Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-668-240/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
1-668-240/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48977-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
D. B.
Civilinis ieškovas
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-668-240/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48977-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei J. R.,kaltinamajam D. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Širvintų 2-asis takas 28A, Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. 2019-11-17, apie 02.00 val., viešoje vietoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, be jokios priežasties, tyčia sudavė galva vieną smūgį R. Ž. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Ž. kraujosruvą su nubrozdinimu nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas akių vokuose, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis. Nukentėjusįjį R. Ž. pažinojo iki įvykio, jie kartu užsiiminėjo automobilių sportu. Tą dieną vyko automobilių lenktynės, po to buvo teikiami apdovanojimai. Didelė dalyvių dalis nuvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis kaltinamajam jautė nuoskaudą dėl ankstesnio konflikto ir ant jo pyko. Klube buvo labai daug žmonių. R. Ž. vis lindo prie kaltinamojo, šis keletą kartų jį atstūmė. Kai nukentėjusysis jį sugriebė, kaltinamasis jam sudavė. Po to jie iš karto išėjo į lauką. Kaltinamajam jokių priekaištų niekas nereiškė. Norėjo taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau jis paprašė atlyginti 1500 Eur žalą, o kaltinamasis tiek neturėjo, todėl susitaikyti jiems nepavyko. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, nes 4000 eurų yra per didelė suma. Atsiprašo nukentėjusiojo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Įvykio dieną jie buvo automobilių sporto renginyje, po to susirinko naktiniame klube. Nukentėjusysis kalbėjosi su draugu, kai atėjo kaltinamasis ir užlaužė jam ranką. Kaltinamasis sakė „nori į galvą?“, o nukentėjusysis jį ramino. Kai ketino prisėsti prie draugo staliuko, kaltinamasis sudavė jam į nosį. Nukentėjusysis užsiėmė nosį ir išėjo į lauką, kad jo niekas nematytų. Jis nebuvo labai neblaivus, nesikabinėjo prie kaltinamojo. Kaltinamasis taikytis nesiūlė. Su juo taikytis nesutinka. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Patyrė moralinę žalą, jautė fizinį skausmą, pažeminimą, savaitę laiko buvo nedarbingas. Po įvykio važiavo į klinikas.

Šalies argumentai

2019-11-22 protokole-pareiškime R. Ž. nurodė, kad 2019-11-16, apie 23.30 val., jis su draugu A. S. atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2019-11-17, apie 02.00 val., jam būnant šiame klube ir kalbant su A. S., prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas D. B. ir sugriebęs jam už dešinės rankos, ją užsuko už nugaros bei užlenkė į viršų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Užlenkęs jo ranką jis pasakė „nori, aš tau dabar iš kojos į galvą duosiu?“. R. Ž. atsakė, kad D. B. atsikabintų ir išvadavęs ranką, jį atstūmė. Toliau kalbėjosi su draugu A. S., o kai norėjo prieiti arčiau draugo, jam kelią pastojo D. B. ir jam savo kakta trenkė į veidą, pataikydamas į nosį, dėl ko lūžo ir buvo dislokuotas nosikaulis (b. l. 7-8).

2019-11-17 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019-11-17, 05.27 val., Kauno apskr. VPK KP NVRS buvo gautas pranešimas apie tai, kad į Kauno klinikas kreipėsi R. Ž., kuris skundžiasi nosies sumušimu. Jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Nuvykus į LSMUL KK Traumų ir skubios pagalbos skyrių R. Ž. nustatytas 1,43 promilės girtumas. Jis nurodė, kad įvykis buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ P. B.“, tačiau plačiau pasakoti įvykio aplinkybes atsisakė. Dėl asmens girtumo nebuvo galimybės atlikti su juo procesinių veiksmų. Jam buvo diagnozuotas nosikaulio lūžis su dislokacija, išleistas gydytis į namus (b. l. 11-12).

2019-11-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu R. Ž. iš pateiktų nuotraukų atpažino Nr. 2 nuotraukoje esantį asmenį, kuris 2019-11-17, apie 02.00 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam už nugaros užsuko ir užlenkė į viršų dešinę ranką, o vėliau galva trenkė į veidą, pataikydamas į nosį (b. l. 26-28).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-16, apie 23.30 val., jis su savo draugu R. Ž. atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiame klube buvo jų pažįstamas D. B.. Apie 02.00 val. jis sėdėjo prie staliuko ir matė, kaip prie R. Ž. priėjo D. B. ir jie trumpai pasikalbėjo, po to D. B. rankomis per pečius apkabino R. Ž., o šis jį atstūmė ir išsilaisvino. Tada jie vėl toliau kalbėjosi. R. Ž. jam pasakė, kad D. B. prie jo kimba. Netrukus D. B. ir R. Ž. atsisuko vienas į kitą, D. B. staiga nieko nesakęs kakta trenkė R. Ž. į nosį. Kažkas skubiai D. B. nuo jų nutempė. Jis tuo metu dėmesį buvo sutelkęs į R. Ž., matė, kad šis susiėmė už nosies ir jam pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Jie nuėjo į tualetą, kur bandė sustabdyti kraujavimą. R. Ž. sakė, kad jam labai skauda. Įtaręs, kad gali būti lūžęs nosies kaulas, jis išsikvietė taksi ir jie nuvyko į Kauno klinikas, kur po medikų apžiūros R. Ž. buvo nustatytas nosikaulio lūžis (b. l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3126/2019(02) nurodyta, kad R. Ž. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos akių vokuose. Nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį bei įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pareikšti D. B., pasitvirtino.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (pvz. LAT 2016 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-648/2016).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be savininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis D. B. pripažino, kad būdamas naktiniame klube sudavė nukentėjusiajam, nes šis lindo prie kaltinamojo, dėl ko jis keletą kartų jį atstūmė. Kai nukentėjusysis jį sugriebė, kaltinamasis jam sudavė. Atsiprašo nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad, būdamas klube, kalbėjosi su draugu, kai atėjo kaltinamasis ir užlaužė jam ranką, po to, paklausęs, ar šis nori į galvą, sudavė kakta jam į nosį. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad būnant naktiniame klube D. B. rankomis per pečius apkabino R. Ž., o šis jį atstūmė ir išsilaisvino. R. Ž. liudytojui pasakė, kad D. B. prie jo kimba. Netrukus D. B. staiga nieko nesakęs kakta trenkė R. Ž. į nosį. Tai, jog kaltinamasis D. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Ž. sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje pateikti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje – naktiniame klube, kakta suduodamas nukentėjusiajam į veidą, elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti, todėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimai yra baigti, nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nedirba. Siekiant sulaikyti D. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-166-699/2018). Nustatant neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį šoką, išgąstį, psichologinius išgyvenimus, didelius fizinius skausmus, kurie tęsiasi iki šiol, stresą, nerimą dėl sveikatai kilusių padarinių, visaverčio gyvenimo apribojimus. Po sužalojimo jis kentėjo skausmus, vartojo medikamentus, veidas buvo sutinęs, todėl negalėjo rodytis viešose vietose. Iki šiol jaučia baimę, sunku kvėpuoti, ant nosies liko randai, gali būti, jog reikės atlikti operaciją.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo normaliam saugiam gyvenimo ritmui, iki šiol patiria nepatogumus, gali būti, jog reikės atlikti operaciją. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų R. Ž. kamuoja psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, neturtinės žalos dydis nustatytinas 3000 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam R. Ž. atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir nuteisti jį:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant D. B. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiojo R. Ž. naudai iš kaltinamojo D. B. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas