- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-2504-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02724-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sundoalfa“
- Atsakovas
- N. Z. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sundoalfa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sundoalfa“ ieškinį atsakovei N. Z. Č. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. N. Z. Č. pareiškus prieštaravimus civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sundoalfa“ pareiškimą N. Z. Č. dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė UAB „Sundoalfa“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės N. Z. Č. (toliau – atsakovė) 5 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties 132,26 arų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), arba atlikti įrašą viešajame nekilnojamojo turto registre apie su šiuo atsakovės nekilnojamuoju turtu susijusią civilinę bylą (vykstantį teisminį ginčą) dėl už šį turtą negrąžinto avanso.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, atsakovė šiuo metu aktyviai siekia realizuoti jos turimą turtą, kad jis neišliktų ir nebūtų į ką nukreipti išieškojimo. Atsakovė negauna kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, vienintelis atsakovės turtas ir pajamos, į kurias realiai gali būti nukreipiamas išieškojimas, yra ginčo sklypas ir jo pardavimo pajamos. Dėl to nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį atsakovei dėl avanso grąžinimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. teismo įsakymą, atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinys tikėtinai pagrįstas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovės 5 000 Eur avansą, joks sandoris, susijęs su ginčo nekilnojamuoju daiktu, nėra ginčijamas, todėl vien aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu aktyviai siekia realizuoti jos turimą turtą (kuris nėra apsunkintas), nesudaro pagrindo jos nesąžiningumo konstatavimui šiuo aspektu. Ieškovės argumentai, kad atsakovė negauna jokių kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, į kurias realiai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, kad vienintelis atsakovės turtas ir pajamos, į kurias realiai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal šį ieškinį – ginčo sklypas ir jo pardavimo pajamos, paremti prielaidomis. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė žino apie egzistuojančią prievolę ieškovei, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės prašymą dėl atsakovės piniginių lėšų ir (ar) nekilnojamojo turto arešto taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma atsakovės atžvilgiu taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame nekilnojamojo turto registre – nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl avanso priteisimo, nes ieškinio reikalavimas yra turtinio (piniginio) pobūdžio, o prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – su nekilnojamojo turto, nesančio byloje ginčo objektu, disponavimo apribojimu. Teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė ieškovės prašymą dėl įrašo viešajame nekilnojamojo turto registre.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai ir nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos atsakovės akivaizdaus siekio parduoti ginčo turtą nevertino kaip nesąžiningo elgesio. Ieškovė ieškinyje nurodė ir pridėtais įrodymais pagrindė atsakovės realius ketinimus realizuoti turtą, už kurį ieškovė atsakovei yra sumokėjusi avansą ir dėl kurio grąžinimo vyksta ginčas šioje byloje. Atsakovė šiuo metu aktyviai siekia realizuoti jos turimą turtą, kad jis neišliktų ir nebūtų į ką nukreipti išieškojimo. Atsakovė pasitelkė profesionalų nekilnojamojo turto brokerį, kad šio turto perleidimas realiai ir operatyviai įvyktų. Be to, atsakovė siekia realizuoti būtent tą turtą, už kurį iš ieškovės yra gavusi avansą ir dėl kurio grąžinimo yra pareikštas ieškinys. Dėl to prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ginčo objektu ir yra pagrįstos atsakovės nesąžiningumu.
1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atsakovė neturi kitų pajamų ir turto, išskyrus ginčo turtą ir senatvės pensiją. Ieškovė ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neigė, kad atsakovė turi kokias nors kitas pajamas ir turtą, išskyrus senatvės pensiją ir siekiamą realizuoti turtą. Ieškovės neigiamų faktų įrodymo pareiga tenka atsakovei.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė dar 2024 m. inicijavo žemės sklypo pardavimą. Šalims nepavyko sudaryti notarinės pirkimo pardavimo sutarties, atsakovei pratęsus sutarties sudarymo terminą. Kadangi neišnyko atsakovės tikslas parduoti žemės sklypą, atsakovė šio turto pardavimą tęsė toliau.
2.2. Atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis sudaro 177 727 Eur. Visuotinai žinoma, kad VĮ Registrų centro skelbiama vidutinė rinkos vertė dažniausiai būna mažesnė už realią turto rinkos vertę.
2.3. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ar kiti reikalavimai, kuriais pervesta 5 000 Eur suma būtų įskaitoma į būsimą sandoriu tvirtintiną žemės sklypo pardavimo kainą, todėl ieškovė nepagrįstai prašo taikyti įrašą viešajame nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas nepranešus atsakovei, todėl ši neturėjo galimybės pateikti teismui ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, pati ieškovė atskirajame skunde teigia, jog būtent atsakovė turi įrodyti, kad jos turtinė padėtis nėra bloga, kaip teigia ieškovė, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, jie gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, priima atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti atsakovės turto (piniginių lėšų ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) areštą arba įrašą viešajame nekilnojamojo turto registre.
14. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pagrindo taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo, atskirajame skunde teigdama, kad atsakovės siekis parduoti žemės sklypą, už kurį ieškovė buvo sumokėjusi prašomą grąžinti avansą, įrodo jos nesąžiningumą, atsakovės be senatvės pensijos negaunamos kitos pajamos ir kito turto neturėjimas rodo jos sunkią turtinę padėtį, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ginčo objektu.
15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
16. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar juridinio asmens finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) jo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.
17. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės siekį parduoti žemės sklypą, už kurį sumokėtą avansą siekia susigrąžinti ieškovė, nesuponuoja išvados, jog atsakovė ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad be parduodamo nekilnojamojo turto ji turi ir kito nekilnojamojo turto, todėl kaip nepagrįsti vertintini ieškovės argumentai, jog atsakovei pardavus ieškovės nurodytą žemės sklypą, nebūtų į ką nukreipti išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė žemės sklypą nusprendė parduoti tik gavusi pranešimą apie iškeltą civilinę bylą. Atsakovė teigia, jog ji šį žemės sklypą pardavinėjo nuo 2024 m., o pati ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kad žemės sklypas buvo parduodamas vėliausiai nuo 2025 m. kovo mėn. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad žemės sklypą atsakovė parduoda tik dėl to, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove, jeigu būtų patenkintas šios pareikštas ieškinys. Be to, pardavusi vieną iš turimų žemės sklypų, atsakovė gautų piniginių lėšų, tad, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė turėtų pakankamai lėšų ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti, įvertinus ir tai, kad ieškinio suma, palyginus ją su parduodamo žemės sklypo kaina, nėra didelė.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl atsakovės turto arešto.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, t. y. būtent dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir, priešingai, negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, visų pirma, apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri nustatoma įvertinus sąsajas tarp pareikšto reikalavimo ir prašomų taikyti konkrečių priemonių ar ribojimų, taip pat priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl avanso grąžinimo, taigi susijusiomis galėtų būti laikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios eliminuoja būsimo teismo sprendimo, jeigu juo būtų patvirtinta ieškovės teisė į jos atsakovei sumokėtą avansą, neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su nuosavybės teise į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrašo viešajame nekilnojamojo turto registre padarymo, nes tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirties.
21. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.