Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2007-07-04, apie 23 val., parduotuvėje "Maxima", esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, konflikto metu sudavė nemažiau kaip septynis smūgius rankomis nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, muštynes žaizdas ir kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžį su nosies deformacija.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju, reagavimo grupėje, ekipaže Nr. 10. Budėjimų metu jie turėdavo patikrinti saugomus objektus. Kai kurie objektai buvo apžiūrimi nustatytu laiku, o į kitus nuvykdavo pagal iškvietimą. Parduotuvė „Maxima“ buvo Vilniaus prekybos saugos objektas ir ją reikėjo tikrinti nustatytu laiku. 2007-07-04, apie 22 -23 val., kaltinamasis ir jo kolega P. V. važiavo patikrinti parduotuvės „Maxima“, esančios Mindaugo g. 11, Vilniuje. Tuo pačiu metu galvojo nusipirkti maisto, todėl, pasistatę mašiną, ėjo link parduotuvės ir pamatė, kad nuo Algirdo g. link parduotuvės ateina būrys vaikinų. Jų buvo gal septyni. Vaikinai rėkė, keikėsi, vienas iš jų įsėdo į parduotuvės prekių vežimėlį, o kitas vaikinas jį stumdė ir vos neįvažiavo į stovintį automobilį. Netoliese buvo vežimėlių laikymo pavėsinė. Kai kaltinamasis priėjo prie pavėsinės, vaikinas, kuris sėdėjo vežimėlyje, išlipo iš jo ir pradėjo jį spardyti kojomis. Tada V. Z. su kolega pareiškė vaikinams pastabą ir liepė nustoti spardyti vežimėlį. Kaltinamasis pažymėjo, kad jis su kolega buvo apsirengę juodos spalvos uniformomis, taip pat turėjo ginklą, kuris turėjo matytis, papildomą apkabą su šoviniais, antrankius, raciją. Automobilyje turėjo guminę lazdą, prožektorių. Pareiškus pastabą, vaikinai juos apstojo. Vienas iš kartu buvusių atsiprašinėjo, o kiti toliau triukšmavo. Kaltinamasis su kolega apsisuko ir nuėjo link „Maximos“, tačiau vaikinai pradėjo keiktis ir grasinti susidorojimu, kad atims ginklą, nes jų yra daugiau. Kadangi tie komentarai buvo skirti UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojams, pastarieji sustojo. Tada A. T. , trenkdamas į krūtinę, pastūmė P. V. . Kaltinamasis sugriebė A. T. už nugaros ir rankos ir nuvedė į apsaugos darbuotojų patalpas, esančias parduotuvėje. Pasakė, kad iškvies policiją. Kai bandė skambinti policijai, A. T. pradėjo jo prašyti, kad jis to nedarytų. P. V. tuo metu stovėjo prie durų. Vėliau kaltinamasis pamatė, kad vienas iš vaikinų jam trenkė. Tada P. V. jį stvėrė ir pargriovė ant žemės. A. T. liko budelėje. Kai kolega paguldė jį užpuolusį vaikiną, kaltinamasis bandė uždėti pastarajam antrankius. Paskui išgirdo, kad kažkas iš vaikinų pasakė, kad iš jų reikia atimti ginklą ir juos papjauti. Tuo metu, kai V. Z. norėjo uždėti vaikinui antrankius, pajuto smūgį į nosį, nes buvo pasilenkęs, o paskui į pakaušį. Jam nepavyko uždėti antrankių, nes jam bėgo kraujas. Į nosį kaltinamajam trenkęs V. K. toliau smūgiavo. Nuo tos vietos, kur jis pradėjo smūgiuoti kaltinamajam, pastarasis nuėjo iki antrų parduotuvės durų, kur V. K. stvėrė už ginklo rankenos. V. Z. sugriebė jam už kaklo. Tada pribėgo nukentėjusiojo draugai, pradėjo traukti kaltinamąjį nuo jo. V. Z. nurodė, kad tuo metu galėjo smūgiuoti tiek V. K. , tiek kitiems. Nes kai puola minia, stengiesi apsiginti kaip tik išeina. Kai vienas iš vaikinų pasakė, kad turi peilį, V. Z. nuvedė V. K. į budelę. Paprašė kolegos pagalbos. Budelėje jie paguldė V. K. ant žemės ir uždėjo jam antrankius. Jokių papildomų smūgių budelėje nukentėjusiajam nebuvo suduota. Kiti vaikinai iš parduotuvės pabėgo. A. T. nesipriešino, tačiau paskui pradėjo grasinti, kad V. K. tėvas dirba policijoje. A. T. pastūmė kaltinamąjį, bet jis nekreipė į tai dėmesio, tačiau po to, kai spjovė V. Z. į veidą, kaltinamasis sudavė A. T. antausį, po ko jis apsiramino. V. Z. parodė, kad pastiprinimo nekvietė. Prašė parduotuvės “Maxima” apsaugos darbuotojų pagalbos, bet jie nepadėjo. Paskui buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, nes V. K. buvo kruvinas. Vėliau atvažiavo vyras, kuris buvo be uniformos, ir prisistatė VPK pareigūnu. V. Z. jam papasakojo apie įvykį. Dar vėliau atvažiavo jau uniformuotas vyras ir išsivežė A. T. . Kai atvažiavo greitoji pagalba, medikė liepė nuimti V. K. antrankius, kad galima būtų jį apžiūrėti, tačiau jis puolė tą moterį, todėl jam vėl buvo uždėti antrankiai. Kol V. K. buvo apžiūrimas, jį laikė V. Z. , jo kolega ir greitosios pagalbos vairuotojas. Moteris suteikė nukentėjusiajam pagalbą, sutvarstė galvą. Tada kaltinamasis liepė jį vežti į ligoninę, tačiau jie atsisakė, nes V. K. buvo labai agresyvus. V. Z. su P. V. nuvedė V. K. iki greitosios pagalbos mašinos, viduj paguldė jį ant žemės ir kaltinamasis lydėjo jį iki ligoninės. Kolega važiavo iš paskos su jų tarnybiniu automobiliu, o kaltinamasis kartu su V. K. greitosios pagalbos automobilyje. Ligoninėje jiems padėti atėjo uniformuoti darbuotojai. Kaltinamasis nuėmė V. K. antrankius, tačiau jis pradėjo pulti darbuotojus, todėl antrankius jam teko vėl uždėti. V. K. palatoje spjaudėsi, keikėsi, grasino. Praėjus kažkuriam laikui atvažiavo V. K. tėvas, parodė savo policijos darbuotojo pažymėjimą ir pradėjo grasinti kaltinamajam, puolė UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojus, tačiau jį sulaikė neuniformuotas vaikinukas. Neleisdamas gydytojams atlikti visų tyrimų, tėvas išsivedė V. K. . Kaltinamasis liepė jiems niekur nevažiuoti, paskambino į policiją. Liepė V. K. arba vežti į policiją, arba baigti daryti tyrimus. Kažkur už 5 minučių atvažiavo policija. Nukentėjusiojo tėvas pradėjo kalbėtis su patruliais. Jie nenorėjo vežti V. K. į komisariatą. V. Z. pasakė, kad vėl skambins į policiją, todėl jie sutiko nuvežti nukentėjusįjį į komisariatą. Kadangi prie komisariato esančiame kieme negalima buvo pasistatyti mašinos, tarnybinę mašiną kaltinamasis pasistatė išorėje. Nubėgo į komisariatą. Ten buvo budintis, kuriam jis papasakojo apie įvykį. Jam pasakė, kad bus surašytas protokolas. V. Z. pastebėjo, kad V. K. niekas nepristato. Pamatė, kad vidinės komisariato durys atidarytos, o nukentėjusiojo tėvas kalbasi su budinčiu kriminalistu. Jis jiems liepė eiti į vidų, tačiau budintis kriminalistas pasakė, kad nukentėjusysis labai blogai atrodo ir kad jį reikia vežti namo. V. Z. vėl nubėgo pas budintįjį ir pasakė, kad jie nori išvažiuoti. Tik tada buvo surašyti visi V. K. duomenys. Kaltinamasis pažymėjo, kad dėl agresyvaus ir chuliganiško nukentėjusiojo elgesio pats patyrė sužalojimų, todėl, atvykęs į policiją, parašė pareiškimą. Jis tik gynėsi nuo jį užpuolusio neblaivaus chuligano.

Iš MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G4959/07 (01) matyti, kad V. Z. VU greitosios pagalbos ligoninėje nustatyta nosies sumušimas, pasireiškęs minkštų audinių patinimu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis V. K. teismui parodė, kad 2007-07-03 I. K. pasikvietė jį pas save atšvęsti grįžimą iš kariuomenės. Kai jie išgėrė visą alkoholį, apie 22 val. ar 23 val., jis, I. K. , A. K. ir A. T. išėjo nusipirkti cigarečių. Nuėjo link parduotuvės „Maxima“, esančios Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Ten sutiko I. K. pažįstamą. Nukentėjusysis atsimena, kad jo vardas buvo Vitalijus. Prie parduotuvės pamatė prekių vežimėlį ir Vitalijus į jį įsėdo, o I. K. jį stūmė. V. K. ėjo paskutinis. I. K. vežimą pastatė gražiai ir jo nespardė. Ten jau stovėjo UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai. Kaltinamasis, kreipdamasis į visus, grubiai paklausė ką jie daro. Vaikinai atsakė, kad nieko nedaro. Tada apsauginiai nuėjo link parduotuvės, o jie ėjo jiems iš paskos. A. T. turbūt kažką grubiai pasakė, nes UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai atsisuko, griebė Artūrą ir nusivedė į budelę. Jis nesipriešino. Jie keturiese nuėjo iš paskos ir užėjo į parduotuvę. I. K. priėjo prie ekskomisarų ir pradėjo prašyti, kad paleistų Artūrą. P. V. jam pasakė: „Ką tu čia?“ Pakui pradėjo šaukt, pargriovė jį ant žemės. Vienas iš ekskomisarų laikė I. K. už kojų, o kitas – už galvos. Tas, kuris laikė iš kojų pusės, jį mušė. Iš kojų pusės laikė P. V. , o kaltinamasis laikė už rankų. V. K. puolė gelbėti draugą ir įsiterpė tarp jų, pastumdamas kaltinamąjį. V. Z. atsistojo ir smogė jam į nosį. Pirmą smūgį sudavė kaltinamasis. Paskui prasidėjo muštynės. V. Z. buvo V. K. net pakėlęs. Kadangi nukentėjusysis bandė keltis, kaltinamasis vis jį mušė. V. K. nurodė, kad po kiekvieno smūgio vis blogiau viską prisimena. Atsimena, kad jį paguldė ant žemės, pamatė kaltinamojo veidą ir daugiau jau nieko nebeatsimena. Atvykusios policijos ir greitosios pagalbos neatsimena. Atsipeikėjo tik ligoninėje, kai daktaras jam pasakė, kad reikia susiūti galvą. Jis pradėjau šaukti, kas čia vyksta. Paskui atvažiavo jo tėvas ir nuvežė jį į komisariatą. Nukentėjusysis pažymėjo, jog jokio peilio jis neturėjo, o jei ir būtų turėjęs, jis turėtų iškristi muštynių metu taip, kaip buvo iškritęs jo mobilusis telefonas. V. K. nematė kaltinamojo ginklo. Neneigia, kad ligoninėje galėjo nusikeikti, kadangi buvo šoko būsenoje. Sąmonę jis atgavo tik ligoninėje. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotus parodymus ir paklausus V. K. , kodėl jie skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu jo duodamų parodymų, nukentėjusysis atsakė, kad tada bandė gelbėti I. K. . Be to, apie įvykį smulkiai nepasakojo, tik apibūdino UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojų išvaizdą.

Iš MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3899/07 (01) matyti, kad V. K. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-07-04) paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutriko ilgam, t.y. virš 10 dienų. Atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad muštinė žaizda pakaušio srityje galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. Nosies kaulų lūžis padarytas ne maža jėga, kitiems sužalojimams padaryti didelės jėgos nereikėjo. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. K. patvirtino savo parodymus.

Liudytojas A. T. teismui parodė, kad 2007-07-03 jis, A. F. , V. K. , I. K. namuose, šventė grįžimą iš kariuomenės. Kai išgėrė visą alkoholį, nusprendė nueiti pasivaikščioti į senamiestį. Eidami link Mindaugo gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, sutiko I. K. pažįstamą, kuris paprašė pavežti jį vežimėlyje. I. K. jį pavežė iki stoginės, skirtos vežimėliams pastatyti, ir pastatė vežimėlį į vietą. Tada pasirodė UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai ir paklausė kodėl jie laužo vežimėlį. Liudytojas stovėjo prie parduotuvės durų, kvietė kitus eiti ir nebesikalbėti su apsauginiais. Staiga kaltinamasis pribėgo prie jo, griebė už sprando ir nutempė į parduotuvės apsaugos patalpą. Ten A. T. gavo tris antausius. Lauke jo niekas nemušė. Kai ten stovėjo, pro langą matė, kad parduotuvėje vyksta grumtynės tarp jo draugų ir minėtų UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojų. Po kelių minučių į apsaugos būdelę, ant laiptų buvo įmestas V. K. . Jis gulėjo be sąmonės. Tada kaltinamasis ant jo užsipuolė ir pradėjo smūgiuoti. Kai kaltinamasis pradėjo smūgiuoti V. K. į galvą, iš jo galvos pradėjo bėgti kraujas, nes jo galva gulėjo ant laiptelių, o nuo smūgių ji atsimušdavo į laiptus. V. Z. kolega visa tai matė. Liudytojas klausė kodėl jis muša ir liepė nustoti, tačiau jis toliau daužė Valentiną ir jam atsakė: „Tu tylėk, nes ir tau bus“. Kitas apsauginis nuramino kaltinamąjį. Kai A. T. pasakė, kad V. K. kraujuoja ir kad jam reikia pagalbos, kaltinamasis paskambino į policiją. A. T. prašė paskambinti ir greitajai pagalbai. Kaltinamasis su kolega paguldė V. K. ant lygaus paviršiaus. Atsimena, kad tada gavo dar vieną smūgį ir nukrito ant ten stovėjusių dėžių. Vėliau jį išvežė atvykusi policija. A. T. pažymėjo, kad jokių ginklų pas UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojus nematė, pastariesiems apie V. K. tėvą nieko nesakė, juo negrasino.

Teismui pagarsinus liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, duotus parodymus ir paklausus jo, kodėl jie skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu jo duodamų parodymų, liudytojas atsakė, kad tada jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėjo, kad P. V. jis nestūmė. Iš pradžių, atsakydamas į gynėjo advokato klausimą, nurodė, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai jiems jokių pastabų dėl vežimėlio stumdymo nereiškė, tačiau teismui pakartotinia pagarsinus jo 2007-08-24 duotus parodymus, pripažino, jog pastaba dėl jų netinkamo elgesio buvo pareikšta (b. t. 1, b. l. 18, 20, b. t. 2, b. l. 19).

Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas A. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas I. K. teisme parodė, kad 2007-07-04 pas jį namuose šventė grįžimą iš kariuomenės, o paskui jis, V. K. , A. F. ir A. T. nusprendė eiti nusipirkti cigarečių ir alkoholio. Galvojo eiti pasivaikščioti į miestą. Prie parduotuvės „Maxima“, esančios Mindaugo gatvėje, Vilniuje, sutiko pažįstamą Vitalijų. Pamatė vežimėlį, Vitalijus atsisėdo į jį, o jis su A. T. stūmė. Paskui tą vežimėlį nuvežė į specialią palapinę. Privažiavo UAB „Ekskomisarų biuras“automobilis ir jų paklausė ką jie daro. Visko neatsimena, bet A. T. pasakė, kad jie nekreiptų dėmesio ir kad eitų. Liudytojas neatsimena ką tiksliai sakė A. T. . Iš A. F. žodžių žino, kad A. T. pasakė: „Neliesk šūdo, nes susmirsi“. Po šių žodžių UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai nusivedė A. T. į parduotuvę. Jie nuėjo iš paskos. Liudytojas priėjo prie apsaugos būdelės, kur buvo nuvestas A. T. . Tada pamatė kaip kaltinamasis trenkė A. T. . Kai paklausė kam jie taip daro, prie jo priėjo P. V. ir partrenkė ant žemės. Liudytojas pasakė, kad konfliktų nenori. V. Z. priėjo prie V. K. sugriebė jam už kaklo, o paskui I. K. pamatė kaip ir jį nusitempė į būdelę, o liudytoją paliko. Pro budelės langelį jis pamatė, kad V. K. guli be sąmonės. Kaltinamasis trenkė jam dar kartą. P. V. išėjo į lauką. Tuo metu I. K. paskambino V. K. tėvams, nes jie žinojo, kad V. K. važiavo pas jį. A. F. ir Vitalijus išėjo į lauką. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir jie išėjo. I. K. nurodė, kad jokių ginklų pas apsauginius nematė, nieko atimti neketino. Pažymėjo, kad V. K. antrankiai uždėti nebuvo. Nukentėjusysis budelėje buvo kruvinas, kaltinamasis ir P. V. kruvini nebuvo.

Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas I. K. patvirtino savo parodymus.

Liudytojas A. F. teismui parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį jis, A. T. , V. K. buvo pas I. K. ir šventė grįžimą iš kariuomenės. Kai išgėrė, nusprendė eiti pasivaikščioti į miestą. Eidami link parduotuvės „Maxima“, esančios Mindaugo gatvėje, Vilniuje, sutiko draugą Vitalijų, kurio pavardės nurodyti negali. Prie parduotuvės stovėjo prekių vežimėlis. Vitalijus atsisėdo į tą vežimėlį, o kas jį vežiojo liudytojas nebeprisimena. Kai jie pastatė vežimėlį, prie jų priėjo UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai ir paklausė ką jie čia daro, o A. T. pasakė: „Paliesk mėšlą ir smirdės“. Todėl A. T. kaltinamasis ir jo kolega nusivedė į apsaugos būdelę. I. K. nuėjo iki budelės paklausti kodėl sulaikė draugą. Kaltinamojo kolega paguldė I. K. ant žemės. Jie prašė, kad jį paleistų. Tuo metu V. K. puolė kaltinamąjį ir todėl jie pradėjo muštis prie parduotuvės durų. Mano, kad muštynės prasidėjo todėl, kad Valentinas ėjo gelbėti Kabelį, nors ir asmeniškai nematė ir negirdėjo dėl ko prasidėjo muštynės.

Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas parodė, kad jam atrodo, jog kaltinamasis Valentinui keliu smogė į pilvą. Kai šis parkrito ant žemės, daužė gulintį. Paskui Valentiną ištempė į būdelę. Jis negalėjo paeiti ir buvo beveik be sąmonės. Kas vyko budelėje liudytojas nematė, kadangi kaltinamasis uždarė duris. A. F. pažymėjo, kad jokių ginklų jis nematė, negirdėjo, kad kas nors būtų šaukęs, kad juos reikia atimti iš UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojų.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad apie įvykį ne viską atsimena. Gali pasakyti tik tiek, kad gavo pranešimą apie tai, jog parduotuvėje įvyko incidentas ir jie turi ten nuvykti. Atvykęs į vietą, liudytojas ten matė ir UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojus . Kiek jų buvo tiksliai nebeatsimena, bet kad vienas buvo, tai tikrai. S. S. nurodė, kad vienas apsauginis ir vienas iš sulaikytųjų buvo sužaloti. Jam buvo paaiškinta, kad šiuos asmenis reikia sulaikyti dėl chuliganizmo. Jis suprato, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai buvo iškviesti todėl, kad parduotuvės apsauginiai nesusitvarkė su chuliganais. Kiek atsimena, konfliktas kilo dėl prekių vežimėlio.

Liudytojas Pavel Simanovič teisme nurodė, kad visiškai palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad konfliktas įvyko dėl pasipriešinimo apsaugos darbuotojams.

Liudytojas P. V. teisme parodė, kad V. Z. yra buvęs jo bendradarbis. Jis dirba UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju, o kaltinamasis jau nebe. 2007-07-04 jis kartu su kolega V. Z. atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esasnčios Mindaugo gatvėje, Vilniuje, ir, išlipęs, pastebėjo kompaniją vaikinų, kurie elgėsi agresyviai. Jie šūkavo, taip pat vienas iš jų buvo įlipęs į parduotuvės vežimėlį, kiti vežimėlį stumdė ir vos neatsitrenkė į mašiną, todėl su kolega priėjo prie jų ir paprašė nusiraminti. Paprašė išlipti iš vėžimėlio ir pastatyti jį į vietą. Tuomet vaikinai pradėjo grasinti ir vienas iš jų kompanijos liudytoją pastūmė. Pastarasis jam pasakė, kad uždės antrankius ir iškvies policiją. Tuo metu, kitas kompanijoje buvęs vaikinas, atsiprašė ir pastatė vežimėlį į vietą. Tuomet su porininku jie nuėjo į parduotuvę „Maximą“, tačiau išgirdo keiksmažodžius. Tai buvo nepadorūs pasisakymai jo ir kolegos atžvilgiu. Jie grįžo prie šios kompanijos ir vienas iš vaikinų sudavė ranka jo porininkui, kuris nuo smūgio nenukrito. Jokio kraujo nebuvo. Kuris iš vaikinų taip pasielgė, nurodyti negali. Tada vieną iš kompanijoje buvusių vaikinų porininkas nuvedė į monitorinę, o jis pasiliko stovėti prie jos. Tačiau kažkuris iš vaikinų jį vėl pastūmė. Minėtam vaikinui jis bandė uždėti antrankius, o porininkas jam padėjo sulaikyti jį užpuolusį vaikiną. Tuomet jis išgirdo kaip kažkuris iš vaikinų pasakė, kad reikia atimti ginklą. Taip pat pamatė, kad porininkui sudavė smūgį ir prasidėjo muštynės. V. Z. pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Kuris iš vaikinų sudavė kaltinamajam į nosį, pasakyti negali, kadangi jis buvo pasilenkęs. Smūgiavo ranka. Po to atvažiavo policija bei greitoji medicinos pagalba. Atvažiavo ir kriminalistas. Tiksliai negali pasakyti, tačiau jam atrodo, kad pirmas atvažiavo kriminalistas. Kodėl atvažiavo kriminalistas nežino, tačiau jis surašė jo ir porininko duomenis. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta nukentėjusiajam. Jis priešinosi, buvo vulgarus, todėl medicinos darbuotojai paprašė, kad nenuimtų antrankių ir palydėtų iki ligoninės. V. Z. važiavo su medikais, o jis, tarnybiniu automobiliu, jiems iš paskos. Kai atvyko į ligoninę, V. K. ėmė triukšmauti. Liudytojas norėjo jam nuimti antrankius, tačiau jis nesiramino. Ligoninės apsaugos darbuotojas uždėjo jam savo antrankius ir nusivedė. Vėliau atvažiavo nukentėjusiojo tėvas ir ėmė grasinti, kad juos su porininku „pasodins“.Tėvas norėjo savo sūnų išsivežti, jam net nesuteikus medicininės pagalbos. V. Z. iškvietė policijos ekipažą tam, kad tėvas nepasiimtų vaikino. Atvažiavę policijos pareigūnai nuvežė vaikiną ir jo tėvą į policijos komisariatą. Komisariate vaikinui tikrino blaivumą, nes iš kompanijoje buvusių vaikinų sklido alkoholio kvapas. Liudytojas pažymėjo, kad vaikinų buvo tikrai daugiau nei 4, gal 8, bet tiksliai jis nurodyti negali.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad nepažįsta nei vieno iš salėje esančių žmonių. Nežino, kada buvo įvykis. Nurodė, kad per kiekvieną jo budėjimą būna įvairių įvykių. 2007-07-04, Mindaugo g. 11, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“ jis buvo greitosios pagalbos mašinoje, laukė kol grįš medicinos darbuotoja, kuri nuėjo pagal iškvietimą prie parduotuvės „Maxima“. Po to, minėta darbuotoja jį pasikvietė į parduotuvę „Maximą“. Jis yra Vilniaus m. VŠĮ „Greitosios medicinos pagalbos“ vairuotojas. Slaugytoja paprastai jį pasikviečia tais atvejais, kai reikia ką nors nešti. Šiuo atveju jis negali nurodyti ar nešė kokį nors asmenį, ar ne. Jam atrodo, kad vaikinas gulėjo apsaugos kabinete. Kiek prisimena, jis buvo sąmoningas. Minėta vaikiną jie vežė į ligoninę, vienas apsauginis važiavo greitosios pagalbos automobilyje, kitas tarnybiniu automobiliu iš paskos. Apsauginis važiavo greitosios pagalbos automobilyje, kadangi vaikiną, kurį reikėjo nuvežti į ligoninę, reikėjo laikyti. Jis buvo išgėręs, blaškėsi, todėl liudytojas bijojo, kad gali sugadinti greitosios pagalbos automobilyje esančią aparatūrą. V. K. nurodė, jog iš slaugytojos B. D. žodžių žino, kad nukentėjusysis vos nesudavė jai į veidą, tačiau ji spėjo atšokti. Liudytojas pažymėjo, kad tikrai šito nematė, tačiau žino tai iš slaugytojos žodžių.

Liudytojas H. A. teisme parodė, kad dirba saugos tarnyboje „Trikampis žiedas“. Nukentėjusįjį matė. „Trikampio žiedo“ saugos darbuotojai saugojo ligoninę, į kurią nukentėjusysis buvo pristatytas. Jį iškvietė į priimamąjį, nes nukentėjusysis triukšmavo, mosikavo rankomis, keikėsi. Į ligoninės apsaugą kreipėsi gydytojai. Į rentgeno kabinėtą buvo užėjęs ir V. K. tėvas. Jis bandė raminti sūnų, tačiau taip pat buvo išplūstas. Sprendžiant iš V. K. elgesio, jis buvo išgėręs. Į ligoninę V. K. buvo atvežtas su antrankiais, vėliau ligoninės apsaugos darbuotojai perdėjo jam savo antrankius. Jis buvo sumuštas. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba, po to jį iš ligoninės pasiėmė tėvas.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad nukentėjusįjį V. K. pažįsta, geriau pažįsta jo tėvą. Teik iš sūnaus, tiek iš tėvo pusės prisimena netinkamą elgesį. V. Z. taip pat pažįsta. Ji dirba Lazdynų greitosios pagalbos traum. punkto slaugytojos padėjėja. V. Z. ir V. K. buvo Lazdynų ligoninėje. V. Z. sėdėjo prie LOR kabineto, jam buvo sužeista nosis. V. K. buvo skubiai nuvežtas į operacinę, jis buvo neramus, keikėsi, nedavė sutvarkyti žaizdos, todėl jie iškvietė ligoninės apsaugos darbuotojus. Siekdami suteikti nukentėjusiajam pagalbą, jį turėjo laikyti. V. K. elgesys buvo panašus į tai, jog jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi jo akys lakstė, jis šokinėjo. Kai V. K. pamatė ligoninėje V. Z. , pradėjo jį gąsdinti. Jis vis kartojo, kad „mano tėvas, mano tėvas“. Jiems kaip ligoninės darbuotojams nerūpėjo, ką asmuo sako, kadangi jie privalo asmeniui suteikti pagalbą. V. K. nesutiko, ėjo iš ligoninės. V. Z. buvo prie rentgeno. Kai atvažiavo V. K. tėvas, jis pradėjo gąsdinti ligoninės apsaugos darbuotojus. Taip sakė pradžioje ligoninės apsaugos darbuotojams, po to, kai suprato situaciją, šiuos žodžius sakė konkrečiai V. Z. . Tai gali paliudyti ir J. B. – ji yra ligoninės slaugytoja. Jos su Jurga matė, kas vyko lauke. Tėvas bandė V. K. tramdyti, tačiau jaunuolis net ir su savo tėvu elgėsi negražiai. Tėvas bandė jaunuolį įsodinti į mašiną, tačiau sūnus vis iš jos išlipdavo. V. K. tėvas į ligoninę iškvietė policiją. V. K. tikrai negražiai ligoninėje elgėsi, iš jo pusės buvo jaučiamas aiškus nepasitenkinimas. Viskas vyko liudytojos budėjimo metu, buvo vakaras. Tikslios datos ji nurodyti negali. Dirba paromis, prisimena, kad kai išėjo į lauką, buvo jau tamsu. Nukentėjusiojo žaizdos buvo nedidėles. Ji yra slaugytojos padėjėja, žaizdas tvarko slaugytoja. Žaizda buvo po galvos plaukais, tiksliau neprisimena. Tikėtina, kad, kai apsaugos darbuotojai atėjo į kabinetą, V. K. buvo su antrankiais. V. K. nuolat gąsdino, teigė, jog nežinom, su kuo turim reikalą. Po to atvažiavo jo tėvas ir greitai sūnų išvedė į lauką, kur jis bandė prieiti prie V. Z. , jį gąsdino. Kas antras V. K. žodis buvo keiksmažodis. Grasinimai buvo tiesiogiai skirti V. Z. . Galbūt tokio V. K. elgesio priežastis buvo smegenų sutrenkimas, tačiau ji nėra kompetentinga tai spręsti ir vertinti. Ligoninėje kas antras pacientas elgiasi netinkamai. Šį atvejį liudytoja įsiminė dėl to, kad V. Z. vos neverkė, jį gąsdino, todėl numanė, kas jo laukia. V. K. nesutiko darytis tyrimų. Tyrimų padaryti nespėjo, kadangi atvažiavo jo tėvas ir pacientą išsivežė.

Vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, pabrėžtina, kad tarp jų yra esminių prieštaravimų. Atkreptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų A. F. , I. K. bei A. T. parodymai, kur jie atpasakoja įvykio eigą iki muštynių pradžios, yra labai tikslūs ir nuoseklūs. Tačiau, nurodydami įvykusio konflikto priežastį bei kaltininkus, minėti asmenys nurodo skirtingas faktines aplinkybes. Pvz. tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodo, kad konfliktas tarp jų prasidėjo tuo metu, kai P. V. norėjo uždėti antrankius I. K. , o kaltinamasis, norėdamas jam padėti, pasilenkė ir gavo smūgį į nosį. Kaltinamasis nurodo, kad smūgį jam sudavė nukentėjusysis, tuo tarpu pastarasis tą aplinkybę neigia ir nurodo, kad V. Z. be priežasties jam smogė į nosį. Pažymėtina, kad liudytojas I. K. savo parodymuose iš viso nemini antrankių uždėjimo jam aplinkybių, o nurodo, kad V. Z. priėjo prie nukentėjusiojo ir sugriebė jam už kaklo, o paskui nutempė jį į būdelę. Tuo tarpu liudytojas A. F. , pasakodamas apie įvykusį konfliktą, nurodė, kad V. K. puolė kaltinamąjį ir jie pradėjo muštis prie parduotuvės durų. Kartu su nukentėjusiuoju buvusių ir įvykyje dalyvavusių liudytojų A. F. , I. K. bei A. T. parodymai yra prieštaringi. Teismas, vertindamas įrodymus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtų asmenų parodymai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet ir nuo jų pačių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tiek V. K. , tiek A. T. į klausimą kodėl jų duodami paaiškinimai skiriasi nuo anksčiau duotų parodymų tinkamai atsakyti nesugebėjo. Tuo tarpu kaltinamojo bei liudytojo P. V. parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs. Atpasakodami įvykusį konfliktą, minėti asmenys nurodo tas pačias faktines aplinkybes, savo parodymų nekeičia. Neneigia tų aplinkybių, kad prieš nukentėjusįjį ir liudytojus panaudojo kovinius veiksmus, specialiąsias priemones, kad tiek nukentėjusiajam, tiek ir kitiems incidento dalyviams sudavė smūgius. Be to, jų parodymų teisingumą patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota, kad konfliktas prasidėjo kaltinamajam stengiantis padėti bendradarbiui, kuris bandė uždėti antrankius I. K. . Iš sekančių kadrų matyti, kad būtent nukentėjusysis puola kaltinamąjį, elgiasi agresyviai ir bando jį pargriauti, o kaltinamasis traukiasi atbulas prie parduotuvės durų. Toliau konfliktas tęsiasi jau ten. Pažymėtina, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad V. Z. spardytų nukentėjusįjį kojomis kaip, kad nurodo pastarasis. Tą netiesiogiai patvirtina ir MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3899/07 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam tik nosies kaulų lūžis padarytas nemaža jėga, kitiems sužalojimams padaryti didelės jėgos nereikėjo. Be to, teismo medicinos ekspertas nurodo, kad sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais ir neatmetama galimybės, kad muštinė žaizda nukentėjusiojo pakaušyje galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. Šie ekspertų teiginiai visiškai paneigia liudytojo A. T. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes.

Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kaltinamasis, vengdamas puolimo, panaudojo kovinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, o būtent: buvo pakėlęs nukentėjusįjį aukštyn, tačiau jo kur nors netrenkė, o padedant, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, parduotuvės lankytojui, nuvedė į apsaugos patalpas. Kaltinamasis neneigia, kad šiose patalpose nukentėjusysis buvo guldomas ant grindų ir, kad bandant uždėti jam antrankius, priešinosi. Nukentėjusiojo agresyvumą įvykio metu, apie kurį pasakoja kaltinamasis ir liudytojas P. V. , taip pat patvirtina ir į įvykio vietą atvykę liudytojai, greitosios pagalbos darbuotojai V. K. , B. D. (b.t. 1, b.l. 39-40). Tai, kad nukentėjusysis buvo agresyvus net ir po to, kai konfliktas baigėsi ir jis buvo pristatytas į ligoninę, taip pat patvirtina ir teisme apklausti liudytojai H. A. ir G. M. . Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nėra įvykio dalyviai ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

LR BK 28 str. 1d. nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradžioje konfliktas kilo tarp kaltinamojo V. Z. , liudytojo P. V. ir liudytojo A. T. , kuris vartojo necenzūrinius žodžius, ir dėl to, apsaugos darbuotojų, buvo sulaikytas bei nuvestas į parduotuvės monitornės patalpas. Vėliau, dėl agresyvaus elgesio, antrankius buvo bandoma uždėti I. K. . Būtent tuo metu, nukentėjusysis V. K. , būdamas neblaivus, įsivėlė į konfliktą ir puolė kaltinamąjį. Kaltinamasis, nebūdamas šio konflikto iniciatoriumi ir jo nepradėjęs, turėjo teisę gintis nuo jį puolusio ir jam grasinusio nukentėjusiojo.

Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis, matydamas bręstančią konfliktinę situaciją su neblaivių, agresyviai nusiteikusių asmenų grupe ir siekdamas jos išvengti, kelis kartus skambino ir kvietė policija, visiškai patvirtina Bendrosios pagalbos centro informacija (b.t.1, b.l. 164). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrajame pagalbos centre, pirmasis kaltinamojo skambutisi užregistruotas lygiai tuo pat metu, kaip ir parduotuvėje esančioje vaizdo kameroje fiksuojant incidentą, o būtent 2007-07- 04, 22.34 val. Šie duomenys taip pat patvirtina kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis nukentėjusiojo buvo užpultas tuo metu, kai skambino ir kvietė pagalbą. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigti kaltinamojo ir liudytojo P. V. parodymai apie tai, kad agresyvių asmenų grupė garsiai išreiškė savo ketinimus atimti apsaugos darbuotojų ginklus. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. K. pavojingas kėsinimasis į V. Z. buvo realus ir akivaizdus, t.y. egzistavo objektyviai ir buvo tiesiogiai prasidėjęs, t.y. kaltinamajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gindamasis nuo pradėto smurto ir galimų tolimesnių sužalojimų bei padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimą, V. Z. būtinosios ginties ribų neperžengė.

Teismas, ištyręs visus įrodymus, daro išvadą, jog V. Z. kūno sužalojimus V. K. padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, ar tarpusavio muštynių metu, o gindamasis nuo jo pradėto smurto bei pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą. Teismo nuomone, kaltinamojo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, savo veiksmais V. Z. būtinosios ginties ribų neperžengė.

Nors V. Z. veiksmai formaliai ir atitinka LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos požymius, tačiau už tokius veiksmus pagal baudžiamąjį kodeksą jis neatsako. Todėl baudžiamoji byla V. Z. nutrauktina.

Nutraukus bylą, atmestinas nujkentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 str. 1, 2 d., Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 9 p., 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1d. padarymu, nutraukti ( veika padaryta neperžengus būtinosios ginties ribų).

V. K. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.