- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- AS-143-307-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00397-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Litesko“) 2011 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Ūkio ministerija) 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-153 ,,Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – Ūkio ministras) 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 4-20 ,,Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei ,,Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-346 pakeitimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, palankaus teismo sprendimo atveju jo projektui skirtos Europos Sąjungos paramos sumažinta dalis gali būti išskirstyta ir įsisavinta kitose priemonėse ar projektuose. Tokiu atveju jis neturės galimybės faktiškai gauti ginčijamame sprendime nurodytos jo projektui skirtos Europos Sąjungos paramos 25 procentų dalies. Dėl to, pareiškėjo nuomone, kyla reali grėsmė, kad iki ginčijamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir palankaus teismo sprendimo įvykdymas, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Be to, jis įsipareigoja iki bylos išnagrinėjimo nenaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, viršijančios sprendimu sumažintą sumą, todėl net ir neigiamo teismo sprendimo atveju prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeis proporcingumo principo bei viešojo intereso.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybės būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo skundo teismui tikslas – pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus, gauti visą paramos sumą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal programą, kurioje dalyvavo pareiškėjas pagal pateiktą paraišką. Tokiam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindo sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Pareiškėjas iš esmės siekia užsitikrinti, kad jam būtų išmokėta ginčijamu įsakymu sumažinta paramos lėšų dalis. Tačiau pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių yra teismo sprendimo dėl nagrinėjamo, o ne dėl ateityje galinčio kilti ginčo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti atsakovo Ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-153) ir Ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 4-20 bei 2011 m. vasario 9 d. projekto „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009, finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimo Nr. 1 galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam skirtos Europos Sąjungos paramos dalis, kuri buvo sumažinta (4,5 mln. Lt), būtų paskirstyta antrajame kvietime teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ arba, jei lėšos liktų neįsisavintos, tai jos gali būti perkeltos į kitas priemones, todėl jis nebegalėtų gauti sumažintos 4,5 mln. Lt paramos dalies. Teismas nenurodė, į kokio ateityje galinčio kilti ginčo sprendimo įvykdymo užtikrinimą yra nukreiptos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p.). Teismas iš esmės patvirtino, jog skundo tikslas yra nukreiptas būtent į padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo, atkūrimą, t. y. padėties, kurioje jam objektyviai įmanoma gauti projektui skirtą Europos Sąjungos paramą. Teismas prieštarauja pats sau.
2. Vykdomas projektas turi išskirtinę reikšmę viešajam interesui. Įgyvendinamas projektas pagal savo turinį ir mastą yra ypatingai svarbus pagal Nacionalinę bendrąją strategiją, Nacionalinę energetikos strategiją ir kitus viešojo intereso aspektus. Projektui skirta parama yra būtina sąlyga jam sėkmingai įgyvendinti. Pateikė įrodymus apie galimas itin neigiamas ekonomines pasekmes jo veiklai ir viešajam interesui, kurias gali sukelti projektui skirtos paramos sumažinimas. Ginčijamų aktų vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų daug didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas jų galiojimo sustabdymas, kuris atitinka tiek adekvatumo, tiek proporcingumo, tiek viešojo intereso užtikrinimo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su atskiruoju skundu.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas automatiškai negaus visos paramos sumos. Pareiškėjui yra nustatyti visų pirma įpareigojimai deramai vykdyti sutarties sąlygas ir užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą, tačiau nėra nustatytos prievolės būtinai panaudoti visą skirtą paramos sumą. Tai, kad pareiškėjas nebeatgaus 4,5 mln. Lt paramos dalies, yra tik paties jo abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti jokiais argumentais ir faktais. Teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindo sustabdyti skundžiamų aktų galiojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl nurodytų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šių aktų galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 1, b. l. 1–29).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Jei Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos būtų perskirstytos, dar nereiškia, jog nebus įvykdytas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Pareiškėjo tariamas įsipareigojimas nenaudoti ginčijamos paramos sumos pagal ABTĮ nuostatas yra negalimas. Galimi pareiškėjo nuostoliai dėl sumažintos paramos, jeigu atsirastų, galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.