Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei J. G., atsakovui R. G. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2003-05-12 teismo sprendimu santuoka nutraukta, iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad I. G. turi sveikatos problemų – 2004 m. patvirtinta bronchų astmos diagnozė, 2006 m. diagnozuota skoliozė ir kojų pilnapadystė (b.l. 15). Ieškovė pateikė pažymas apie tai, kad vaikas lanko pagrindinę mokyklą, muzikos mokyklą (b.l. 6, 108). Iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad vaiko poreikiai, lyginant su anksčiau buvusiais, Klaipėdos m. apylinkės teismui priimant 2003 m. gegužės 12 d. sprendimą, yra pasikeitę – t.y. padidėję.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pajamos tuo metu, kai buvo nustatytas 300 Lt dydžio išlaikymas buvo 1200 Lt (b.l. 7). Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia 3500 Lt. Iš atsakovo darbovietės pateiktos pažymos matyti, kad 2008-01-01–2008-12-31 laikotarpiu R. G. buvo išmokėta 49 229,72 Lt darbo užmokesčio, t.y. vidutiniškai 4102 Lt į mėnesį (b.l. 185). Iš banko pateikto kredito grąžinimo ir palūkanų grafiko, matyti, kad atsakovas moka kreditą už žemės sklypą ir gyvenamojo namo statybai – 563,24-566,71 euro (apie 1950 Lt) į mėnesį (b.l. 187). Teismas konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Iš nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi ir didesnio, nei buvo nustatyta Klaipėdos m. apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. sprendimu (300 Lt), išlaikymo vaikui nustatymas nepažeis atsakovo teisės tenkinti savo asmeninius poreikius.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Pagal susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, ne mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Ieškovė neturi jokio turto, jos vidutinis darbo užmokestis yra 1300 Lt. I. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria 1000 Lt per mėnesį, tačiau faktiniais įrodymais ši suma nėra pagrįsta. Atsižvelgtina į tai, kad nors mergaitė turi sveikatos problemų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad daugelis jai reikalingų vaistų yra kompensuojami, mėnesinis mokestis už muzikos mokyklą – 31 Lt (b.l 6, 64-84). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dukters išlaikymui galėtų skirti maždaug 500 Lt. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas uždirba daugiau nei ieškovė, didesnę dalį išlaikymo turi teikti atsakovas. Taikant proporcingumo principą tiek ieškovė, tiek atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui turėtų skirti 1/6 savo uždirbamų pajamų – atsakovas – 600 Lt, ieškovė – 200 Lt. Pažymėtina tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ateityje atsiradus ypatingų poreikių ar nenumatytų išlaidų geranoriškai prisidės prie jų tenkinimo. Darytina išvada, kad iš atsakovo dukters išlaikymui priteista 600 Lt suma, geranoriškas atsakovo požiūris į prisidėjimą prie ypatingų dukters poreikių įgyvendinimo tenkins ne tik minimaliuosius vaiko poreikius, bet ir užtikrins sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovo 600 Lt dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis I. G. .

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, taip pat CK normose (3.3, 3.155, 3.156, 3.170 str.) įtvirtinamas tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas, taikytinas nepriklausomai nuo to, gimė vaikas tėvams esant santuokoje ar ne, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.).

Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo duktė gyvena su motina. Klausimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku santuokos nutraukimo metu neišspręsti. Atsakovas yra dukters tėvas, nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau, ginčo šalims gyvenant skyrium, jis neturi galimybės įgyvendinti šios teisės. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Pokalbio su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais metu ieškovė kelis kartus nurodė, kad mergaitė nenori bendrauti su tėvu po to, kai jo gyvenime atsirado kita moteris, nes jis neskiria dukrai tiek dėmesio, kiek ji norėtų ir skaudina savo elgesiu. R. G. paaiškino, kad labai nori bendrauti su dukra, bet jaučia ieškovės nuteikinėjimą prieš jį (b.l. 181). Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai atsakovui išaiškino, kad jis turėtų stengtis elgtis taip, kad dukra norėtų ir lauktų susitikimų su juo. Be to, nurodė, kad I. G. reikalingas bendravimas ir su kitais giminaičiaus – ypatingai seneliais. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad žalą mergaitei gali daryti įtempti ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai. Nenustatyta, kad atsakovo ir vaiko bendravimas kenktų vaiko interesams.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka keistina, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.

Nagrinėjant bylą Klaipėdos m. apylinkės teisme nebuvo laikomasi CK 3.178 str. 1 d. numatyto reikalavimo, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo.

Apeliacinės instancijos teismas 2008-12-09 pareikalavo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikti išvadą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (b.l. 179). 2009-01-07 gauta Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada „Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo“ (b.l. 181). Pirmosios instancijos teisme padarytos neesminės klaidos, kurios neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neturi būti pagrindas naikinti sprendimą. Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas pareikalavo išvados iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Nustatyti R. G. tokią bendravimo su dukra I. G. tvarką: pirmą ir antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes praleisti paeiliui su vienu iš tėvų. Vasaros atostogų metu atsakovas, sužinojęs apie tikslų savo kasmetinių atostogų laiką, privalės informuoti ieškovę prieš du mėnesius iki atostogų ir suderintu laiku galės praleisti su dukra dvi savaites.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.