Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-182-201/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
II-182-201/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00558-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
L. Z.
Kategorijos
Byla Nr. II-182-201/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00558-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7; 21.10.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant pareiškėjai – patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. Z.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos – patrauktos administracinėn atsakomybėn asmens L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. AM-KLA-ANR_N-418-2018 panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu Nr. AM-KLA-ANR_N-418-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį buvo nubausta 725 eurų bauda dėl į gamtinę aplinką leidžiamų buitinių nuotekų ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. Z.. Neplaninio patikrinimo metu įvertinus namo (duomenys neskelbtini)suvartotą vandens kiekį, nuotekų pridavimą laikotarpiu nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14, ir tai, kad šalia nuotekų kaupimo rezervuaro yra drenažo vamzdis, kuris sujungtas su išleistuvu per kurį ir buvo fiksuotas nevalytų buitinių nuotekų patekimas į gamtinę aplinką, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)namo savininkė neužtikrino nuotekų perdavimo periodiškumo, o susikaupusias nuotekas šalino į gamtinę aplinką. Tokiais veiksmais L. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punktą, Aplinkos ministro 2015-01-09 įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 13 punktą.

L. Z. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nesutinka su jai paskirta 725 Eur bauda, nurodo, kad visi kaltinimai neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti. Skundas grindžiamas šiais motyvais: 1. Nuotekos niekada nebuvo leidžiamos į šulinį, o iš jo į išleistuvą ravoje. Rezervuarai yra sandarūs, hermetiški, sienų ir dugno storis 15 cm. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad lietaus šulinys turi susisiekimą su rezervuaru. 2. Į išleistuvą gruntinis vanduo subėga iš aplinkinių sklypų. Neaišku kaip buvo nuspręsta, kad išeistuvas yra prie (duomenys neskelbtini). Be to, mėginys buvo paimtas ne specialisto. 3. Nesutinka dėl nuotekų pridavimo laikotarpiu nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14, nes nesupranta kaip galima apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį jeigu nėra skaitiklių. 4. Nesutinka su kaltinimu, kad neužtikrintas nuotekų pridavimo periodiškumas, o susikaupusios nuotekos šalinamos į gamtinę aplinką ir nurodo, kad 2017-11-10 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyriaus patvirtinimą apie nuotekų pridavimo periodiškumą sekančiai: 2015-04-17 – 8,5 m3, 2015-09-25 – 7,5 m³, 2016-10-03 – 8,5 m³, 2017-10-03 – 7,5 m³.

Atsiliepimas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė palikti 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. AM-KLA-ANR_N-418-2018 nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. balandžio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM- KLA-ANR_P-142-2018 pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, kurio pagrindu 2018 m. balandžio 30 d. buvo priimtas nutarimas Nr. AM-KLA-ANR N-418-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18080724976 ir paskirta 725 eurų bauda. 2018-02-06 L. Z. jau buvo bausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį dėl aplinkos teršimo nuotekomis, todėl ši veika laikoma padaryta pakartotinai. Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio L. Z., gyventojai vandenį buitinėms reikmėms naudoja iš sklype įrengto ir Lietuvos geologijos tarnyboje įregistruoto gręžinio Nr. 28464. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją, objektui, adresu (duomenys neskelbtini)., 2007 m. gruodžio 10 d. buvo išduotos projektavimo techninės sąlygos Nr. TS6/3-900 buitinių nuotekų nuvedimui į miesto tinklus, geriamojo vandens tiekimą paliekant esamą (iš gręžinio), tačiau projekto techninės sąlygos iki šiol nėra įvykdytos, todėl nuotekos į miesto tinklus nepajungtos. Turimais duomenimis visi aplinkiniai gyvenamieji namai buitines nuotekas tvarko centralizuotai - yra prisijungę prie Klaipėdos miesto nuotekų tinklų. Atsiliepime pažymima, kad Departamento Klaipėdos miesto agentūra pranešimus apie galimą aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gaudavo nuo 2013 metų, tačiau namo savininkė L. Z. neteikė jokios informacijos apie nuotekų tvarkymą savo gyvenamajame name, pati kviečiama į Klaipėdos miesto agentūrą niekada neatvykdavo, o atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams apžiūrėti nuotekų kaupimo rezervuaro nurodytu adresu jų neįsileisdavo. 2017-11-09 (po 2017-08-17 gauto telefoninio pranešimo dėl nuotekų išleidimo ties minėtu gyvenamuoju namu ir nepavykus aplinkos apsaugos pareigūnams patekti į minėtą namą nuotekų kaupimo rezervuaro apžiūrai) buvo gautas Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi patvirtintas leidimas įeiti į L. Z. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2017-11-18 Departamento pareigūnams kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ specialistais pavyko patekti ir apžiūrėti, kur kaupiamos (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo nuotekos. Apžiūros metu nustatyta, kad nuotekų kaupimo rezervuaras yra įrengtas ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini), kuris yra sujungtas su gyvenamuoju namu. Jo talpa yra apie 30 m³. Patikrinimo metu buvo sukaupta apie 28 m³ nuotekų. Siekiant apžiūrėti patį rezervuarą, apie 27 m³ nuotekų buvo išsiurbta. Panaudojus dūminę techniką ir paleidus dūmus ties ta kanalo vieta, kur buvo užfiksuotas nevalytų buitinių nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką, buvo pastebėti dūmai prie i (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato esančio drenažo vamzdyje, kuris jungiasi su šuliniu (esančiu prie to paties ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)), į kurį subėga lietaus ir gruntiniai vandenys. Remiantis 2017-11-18 patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, bei įvertinus gyventojų skaičių ir suvartojamo vandens vidurkį, skaičiuojamą vienam gyventojui per mėnesį, o taip pat tai, kad L. Z. apie 8 m³ rezervuare sukauptų nuotekų priduoda UAB „Raguvilė“ vidutiniškai tik kartą metuose, buvo konstatuota kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)gyventojai netinkamai eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą, įrengtą (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, ir per drenažui skirtą vamzdį susidariusį buitinių nuotekų perteklių šalina į gamtinę aplinką todėl 2017-12-28 namo savininkei L. Z. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį (Bylos Nr. ROIK: 17076350127), o 2018-02-06 (neįvykdžius administracinio nurodymo) priimtas nutarimas ir paskirta 180 eurų bauda. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad Pareiškėja šio nutarimo neskundė teismui. 2018-01-14 į pirminį pranešimų centrą iš gyventojų vėl buvo gautas pranešimas dėl pakartotinai leidžiamų buitinių nuotekų į gamtinę aplinką ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. Z.. Reaguojant į gautą pranešimą 2018-01-15 buvo atliktas neplaninis patikrinimas (2018-02-21 Patikrinimo aktas Nr. (9)-LT 1-61), siekiant nustatyti ar rezervuare sukauptos nuotekos tinkamai perduodamos atliekų tvarkytojams. Patikrinimo metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei L. Z. buvo išsiųsti raginimai pateikti informaciją apie name gyvenančių asmenų skaičių bei dokumentus, įrodančius nuotekų pridavimą atliekų tvarkytojams laikotarpyje nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14, tačiau L. Z. jokių duomenų nepateikė. Remiantis 2017-11-18 atlikto patikrinimo duomenimis, kurio metu buvo nustatyta, kad šiame name gyvena 5 asmenys, sukauptų nuotekų kiekis už laikotarpį nuo 2017-11-18 (kai buvo atliktas patikrinimas ir iš nuotekų kaupimo rezervuaro buvo išsiurbta ~27m³ rezervuare sukauptų nuotekų paliekant ~ 1 m³) iki 2018-01-14 (kai buvo gautas pranešimas į pirminį pranešimų centrą dėl pakartotinio nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) buvo paskaičiuotas taikant AB „Klaipėdos vandenys“ nustatytą suvartojamo vandens vidurkį 5 asmenims (AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintos vidutinio aptarnaujamoje teritorijoje suvartojamo geriamo vandens kiekio normos, kurios taikomos gyventojams, neturintiems apskaitos prietaisų, apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės 2015-09-10 nutarimu Nr. 989“ „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo patvirtinta skaičiavimo metodika. 2017 m. nustatytas vidutinis suvartojamo geriamojo vandens kiekis per mėnesį - 2,90 m³ vienam gyventojui). Viso minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini)namo nuotekų kaupimo rezervuare buvo sukaupta apie 29 m³ buitinių nuotekų, o rezervuaro talpa yra apie 30 m³, todėl akivaizdu, kad pažeidimo padarymo dieną (2018-01-14 kai į pirminį pranešimų centrą buvo gautas pranešimas apie buitinių nuotekų išleidimą) rezervuaras buvo užpildytas nuotekomis ir tolimesnis jo eksploatavimas buvo įmanomas tik pašalinus nuotekas. Atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis L. Z. nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 buvo įsigijusi verslo liudijimus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir nuomojo kambarius, todėl gyventojų skaičius yra kintantis nuo 5 iki 11 (ar net daugiau) asmenų. Departamento nuomone, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga visiškai įrodyta, Pareiškėjos kaltė, veika kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokių administracinių nusižengimų padarymą nustatytose ribose.

Teismo posėdyje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė R. T. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir paaiškino, kad įvertinus sunaudojimo vandens vertę vienam asmeniui, kuri apskaičiuota 2,90 m³ per mėnesį, o gyventojų būna kaip pareiškėja pati nurodo nuo 5 iki 11 asmenų ir daugiau, nuotekų kiekis tikrai susikaupia. Įvertinus tai, kad pareiškėja išsiurbia nuotekas tik kartą metuose bei tai, kad visi gyventojai yra prisijungę prie AB „Klaipėdos vandenys“ ir apskaito nuotekas, įvertinus tai, kad pareiškėja visais įmanomais būdais kliudo patikrinti objektą, galima spėti, kad turi kažką neįrodyta ar nėra kaip įrodyti. Mano, kad yra įrodyta, jog nuotekos iš L. Z. namo esančio (duomenys neskelbtini)nuotekos patenka į gamtinę aplinką.

Administracinėn atsakomybėn patraukta asmuo L. Z. teismo posėdyje parodė, kad nesutinka su nepagrįstais kaltinimais. Paaiškino, kad kieme yra šulinys, kuris surenka vandenį iš visų gyventojų ir ten visada yra švarus vanduo. Nuotekų rezervuaras yra namo ūkinėje dalyje, viską tvarko jos sūnus. Teigia, kad yra viską padariusi, kad prisijungti prie Klaipėdos vandenų, prašė pagalbos gamtos apsaugos, Klaipėdos vandenų, yra nuvežusi visus reikiamus dokumentus, visi reikiami kvitai yra. Nuo 2013 metų sirgo. Tik pradeda prisijungimo reikalus, iš karto suserga. Jai nesuvokiama, kodėl visi inspektoriai yra nusiteikę prieš ją. Jos manymu, ji yra padariusi viską, kad prisijungtų prie Klaipėdos vandenų. Taip pat teigia, kad jos nuotekos yra tvarkomos tvarkingai, jos rezervuaras yra sandarus. Inspektorių patikrinti neįsileido dėl to, kad sirgo.

Liudytojas agentūros vyresnysis inspektorius M. S. teismo posėdyje parodė, jog yra pareigūnas, kuris tiria pranešimus dėl nuotekų išleidimo į aplinką jam priskirtoje teritorijoje. Nuvykus į įvykio vieta, dažniausiai nepavykdavo pabendrauti su pranešime nurodyto adresu (duomenys neskelbtini), namo savininke, su aplinkiniais gyventojais pavykdavo pabendrauti, o su ja ne. Ne kartą siuntė jai pranešimus, jokios informacijos negaudavo, kviečiant atvykti, niekas neatvykdavo. Todėl buvo surašytas protokolas, jau antrą kartą, tada priimtas nutarimas už pakartotinį nusižengimą ir skirta bauda. Neplaninio patikrinimo metu buvo panaudota dūminė technika ir buvo pastebėti dūmai sklype (duomenys neskelbtini), esančiame vamzdyje, kuris skirtas drenažui. Visa schema su inžinieriais buvo detaliai išnagrinėta. Įvertinus gyventojų skaičių, vandens suvartojimą, nuotekų išvežimo periodiškumą, matyti, kad visi gyventojai yra nuotekas pajungę prie Klaipėdos vandenų, vienintelė Rėvos g. 8 savininkė nepasijungus.

Liudytoja R. N. yra L. Z. kaimynė, teismo posėdyje paaiškino, kad prieš daug metų jau pastebėjo nuolat išbėgančias nuotekas, tačiau prieš metus ypatingai pradėjo gausiai tekėti nuotekos. Dažniausiai anksti ryte arba per šventes. Todėl praeitų metų spalio mėnesį kvietėsi policiją. Tiesiogiai neteigia, kad nuotekos bėga iš (duomenys neskelbtini), bet tai vyksta šalia jos namo ir labai gausiai ir ypatingai padidėjo, kai name (duomenys neskelbtini)padidėjo gyventojų skaičius. Su kaimyne L. Z. nesikalba, nurodo, kad sunku spręsti kilusius klausimus su ja. Visa medžiaga yra perduota agentūros inspektoriams.

Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, jog L. Z. piktybiškai ignoruoja elementarias gerbūvio sąlygas, jau nekalbant apie agentūros reikalavimus, kurie nustato, kad turi būti vykdoma gręžinio apskaita, tačiau jos nėra. Lyg ir buvo pradėtai tvarkyti dokumentai, tačiau nebaigti, nors yra miesto savivaldybės tarybos reikalavimas, kad pastačius namą, norint jį priduoti, privaloma prisijungti prie centralizuoto vandens tiekėjo ir tvarkytojo. Iki šiol to nėra padaryta. Agentūroje yra gaunami signalai ir tikrai nėra labai malonu naktimis, kartu su policija važiuoti į patikrinimus. Kad ten yra sukčiaujama dėl išvežamų nuotekų kiekio, jau tikriausiai yra įrodyta, kai Klaipėdos vanduo išsiurbinėjo nuotekas. Aiškiai matosi, kad kiekis, kuris rodomas L. Z. neatitinka realybės, nes buvo išsiurbta apie 30 m³ nuotekų. Taigi tokiais kiekiais yra išleidžiama į gamtą ir teršiama. L. Z. piktybiškai vengia aprodyti kur yra išleidžiamos nuotekos, įsileidžia tik su policija. Ir buvo įleisti tik į vieną patalpą, o gyventojų yra ne mažiau 5 šeimų. Mano, kad panaudotas dūmų detektorius leidžia teigti, kad galimai yra papildomi siurbliukai, kurių pagalba galima išleisti nuotekas nakties metu.

Liudytoja M. P. teismo posėdyje parodė, kad ji dalyvavo kartu su inspektoriumi M. S. patikrinime pagal gyventojų skundą, buvo imami mėginiai iš kanalų išleistuvo, kuris skirtas autoservisui, kuris yra gatve aukščiau nes jis turi leidimą išleidinėti nuotekas paviršiumi po valymo, tačiau ten bėgo ne švarus vanduo, o nuotekos, su atitinkamu kvapu ir spalva.. Kartu buvo ir kaimynai. Buvo daromi tyrimai pagal paimtus mėginius. Pirmą kartą atliekant patikrinimą, fiziškai į sklypą jie nebuvo įleisti, tačiau kadangi kanalas buvo už sklypo ribų, tad tyrimas vyko pagal skundo duomenis. Kitus kartus inspektoriai buvo įleidžiami be didelio noro išsiaiškinti ir padėti. Nuotekų mėginai buvo imami ir iš kanalo, ir iš kibiro, kurį pateikė skundą parašę asmenys. Paaiškino, kad į išleistuvą turi būti pajungtas tik vienas vamzdis iš minėto autoserviso, kuris yra aukščiau, daugiau jokių pajungimų neturi būti.

Liudytoja L. V. Klaipėdos regiono gamtos apsaugos departamento administravimo teisės skyriaus vedėja teismo posėdyje parodė, kad sausio mėnesį buvo gauta sankcija iš teismo, kadangi. L. Z. neįsileisdavo inspektorių patikrinimui, todėl ji kartu su pareigūnais ir inspektoriais iš agentūros vyko kartu patikrinimą, stebėjo patekimo į privačias valdas teisėtumą, buvo kaip dalyvis iš šalies. Patikrinimo metu buvo bandoma išsiaiškinti kur yra leidžiama, buvo leidžiami dūmai. Dūmai buvo leidžiami nuo kelio, kur yra pagrindiniai tinklai, tai dūmai pradėjo veržtis (duomenys neskelbtini)namo kieme prie stiklinio pastato. Todėl buvo padaryta išvada, kad ten yra leidžiamos nuotekos.

Teismui pateiktame 2018-01-04 pranešime apie viešosios tvarko pažeidimus nurodyta, kad iš privataus fizinio asmens gautas pranešimas, jog namo šeimininkė L. Z. į kiemą leidžia nuotekas. (b. l. 22).

2018-02-21 patikrinimo akte Nr. (9) _LT1-61 nurodyta, jog atliekant neplaninį patikrinimą ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), į aplinką nelegaliai išleistų buitinių nuotekų (nuotekų leidimo momentas fiksuotas vaizdo kamera), siekiant nustatyti ar nuotekų kaupimo rezervuare kaupiamos buityje susidariusios nuotekos tinkamai perduodamos nuotekų tvarkytojams. Akte taip pat nurodyta, kad paskutinis patikrinimas dėl 2017-09-29 aplinkos teršimo nuotekomis ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), atliktas 2017-11-28, tuo metu nustatyta, kad gyvenamo namo (duomenys neskelbtini)gyventojai netinkamai eksploatavo nuotekų kaupimo rezervuarą, t.y. sukauptas buitines nuotekas iš rezervuaro šalino per lauke įrengtą drenažui skirtą vamzdį į gamtinę aplinką. Už šiuos veiksmus namo savininkė patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14 sunaudotas vandens kiekis yra lygus ar net didesnis galimybei vienu metu sukaupti nuotekų kaupimo rezervuare nuotekų kiekiui, įvertinus tai kad laikotarpiu nebuvo nuotekos priduotos nuotekų tvarkytojams ir tai, kad šalia nuotekų kaipimo rezervuaro yra esantis drenažo vamzdis, kuris sujungtas su išleistuvo per kurį ir buvo pastebėtos išbėgančios nevalytos nuotekos, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkė neužtikrino nuotekų perdavimo periodiškumo, o susikaupusias nuotekas šalino į gamtinę aplinką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., ir Aplinkos ministro 2015-01-06 įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimus (b.l. 24-25).

2018-02-06 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento rašte siųstame L. Z. dėl informacijos parteikimo Nr. (9)-LV4-290, nurodyta, kad 2018-01-22 Buvo išsiųstas raštas Nr. (9) LV4-123, kuriuo buvo prašoma L. Z. pateikti informaciją apie name gyvenusių žmonių skaičių bei dokumentus, patvirtinančius teisėtą susidariusių nuotekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14, Rašte nurodoma, kad jeigu iki nustatyto termino Departamentui nebus pateikta prašoma informacija, tai apskaičiuodamas per laikotarpį nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14 susidariusių nuotekų kiekį, Departamentas vadovausis teisės aktuose 1 žmogui nustatyta vandens suvartojimo norma bei Departamentui prieinamais duomenimis apie šiuo metu nurodytose patalpose gyvenančių asmenų skaičių. Rašte taip pat nurodyta valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje apskundimo tvarka. (b.l. 30)

Iš 2018-02-22 ir 23018-03-12 šaukimų matyti, kad L. Z. buvo kviečiama į agentūrą administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b.l. 33, 36|)

2017-09-20 patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-334 nurodyta, jog atliekant neplaninį, pagal 2017-08-17 gautą telefoninį pranešimą dėl į aplinką leidžiamų nuotekų, nustatyta namo savininkė L. Z. sutikta įvykio vietoje atsisakė sudaryti sąlygas apžiūrėti tyrimo objektą ir pateikti su tyrimu susijusią informaciją. (b.l.39-40)

2017-12-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (13.2-38E) R-7560 dėl informacijos apie L. Z. pateikimo nurodyta, kad VMI pire FM duomenimis L. Z. nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 buvo/yra įsigijusi verslo liudijimus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 42)

2017-08-25 AB „Klaipėdos vanduo“ rašte Nr. 2017/S.01-2487 dėl paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini)., nurodyta, kad objektui adresu (duomenys neskelbtini)2007 m. gruodžio 10 d. buvo išduotos projektavimo techninės sąlygos Nr. TS6/3-900buitinių nuotekų nuvedimui į miesto tinklus, geriamojo vandens tiekimą paliekant esamą, vietinį (iš nuosavo gręžinio). Kadangi projektavimo sąlygos iki šiol nėra įvykdytos ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininkė L. Z. nėra AB „Klaipėdos vanduo“ vartotoja, duomenų nei apie suvartoto vandens, nei apie pašalintų nuotekų kiekius adresu (duomenys neskelbtini), neturi. (b.l. 44).

2017-10-18 patikrinimo akte Nr. (9) – LT1-427 nurodyta, jog atliekant neplaninį, pagal 2017-09-29 gautą telefoninį pranešimą dėl į aplinką leidžiamų nuotekų, nustatyta, kad į kanalą netoli gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)yra išleidžiamos nevalytos buitinės nuotekos, taip teršiant aplinką, tačiau taršos nepavyksta sustabdyti, nes pagal turimą informaciją galimai teršiamo namo savininkė į namo vidų neįsileidžia apžiūrėti ir įvertinti ar nuotekų kaupimo rezervuaras tinkamai įrengtas ir eksploatuojamas. Nustatyta, kad norint prieiti prie po žeme paklotų nuotekų tinklų per kuriuos nevalytos nuotekos patenka į aplinką reikalingi žemės kasinėjimo darbai, siekiant sustabdyti aplinkos teršimą nuotekomis ir nustatyti pažeidėją. (b.l.48-50).

2017-11-09 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas išdavė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui vieno mėnesio nuo nutarties priėmimo laikotarpiui leidimą įeiti į L. Z. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

2017-11-28 patikrinimo akte Nr. (9) – LT1-540 nurodyta, jog atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta ar rezervuaras įrengtas ir eksploatuojamas adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., ir Aplinkos ministro 2015-01-06 įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo ir atitinka nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)gyventojai netinkamai eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą įrengtą (duomenys neskelbtini), taip per drenažui skirtą vamzdį susidariusį buitinių atliekų perteklių šalindami į gamtinę aplinką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Aplinkos ministro 2006-04-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patikrinimo“ patvirtinto reglamento 6 p. ir Aplinkos ministro 2015-01-06 įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 6 p., 13 p. reikalavimus. Už nustatytus pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. (b.l.72-75).

Iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2017-11-28 rašto Nr. 2017/S.01-3422 dėl informacijos apie buitinių nuotekų išsiurbimą (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-11-18 dalyvaujant patikrinime dėl buitinių nuotekų išleidimo iš pastato (duomenys neskelbtini)išsiurbta 27 m³ nuotekų.(b.l. 85)

