Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-787-377/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
e2-787-377/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00171-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės GF bankas
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. e2-787-377/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00171-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Tauragė
Tauragė apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF bankas ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GF bankas prašo priteisti iš atsakovo A. B. 61,92 Eur vartojimo kredito sumą, 12,84 Eur sandorio sudarymo mokestį, 22,32 Eur tvarkymo mokestį, 23,50 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo bei 1305,62 Eur vartojimo kredito sumą, 275,44 Eur sandorio sudarymo mokestį ir 479,88 Eur tvarkymo mokestį po sutarties nutraukimo; 266,55 Eur nuostolių (negautų pajamų), 5,87 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį ar kitas parengiamasis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 90009489716 finansavimo sandorį Nr. 1 (toliau - sutartis) dėl 1800 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis 99 Eur ir draudimo mokestis 324,10 Eur, bendra finansuojama suma 2223,10 Eur, palūkanų norma 10,5 proc., tvarkymo mokestis 0,62 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 30 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 3572,48 Eur (kurią sudaro: 1800 Eur vartojimo kredito suma, 423,10 Eur sandorio sudarymo mokestis, 736,56 Eur tvarkymo mokestis ir 612,82 Eur pelno palūkanos (Mokėjimo grafiko 1 - 66 eilutės).

Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas iki 2024 m. balandžio 28 d., kas mėnesį mokėdamas 54,13 Eur sumą bei tinkamai ir laiku mokėti įmokas (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1. punktas). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, kredito įmokų pagal nustatytą mokėjimo grafiką tinkamai nemokėjo ir jo negrąžino, todėl ieškovė 2020 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Po sutarties nutraukimo atsakovas liko skolingas ieškovei: 1120,58 Eur mokėtinų įmokų, kurią sudarė: 61,92 Eur vartojimo kredito suma, 12,84 Eur sandorio sudarymo mokestis, 22,32 Eur tvarkymo mokestis ir 23,50 Eur pelno palūkanos (Mokėjimo grafiko 21 -23eilutės). Ieškovė teigia, kad nutraukus sutartį įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas prieš kredito terminą grąžintų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, todėl ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti ne tik susidariusią skolos sumą iki sutarties nutraukimo, tačiau ir visas likusias mokėti įmokas pagal sudarytą sutartį, t. y. 2060,94 Eur, kurią sudaro:1305,62 Eur vartojimo kredito suma, 275,44 Eur sandorio sudarymo mokestis ir 479,88 Eur tvarkymo mokestis (Mokėjimo grafiko 24 -66 eilutės). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovui nevykdant savo prievolių sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė ir remdamasi sutarties 8.2 punktu, pareikalavo grąžinti visas pagal sutarties sandorį mokėtinas sumas (įskaitant ir papildomus mokesčius).

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų ir 2018 m. rugsėjo 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 90009489716 finansavimo sandorio Nr. 1 nuostatų nesilaikė ir laiku prievolės neįvykdė, sutartis buvo nutraukta dėl jo kaltės, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1367,54 Eur vartojimo kredito suma, 288,28 Eur sandorio sudarymo mokesčio (CK 6.37, 6.38, 6.200, 6.205, 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22,32 Eur sutarties tvarkymo mokesčio iki sutarties nutraukimo ir 479,88 Eur po sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Vadovaujantis Sutarties Nr. bendrųjų sąlygų 1.7. punktu, mėnesinis tvarkymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką.

Šiuo atveju konstatuotina, kad sutarties tvarkymo mokestis yra skirtas ieškovės išlaidoms skirstant įmokas padengti, tačiau nagrinėjimu atveju 2020 m. spalio 9 d. nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį bei pasikreipus dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, tokių išlaidų ieškovė ateityje nepatirs. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl 479,88 Eur sutarties tvarkymo mokesčio po sutarties nutraukimo atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 23,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo, 266,55 Eur nuostolių, kurie atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo dydį, ir 5,87 Eur delspinigius.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 23,50 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 266,55 Eur nuostolių, kurie atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo dydį. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomi priteisti 5,87 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (266,55 Eur) ir papildomai iš atsakovo nepriteisiami.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 80 proc. (1968,19 Eur tenkintų reikalavimų bendra suma/2453,94 Eur ieškinio reikalavimų suma x 100 procentų), iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 44 Eur žyminis mokestis (55 Eur x 80 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,68 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Likusi ieškinio dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1367,54 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 54 ct) negrąžintą vartojimo kredito sumą, 288,28 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 28 ct) sutarties sudarymo mokestį, 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) tvarkymo mokestį, 23,50 Eur (dvidešimt tris eurus 50 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 266,55 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 55 ct) nuostolių (negautų pajamų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, juridinio asmens kodas 300515252.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė