- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-478-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- Š. V., S. S.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-366/2008
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
N UTARTIS
2008 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus, Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir Š. V. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šios bausmės dalis pridėta prie 2006-06-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo ir 2006-10-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais jam paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 11 mėnesiams.
Š. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šios bausmės dalis pridėta prie 2006-06-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo ir 2006-10-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais jam paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. ir Š. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. sausio mėn. 2 d. apie 1 val. Rokiškio mieste, prie Respublikos g. 55 namo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: S. S. Italijos piliečiui F. C. sudavė smūgį ranka į galvą, šiam parkritus sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, po ko Š. V. F. C. sudavė ne mažiau 2 smūgių ranka į įvairias kūno vietas, tuo S. S. ir Š. V. nežymiai sutrikdė F. C. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-09 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad su jam paskirta bausme nesutinka, kadangi ji yra per griežta. Nusikaltimą padarė iš anksto nesiruošęs, nesuvokė, kad daro nusikaltimą, nes nukentėjusysis pats elgėsi chuliganiškai, spjaudėsi keikėsi, vijosi merginas. Jis (apeliantas) galvodamas, kad reikalinga pagalba, įsivėlė į konfliktą. Visa tai padarė nepagalvojęs apie pasekmes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašo. Atvirai pripažino savo kaltę, todėl mano, kad jam buvo visos sąlygos skirti žymiai švelnesnę bausmę, arba taikyti administracinę nuobaudą.
Nuteistasis Š. V. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-09 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuo pat tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismas neatsižvelgė, kad nusikaltimą iš dalies išprovokavo paties nukentėjusiojo veiksmai. Nusikaltimo metu, nukentėjusysis buvo labai girtas. Pradžioje jis (nukentėjusysis), dar namuose, susiginčijo su Ž. V., pas kurią buvo atvykęs iš Italijos. Paskui Ž. V. su drauge išėjus į gatvę, nukentėjusysis iššoko per langą ir jas vijosi, koliojosi, spjaudėsi, mostagavo rankomis, kažką šaukė itališkai, net susistumdė su merginomis. Tai teisme patvirtino vienintelė į teismą atvykusi liudytoja K. V., analogiški parodymai ikiteisminio metu buvo duoti ir liudytojos A. V.. Nurodo, kad supratęs nukentėjusiojo veiksmus kaip agresyvius merginų atžvilgių, todėl įsivėlė į muštines. Teismo metu neslėpė, kad dėl girtumo ne viską atsimena ir tuo metu galėjo neteisingai suvokti situaciją. Teismas teisingai jo girtumą įvertino kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau teismas visiškai neįvertino paties nukentėjusiojo, kuris irgi buvo stipriai girtas ir gatvėje keliantis triukšmą, elgesio kaip provokuojančio nusikaltimą. Dėl to teismas nenustatė jo kaltę lengvinančio aplinkybės, numatytos BK 59 str. 6 p., nors to prašė gynėja. Be to, teismas už tą patį nusikaltimą S. S. paskyrė tokią pačią bausmę kaip ir jam, nors S. S. veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo agresyvesni, ką patvirtino ir liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu (51 b.l.) ir liudytoja K. V. teismo metu. Tai buvo atžymėta ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant Ž. V. parodymus. Tačiau skiriant bausmę į tai atsižvelgta nebuvo.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje nuteistasis Š. V. bei nuteistųjų gynėjas A.Cemnolonskas, prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 str. 1 d. 1 p.), 2008 m. gegužės 9 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingas bausmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistųjų skundų
Abu nuteistieji iš esmės analogiškais motyvais prašo švelninti jiems paskirtą bausmę. Nuteistieji nurodo, kad paties nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys. Tačiau tokiai išvadai pagrindo nėra. Apylinkės teisme liudytoja K. V. nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai – spjaudėsi, rėkė, gestikuliavo. Kaip matyti iš nuteistųjų skundų - būtent šios liudytojos parodymais jie grindžia savo skundo motyvus dėl privokuojančio nuteistojo elgesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus apie provokuojantį nukentėjusiojo elgėsi ši liudytoja davė tik apylinkės teisme. Tuo tarpo ikiteisminio tyrimo metu, ši liudytoja apie netinkamą paties nukentėjusiojo elgėsi net neužsiminė. Priešingai, ji nurodė, kad jaunuoliai įvykio metu nukentėjusįjį pradėjo be priežasties mušti, o ji su sese Ž. V. bei A. V. bandė jį apginti (1 t., 50-51 b.l.). Šie liudytojos parodymai teisme buvo pagarsinti, ir liudytoja teisme negalėjo argumentuotai paaiškinti kodėl ji pakeitė parodymus (2 t., 130-131 b.l.). Įvertinus tai, apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos įrodymai. Liudytoja Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jai būnant lauke su nukentėjusiuoju, iš nugaros priėjo 2 vaikinai, kurie be priežasties pradėjo jos draugą mušti (1 t. 59-60 b.l.). Apie jokius, galimai neteisėtus, paties nukentėjusiojo veiksmus ši liudytoja parodymų nedavė. Patys nuteistieji viso proceso metu tvirtino įvykio metu pamatę paskui merginas bėgantį vyrą ir pribėgę prie šio vyro pradėjo jį mušti. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie visiškai nesiaiškino dėl kokios priežasties vyras bėgo paskui merginas, o tiesiog iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį. Kaip matyti iš liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymų – nebuvo jokios objektyvios priežasties naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Paneigtinas nuteistųjų skundo argumentas, kad jie galėjo neteisingai suvokti situaciją ir ginti merginas nuo neva tai jas užpuolusio vyriškio. Liudytojos Ž.V. ir K. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bandė apginti nukentėjusįjį, tačiau nuteistieji nekreipė į tai dėmesio ir toliau naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad įvykio metu pats nukentėjusysis elgėsi chuliganiškai ir provokuojančiai. Tokiu būdu apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visiškai pagrįstai pripažino, kad nuteistieji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, naudodami smurtą prieš nukentėjusįjį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus įrodymus teismas visiškai pagrįstai nelaikė, kad nuteistųjų veiksmams turėjo įtakos nukentėjusiojo elgesys, nenustatė, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, kaip kad skunde teigia nuteistieji.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už paskutinę jų padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra tyčinis, smurtinis, nesunkus, baigtas. Buvo atsižvelgta į jų skunduose nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – abu jie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, bei į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abu jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji, nepaisant jų jauno amžiaus, bendrai charakterizuojami gali būti tik neigiamai – jie niekur nedirba, nesimoko, skundžiamu nuosprendžiu abu nuteisti jau net po 6 kartą, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus. Nusikaltimą, už kurį jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė turėdami neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, todėl BK 27 str. prasme jie laikytini recidyvistais ir apylinkės teismas pagrįstai į tai atsižvelgė skiriant jiems bausmes. Teismas pagrįstai abiems nuteistiesiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra artimos šio nusikaltimo (BK 284 str. 1 d.) sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Abiejų nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį savo turiniu ir apimtimi buvo panašūs, pasireiškė smurtu prieš nukentėjusįjį, abu jie bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, abiejų veiksmai buvo įžūlus ir abu vienodai bendrai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl apylinkės teismas pagrįstai abiems nuteistiesiems paskyrė vienodas bausmes.
Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus abiems nuteistiesiems, jų nenorą keistis ir taisytis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes.
Bendrinant bausmes buvo taikytas nuteistiesiems palankesnis būdas, - t.y. dalinio sudėjimo ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų S. S. ir Š. V. apeliacinius skundus atmesti.