaujantis Savivaldybės kapinių priežiūros taisyklių 45 p., kuriame įtvirtinta, jog rašytinį leidimą laidoti pagal taisyklių priede pateiktą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, suteiktais įgaliojimais. Vadovaujantis tuo, Ginčų komisijos teiginys jog, pareiškėjos atžvilgiu priimtas individualus teisės aktas pažeidžia Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas. Taip pat nesutinka su Ginčų komisijos išvada, jog Administracijos 2020-03-31 raštas Nr. (33.192)R-1005 yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija sprendžia fakto klausimus, t. y. vertina norimo palaidoti asmens nuopelnus Kaunui ir Lietuvai. Į šią rekomendaciją atsižvelgia leidimą laidoti išduodantis asmuo. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija 2019-11-13 posėdyje svarstė pareiškėjų R. O. ir A. P. 2019-11-11 prašymą „Dėl laidojimo vietos suteikimo“. Kadangi su juo nebuvo pateikta jokių sportinius pasiekimus nurodančių dokumentų, nurodant galimybę bet kada juos pateikti, komisijos nariai pasidomėjo viešai prieinama informacija apie velionį ir jo pasiekimus. Jau minėta, kad naujos laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skiriamos žymiems Lietuvai ir Kaunui nusipelniusiems žmonėms. Pagal viešai prieinamą informaciją velionis pristatomas kaip aukštų sportinių pasiekimų kovos menų srityje atstovas pranešimuose apie kriminalinius nusikaltimus. Pagal viešai prieinamą Lietuvos kriminalinės policijos biuro informaciją, velionis priklausė vienam iš nusikalstamų susivienijimų ir kartu vykdė nusikalstamas veikas, sukėlęs muštynes, pakliuvęs į teisėtvarkos akiratį dėl žiaurių išpuolių prieš atsitiktinius praeivius, smūgius merginai ir užsieniečiui, pats velionis yra davęs interviu apie tai, kaip atlieka paskirtą bausmę ir pan. Viešoje erdvėje – velionis buvo viešas asmuo dėl savo sportinės veiklos ir aukštų sportinių pasiekimų – nėra informacijos apie reikalavimus ar bandymus paneigti policijos atstovų pateiktą informaciją. Prie skundo Komisijai pareiškėja pateikė sporto asociacijų pažymas apie velionio R. M. aukštus sportinius pasiekimus. Šių pasiekimų svarbos nepaneigia vieša informacija apie velionį kriminalinių naujienų apžvalgose, tačiau sprendžiant naujos kapavietės skyrimo būtent Petrašiūnų kapinėse, yra vertinami ne tik laimėjimai, pasiekimai, bet ir pati asmenybė, jo gyvenimo visuma, visuomeninės veiklos pobūdis. Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos rekomendacija ir buvo neskirti naujos kapavietės velionio urnai su pelenais palaidoti. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir skundžiamame atsakyme sprendimą rekomenduoti neskirti laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse pagrindė betarpiškai susijusia informacija, kuri vertinant velionio asmenybę, yra itin svarbi. Ginčų komisija priimdama sprendimą, visiškai nesigilino į tai, kad Administracijos 2020-03-31 raštu Nr. (33.192)R-1005 pareiškėja buvo informuota apie komisijos priimtą nutarimą, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio, į kurį atsižvelgia kapinių priežiūrą vykdantis subjektas išduodamas leidimus laidoti, todėl klaidinga ir nepagrįsta Ginčų komisijos išvada, kad minėtas administracijos raštas yra individualus administracinis aktas, kuris nepagrįstas nei objektyviais duomenimis, nei teisės normomis.

Pareiškėja atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su Administracijos pateiktu skundu nesutinku ir mano, kad Ginčų komisija Sprendimu tinkamai įvertino Administracijos 2020-03-31 raštą Nr.(33.192)R-1005 kaip nemotyvuotą, nepagrįstą nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. 2019-11-11 pareiškėja kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydama suteikti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse R. M.. R. M. yra pareiškėjos sūnaus tėvas ir buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) . Jis buvo vienas žymiausių Lietuvos bušido sporto šakos kovotojų, bušido pasaulio čempionas, visame pasaulyje garsinęs Lietuvos ir Kauno vardą. Administracijos 2020-03-31 atsakymas Nr. (33.192)2-1005 „Dėl prašymo skirti laidojimo vietą Petrašiūnų kapinėse“ buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus bei teisės principus. Raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Rašte nenurodyta kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas neskirti laidojimo vietos. Pažymėjo, jog dėl 2019-11-13 netinkamai parengto Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos pranešimo į pareiškėjos 2019-11-11 raštą Administracijai, kreipėsi į LR Seimo kontrolierę. 2020-03-23 LR Seimo kontrolierė priėmė pažymą, kurioje nurodė daugybę pažeidimų. Pažymos 28.7 p. LR Seimo kontrolierė pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodytas teisinis Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos sprendimo priėmimo pagrindas. Teisinis pagrindas nenurodytas ir Rašte. Komisija savo sprendime tinkamai įvertino, jog Rašte nėra nurodytas teisinis pagrindas. Pabrėžtina, jog nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame R. M. būtų teistas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų nusikalstamame susivienijime. Jokių faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų Administracija nepateikė ir Ginčų komisijai. Rašte akivaizdžiai nurodyta, jog būtent dėl šios tikrovės neatitinkančios informacijos atsakovas priėmė neigiamą sprendimą. Nėra nustatyta kriterijų, kas gali būti laidojami, o kas ir kodėl negali būti laidojami Petrašiūnų kapinėse, tai patvirtino ir LR Seimo kontrolierė priimtoje pažymoje. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Jokio teisinio pagrindimo Administracijos atsakyme nebuvo. Administracijos argumentas, kad sprendimą dėl leidimo išdavimo turi priimti priežiūrą vykdantis subjektas yra nepagrįstas. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai įpareigoja Administraciją užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą, suteikia teisę Administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl leidimo laidoti išdavimo. Byloje nėra duomenų, jog Administracija pareiškėjos prašymą būtų persiuntusi nagrinėti pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui ar pateikus paaiškinimą dėl prašymo nenagrinėjimo priežasčių, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d. Taigi, darytina išvada, kad Administracija gavusi prašymą išduoti leidimą laidoti, jo neperdavė nagrinėti kitam įgaliotam asmeniui, tačiau Administracijos direktorius Raštu priėmė sprendimą ir nusprendė jo netenkinti. Tai yra mano atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes, t. y. šiuo individualiu administraciniu aktu atsisakyta tenkinti prašymą išduoti leidimą laidoti žmogaus palaikus Petrašiūnų kapinėse.