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 246 straipsnyje reglamentuojamas aplinkos teršimas nuotekomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Šio straipsnio Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, įvertinęs L. Z. skundo argumentus, teisme duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, skundo nagrinėjimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, pripažįsta, jog patraukto administracinėn atsakomybėn asmens L. Z. skundas nepagrįstas. L. Z. teigia, kad jos nuotekos yra tvarkomos tvarkingai, jos rezervuaras yra sandarus, neigė jai pateiktus kaltinimus prašydama įrodymų, nurodydama kad pateikia sunaudotas nuotekas ir turi visus kvitus, o nesusitvarko dokumentų ir kliudo darbuotojams atlikti patikrinimus dėl to, kad nuolat serga. Šiuos L. Z. paaiškinimus paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek byloje pateikti raštai bei patikrinimo aktai. L. Z. nurodo kad nuotekas tvarko tvarkingai ir pateikia kvitus apie nuotekų pateikimo periodiškumą sekančiai: 2015-04-17 – 8,5 m3, 2015-09-25 – 7,5 m3, 2016-10-03 – 8,5 m3, 2017-10-03 – 7,5 m3. Tačiau tokius pareiškėjos paaiškinimus paneigia byloje AB „Klaipėdos vanduo“ raštas, kuriame nurodoma, kad 2017-11-18 dalyvaujant patikrinime dėl buitinių nuotekų išleidimo iš pastato (duomenys neskelbtini) buvo išsiurbta 27 m³ nuotekų, kas visiškai nesutampa su L. Z. nurodomais duomenimis. Kadangi po raginimų pareiškėja nepateikė duomenų apie name gyvenančių asmenų skaičių bei dokumentus, įrodančius nuotekų pridavimą atliekų tvarkytojams laikotarpyje nuo 2017-11-18 iki 2018-01-14, todėl vadovaujantis 2017-11-18 atlikto patikrinimo duomenimis, kurio metu buvo nustatyta, kad šiame name gyvena 5 asmenys, sukauptų nuotekų kiekis už laikotarpį nuo 2017-11-18 (kai buvo atliktas patikrinimas ir iš nuotekų kaupimo rezervuaro buvo išsiurbta ~27m3 rezervuare sukauptų nuotekų paliekant ~ 1 m3) iki 2018-01-14 (kai buvo gautas pranešimas į pirminį pranešimų centrą dėl pakartotinio nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) buvo paskaičiuotas taikant AB „Klaipėdos vandenys“ nustatytą suvartojamo vandens vidurkį 5 asmenims (AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintos vidutinio aptarnaujamoje teritorijoje suvartojamo geriamo vandens kiekio normos, kurios taikomos gyventojams, neturintiems apskaitos prietaisų, apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės 2015-09-10 nutarimu Nr. 989“ „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo patvirtinta skaičiavimo metodika. 2017 m. nustatytas vidutinis suvartojamo geriamojo vandens kiekis per mėnesį - 2,90 m³ vienam gyventojui). Viso minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) namo nuotekų kaupimo rezervuare buvo sukaupta apie 29 m³ buitinių nuotekų, o rezervuaro talpa yra apie 30 m³, todėl akivaizdu, kad pažeidimo padarymo dieną (2018-01-14 kai į pirminį pranešimų centrą buvo gautas pranešimas apie buitinių nuotekų išleidimą) rezervuaras buvo užpildytas nuotekomis ir tolimesnis jo eksploatavimas buvo įmanomas tik pašalinus nuotekas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti paskaičiavimai padaryti skaičiuojant mažiausiai 5 asmenis, tačiau kaip nurodo pati pareiškėja gyventojų būna nuo 5 iki 11 asmenų, todėl nuotekų kiekis susikaupia ženkliai didesnis, negu deklaruoja pareiškėja. Tai, kad bėgo nuotekos, o ne švarus išvalytas vanduo patvirtina tiek byloje esantys duomenys apie aplinkinių gyventojų nuolatinius skundus dėl tos pačios problemos, tiek ir paimti bei ištirti mėginiai. Pažymėtina, kad pareiškėja jau būdama bausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį po atlikto neplaninio patikrinimo 2017-11-28, žinodama situaciją nesėmė jokių priemonių situacijos išsprendimui. Pareiškėjai dar 2007 m. gruodžio 10 d. buvo išduotos projektavimo techninės sąlygos Nr. TS6/3-900 buitinių nuotekų nuvedimui iš Rėvos g. 8 į miesto tinklus, geriamojo vandens tiekimą paliekant esamą, vietinį (iš nuosavo gręžinio), tačiau šios sąlygos nėra įgyvendintos ir pareiškėja nėra prisijungusi prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Pareiškėjos paaiškinimus, kad jos rezervuaras yra sandarus, paneigia ir AB „Klaipėdos vanduo“ atliktas patikrinimas su dūmine technika ir paleidus dūmus ties ta kanalo vieta, kur buvo užfiksuotas nevalytų buitinių nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką, buvo pastebėti dūmai prie (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato esančio drenažo vamzdyje, kuris jungiasi su šuliniu į kurį subėga lietaus ir gruntiniai vandenys. Liudytojai agentūros darbuotojai M. S., R. D., M. P., L. V. vienareikšmiškai patvirtino, kad dūmai pastebėti prie (duomenys neskelbtini). Liudytojai dirbantys aplinkos apsaugos departamente, turintys reikiamą išsilavinimą, todėl netikėti šių asmenų nuosekliais parodymais nėra pagrindo.

Dėl šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, jog L. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punktą, Aplinkos ministro 2015-01-09 įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 13 punktą. Todėl teismas pripažįsta, L. Z. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius, todėl 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu L. Z. nubausta pagrįstai, nutarimas teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį teisinio pagrindo nėra. Dėl šių aplinkybių L. Z. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

L. Z. skundo netenkinti ir 2018 m. balandžio mėn. 30 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-KLA-ANR_N-418-2018, kuriuo L. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį 725 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Adolfina Simaitienė