Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-272-557/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
1S-272-557/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo T. Meidaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti baudžiamąją bylą, kurioje D. P. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. yra kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. vasario 18 d. apie 04.50 val. naktiniame klube „Honolulu”, esančiame N. Sodo g. 1, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė N. Š. rankinę, kuri materialiai neįvertinta, su joje buvusiais 10 000 litų, priklausančiais AB „Klaipėdos“ viešbutis, bei 80 litų, priklausančiais N. Š..

Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad byloje būtina atlikti detalų objektyvų buhalterinių dokumentų tyrimą ir išsiaiškinti, kada buvo iš kasos paimti 10000 Lt, ar ši pinigų suma įvykio metu buvo nukentėjusiosios rankinėje. Būtina specialistui įvertinti pateiktus dokumentus, pareikalauti papildomus dokumentus ir nustatyti, ar duomenys, užfiksuoti šiuose dokumentuose, yra užregistruoti AB „ Klaipėdos“ viešbutis buhalterinėje apskaitoje. Teismui pateikti kasos operacijų žurnalai ir kasos juostos gali turėti reikšmės sprendžiant pinigų priklausomybę ir tikslią sumą, todėl teismui pateiktų dokumentų įvertinimui reikalingos specialios žinios. Be to, byloje nenustatytos įvykio metu kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų teigimu buvusios dvi merginos, kurios, pasak nukentėjusiosios, ir šiuo metu lankosi bare. Nenustatytas tų merginų vaidmuo nusikaltimo padaryme. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų teisingai nubausti ir nebūtų nuteistas nekaltas asmuo. Kaltinamasis D. P. kaltinamas pagrobęs 10000 Lt, priklausančių AB “Klaipėdos“ viešbutis, ir 80 Lt, priklausančių N. Š., tačiau duomenų, patvirtinančių, kad 10000 litų priklausė viešbučiui, byloje nėra. Kaltinamasis turi žinoti, kam priklausančio turto pagrobimu jis kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie anksčiau paminėti pažeidimai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, atitinkantį baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, nes teismo nuosprendyje turi būti nurodytas teisingas nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens teisinis įvertinimas. Ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, šių kaltinamojo akto pažeidimų negalima ištaisyti teisme, ir šie esminiai pažeidimai – netinkamas kaltinamojo akto turinys - trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį. Esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Siekiant nustatyti tiesą byloje ir pašalinti prieštaravimus, būtina nustatyti ir apklausti liudytojus, pareikalauti papildomus dokumentus, atlikti objektų tyrimą, esant būtinumui atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių apimis yra didelė. Teismas pats šių veiksmų atlikti negali. Teismui nustatyti ir apklausti liudytojus, paimti buhalterinės apskaitos dokumentus, atlikti objektų tyrimą, surinkti įrodymus ir atlikti kitus svarbius procesinius veiksmus būtų sudėtinga, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti šią teismo nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina. BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad „jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nutartyje nekonkretizuoja, kokių konkrečiai BPK 219 str. numatytų reikalavimų prokurorė, surašydama kaltinamąjį aktą, nesilaikė, o tiesiog bendrai nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka visų reikalavimų. Formaliai peržiūrint kaltinamajam aktui BPK keliamus reikalavimus bei prokurorės surašytą kaltinamąjį aktą akivaizdu, jog ne visi reikalavimai, numatyti BPK 219 str., yra pažeisti. Taigi teismas tiesiog formaliai įvardija, kad kaltinamajame akte yra turinio ir formos neatitikimų BPK 219 str., to nekonkretizuodamas ir neaiškindamas detaliau. Be to, akcentuotina, kad teismas apie kaltinamojo akto trūkumus užsimena tik tada, kai byla baigta nagrinėti iš esmės, t.y. apklausti visi liudytojai, ištirti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, pasakytos baigiamosios kalbos ir teismui tereikia priimti nuosprendį. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimas teisme susideda iš dviejų dalių: bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo. Parengiamoji dalis ir yra skirta tam, kad teismas susipažintų su visa bylos medžiaga ir nustatytų, ar nėra kliūčių bylą nagrinėti iš esmės. Akivaizdu, kad teismas, analizuodamas baudžiamosios bylos medžiagą, turėjo pastebėti, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 str. numatytų reikalavimų. Neabejotina, kad tokiu atveju teismas privalėjo bylą jau anksčiau grąžinti papildyti ar/ir ištaisyti trūkumus, o ne laukti bei pradėti ir tęsti bylos nagrinėjimą prokurorei palaikant kaltinimą, o kaltinamajam ginantis pagal, kaip teismas pasisakė, netinkamą ir įstatymų numatytų reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą. Tačiau nei teismas, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar kiti asmenys dėl to jokių pretenzijų neturėjo visą bylos nagrinėjimo teisme laiką, todėl aplinkybė, kad teismas tokį faktą nustatė tik tada, kai turėjo priimti nuosprendį byloje, vertintina kaip siekis vilkinti bylą, sudaryti prokurorams palankias sąlygas bei tokiu būdu sudaryti prielaidas manyti, kad teismas nusižengia Teisėjų etikos kodekso reikalavimams, yra šališkas, turintis išankstinę nuomonę bei suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. tuo, jog kaltinamasis nebūtų išteisintas. Atsižvelgiant į tai, kad pati byla nėra labai sudėtinga ar didelio masto, o ikiteisminis tyrimas vyksta jau gana ilgą laiką, t. y. beveik 3 metus, darytina išvada, kad netikslinga, o ir neekonomiška atlikti ikiteisminio tyrimo papildymą, kadangi iš byloje esančių duomenų ir taip aišku, kad kaltinamasis D. P. nepadarė jam inkriminuojamos veikos, o informacijos tam, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, pakanka. Taigi teismo motyvas, jog būtina atlikti ikiteisminio tyrimo papildymą tam, kad kaltinamasis galėtų tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, yra visiškai nepagrįstas bei nesuvokiamas. Priešingai, kyla pagrįstų abejonių, kad teismas piktnaudžiauja jam suteikta teise

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad „baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Šiame BPK straipsnyje įtvirtinti pagrindai suponuoja teismo pareigą prieš pradedant procesą išsiaiškinti, kad nėra kliūčių siekti procesinių tikslų ar tokį siekimą padarančių beprasmišku. Pabrėžtina, kad proceso pradėjimas, atitinkamų veiksmų atlikimas iš anksto žinant, kad nebus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, reikštų tik nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai iš visos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, papildomas tyrimas ir proceso atnaujinimas reikštų tik lėšų bei laiko beprasmį naudojimą. Faktą, kad kaltinamasis nekaltas, patvirtina liudytojų parodymai, atitinkami bylos duomenys bei faktas, kad pati neva nukentėjusioji N. Š. savo parodymus keitė tris ar keturis kartus, teismo posėdžio metu nuolat sutrikdavo, o jos nurodytų faktų apie tai, kad D. P. kaltas, nepagrindžia nė vienas liudytojas. Tokiu atveju jos duotus parodymus bei kaltinimą galima vertinti kaip melagingus ir šmeižiančius. Pati prokurorė bylos nagrinėjimo teisme metu išsireiškė, jog D. P. nebūtų patrauktas atsakomybėn, jeigu būtų pagarbiai elgęsis su nukentėjusiąja. Akivaizdu, kad motyvą N. Š. turėjo, o faktas, kad jos parodymai, priešingai negu D. P., nuolat keitėsi bei neatitiko kitų liudytojų parodymų, tik patvirtina tai. Ne mažiau svarbi ir aplinkybė, kad įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvyko prieš beveik 3 metus, todėl labai abejotina, ar ikiteisminio tyrimo papildymo metu bus nustatyti ar/ir surinkti nauji duomenys, kurie įrodytų kaltinamojo D. P. kaltę. Be to, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo papildymas bus atliekamas nešališkai ir objektyviai, ką patvirtina ir tai, jog pareigūnai visą ikiteisminio tyrimo laiką rinko tik tuos įrodymus, kuriais galėtų įrodyti, kad kaltinamasis kaltas, o ne siektų nustatyti tiesą byloje, pvz.: ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, kurie jau teismo posėdžio metu nurodė, kad D. P. nekaltas bei patvirtino jo parodymus. O ir pats duomenų rinkimas įvykio vietoje buvo atliekamas netinkamai, nesilaikant įstatymų nustatytų reikalavimų. Nors teismas nutartyje ir nurodo, kad įrodymai įvykio vietoje bei vėliau ištirti bei apžiūrėti nepakankamai ir ne pagal taisykles, tačiau dėl jų nieko daugiau nepasisako, nors yra numatyta, kad įrodymais galima laikyti ir pripažinti tik tokius duomenis, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei apžiūrimi pagal BPK 207 str. nustatytas taisykles. Priešingu atveju jie neturėtų būti vertinami kaip įrodymai. Teisinančių duomenų byloje jau pakanka tam, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl teismo sprendimas papildyti ikiteisminį tyrimą rodo nebent tai, kad siekiama visais įmanomais būdais apkaltinti bei nuteisti kaltinamąjį D. P..

Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagal BPK 300 str. „teismas nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą tik BPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. tada, kai baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai". Tokių esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl teismo sprendimas perduoti baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti vertintinas kaip neatitinkantis BPK keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 254 str. 3 d. nustato, jog pirmosios instancijos teismas gali perduoti bylą prokurorui dviem atvejais: (1) dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai to pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, (2) jeigu yra prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Byloje esančio kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas proceso įstatymo reikalaujamas D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, pagrobto turto vertę bei kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 178 str. 1 d., dispoziciją, iš to seka, jog kaltinamasis aktas surašytas, iš esmės nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimų. Taigi teismo padaryta išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą nebuvo gautas. Iš to seka, kad apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui nesant BPK 254 str. 3 d. numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pagal BPK 287 str. nuostatas bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš to seka, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus nagrinėjantis bylą teismas gali išsiaiškinti, pats betarpiškai atlikdamas procesinius veiksmus arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, neperduodant bylos prokurorui tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas