- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-737-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- V. Z.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui V. D. , atsakovo atstovei advokatei N. F. , vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1097-460/2008 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui V. D. dėl paskolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 10 218 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-09-02 ieškovė su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 12 218 Lt. Atsakovas 2006-11-10 grąžino ieškovei 2 000 Lt, likusios sumos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 10 218 Lt skolos, 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo ekspertizė patvirtino, jog 2006-09-02 paskolos sutartyje skiltyje „Paskolos gavėjas“ pasirašė atsakovas V. D. . Dėl atsakovo teiginio, jog grąžinti 2 000 Lt buvo atlyginimo įsiskolinimas, teismas konstatavo, jog ši aplinkybė neįrodyta, atlyginimo įsiskolinimas sudarytų 1 360 Lt, o be to, atlyginimų žiniaraštyje nėra ieškovės parašo. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad negavo jokių pinigų, priešieškinio dėl paskolos sutarties nepareiškė, todėl tenkino ieškovės ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino jo pateiktus įrodymus, neatskleidė ginčo esmės ir padarė klaidą vertindamas ieškovės paaiškinimus. Apeliantas nurodo, jog ieškovė pati save savavališkai atleido iš darbo įmonėje, kurios direktorius buvo atsakovas, negrąžino dokumentų ir nepasirašė žiniaraštyje, kad gavo 2 000 Lt. Apeliantas teigia, jog teismas neištyrė, ar ieškovė, pati būdama skolinga, turėjo galimybes skolinti kitiems pinigų, ar pakankamai mokėjo valstybinę kalbą, ar nurodomą sutarties datą 2006-09-02 jis buvo Klaipėdos mieste. Taip pat atsakovas nurodo, kad paskolos sutartyje nurodytas ne jo, kaip fizinio asmens adresas, o juridinio asmens UAB „DAGAZAS“ adresas, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp jų buvo ne paskolos, o visai kitokio pobūdžio santykiai. Apeliantas pažymi, jog paskolos sutartis yra realinė, o ieškovės pateiktoje sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas ir pažeista materialiosios teisės imperatyvioji norma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas dėl skolos išieškojimo, o ne dėl darbo santykių, todėl atsakovo argumentai dėl savavališko atleidimo iš darbo šioje byloje nebuvo nagrinėjami, o darbo užmokesčio išmokėjimas turi būti įrodytas darbdavio remiantis finansinių operacijų duomenimis. Ieškovės atstovas nurodo, kad tai, kad ieškovė buvo pati skolinga, neįrodo, kad ieškovė neturėjo galimybės paskolinti atsakovui pinigų, be to, susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad piniginių operacijų iki 50 000 Lt, jog asmuo teisėtai turi pakankamai finansinių lėšų nereikia įrodinėti. Taip pat pažymi, jog ekspertizės aktas patvirtina, kad 2006-09-02 atsakovo parašas nebuvo suklastotas, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasirašant sutartį nebuvo sveiko proto, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovas, būdamas sveiko proto, negalėjo tokios sutarties pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2006-09-02 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip paskolos davėja, suteikia atsakovui, kaip paskolos gavėjui, 12 218 Lt neprocentinę paskolą (t. 1, b. l. 47).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė teismui pateikė paskolos sutartį su atsakovo parašu, kad pastarasis pasiskolino 12 218 Lt, ir prašė grąžinti paskolintą sumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas grąžino 2 000 Lt, todėl prašė priteisti likusią sumą. Atsakovas savo paaiškinimų, kad iš ieškovės negavo 12 218 Lt, rašytiniais įrodymais nepagrindė. Byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovė, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, teigdamas, kad jis pinigų iš tiesų negavo, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėjo įrodyti savo tokį teiginį, t. y. paneigti paskolos sutarčių teiginius apie paskolos dalyko – pinigų sumos – suteikimą, t. y. pinigų perdavimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantas, teigdamas, jog pinigų negavo, šį faktą grindė ir ta aplinkybe, jog paskolos sutartyje jo parašas yra suklastotas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios aktas patvirtina, jog 2006-09-02 sudarytoje paskolos sutartyje yra atsakovo parašas (t. 2 b. l. 12–15). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti klausimus ekspertui ir gauti atsakymus, kurie galėjo lemti kitokį bylos išsprendimą. Tačiau su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti, kadangi ekspertų pateiktoje išvadoje atsakyta į atsakovo iškeltus klausimus, t. y. ekspertizės akte nurodyta, kokiu būdu atspausdintas tekstas.
Dėl apelianto teiginių, jog ieškovė pati save savavališkai atleido iš darbo, negrąžino dokumentų, o 2 000 Lt buvo ieškovės darbo užmokestis, kolegija pažymi, jog byloje nėra nagrinėjami šalių darbo santykiai, o duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas 2 000 Lt ieškovei išmokėjo kaip darbo užmokestį, atsakovas nepateikė. Nesant tokių įrodymų, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad tokiu būdu buvo išmokėtas darbo užmokestis ieškovei (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, kad ieškovė pati buvo skolinga ir kad neturėjo galimybės paskolinti pinigų, kad paskolos sutartyje nurodytas ne atsakovo, o juridinio asmens adresas, kad nesiaiškino ar atsakovas paskolos sutarties sudarymo metu buvo Klaipėdoje, kad ieškovė dažnai keitė darbo vietas. Dėl šių apelianto motyvų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla ir neįrodo, jog atsakovas negavo pinigų pagal paskolos sutartį.
Remdamasi ankščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikta rašytine paskolos sutartimi ieškovė įrodė paskolos teisinių santykių tarp jos ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius priešingai, t. y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, neįrodžius sandorio negaliojimo, taip pat neįrodžius, jog jis būtų įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo jam suteiktą paskolą ir įstatymo numatytas procesines palūkanas už praleistus piniginių prievolių įvykdymo terminus. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.