Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
II-6-562/2012
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00413-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-6-562/2012
Proceso Nr. 4-61-3-00413-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajam M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo, (nukentėjęs M. K.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas S. K. 2010-03-08 pareiškėjui R. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. už tai, kad jis, 2010-01-31 01.26 val. Ukmergės-Gabijos gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto, persirikiuodamas nepraleido gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abi transporto priemones (b. l. 13). Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūnas S. K. 2010-03-08 priėmė nutarimą, kuriuo R. L. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 litų baudą (b. l. 14).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-07 išnagrinėjo R. L. skundą ir nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 45-47). Nesutikdamas su tokiu teismo nutarimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-05-07 nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. skunde prašo panaikinti 2010-03-08 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F505934 pareiškėjo atžvilgiu (nutraukti bylą) ir pripažinti automobilio „Saab“ vairuotoją M. K. kaltu dėl padaryto autoįvykio.

Pareiškėjas R. L. skunde (b. l. 2-5) nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltas M. K.. Paaiškina, kad jo vairuojamas automobilis „VW Passat“ buvo išvažiavęs iš degalinės, jau tiesiai važiavo Ukmergės gatve ir ruošdamasis sukti į kairę (Gabijos gatvės kryptimi), persirikiavo posūkiui į kairę juostą. Ukmergės gatve važiavo apie 35 metrus. Teigia, jog jo vairuojamas automobilis prieš posūkį į kairę buvo sustojęs eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę ir vos pajudėjus į jį atsitrenkė automobilis „SAAB“. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. „SAAB“ prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir ja važiavo, prieš tai kirtęs dvigubą ištisinę liniją. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas S. K. skundžiamame nutarime neteisingai įrašė, kad R. L. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog jis, išvažiavęs į Ukmergės gatvę, važiavo įstrižai nuo išvažiavimo iki Gabijos gatvės.

Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis M. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis, vairuodamas „SAAB“ automobilį, važiavo Ukmergės gatve kaire eismo juosta. Nurodė, jog lijo, o jo važiavimo greitis buvo 65 km/h. „VW Passat“, išvažiavęs iš degalinės, iš karto suko į Gabijos gatvę, jo nepraleido ir dėl to įvyko susidūrimas. Siekdamas išvengti susidūrimo, M. K. suko į kairę pusę. Po eismo įvykio iš automobilio „VW Passat“ išlipę girti asmenys jį užpuolė.

R. L. ir institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 95-96), todėl tai nėra kliūtis procesiniam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. prašo panaikinti 2010-03-08 Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto S. K. nutarimą Nr. F505934, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog tarp jo padaryto KET pažeidimo ir minėtame straipsnyje išvardintų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, kurių vairuotojai kelia skirtingas įvykio kilimo versijas, t. y. traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo tvirtina, jog jo vairuojamas automobilis „VW Passat“ buvo išvažiavęs iš degalinės, jau tiesiai važiavo Ukmergės gatve ir ruošdamasis sukti į kairę (Gabijos gatvės kryptimi), persirikiavo posūkiui į kairę juostą; Ukmergės gatve važiavo apie 35 metrus; jo vairuojamas automobilis prieš posūkį į kairę buvo sustojęs eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę ir vos pajudėjus į jį atsitrenkė automobilis „SAAB“; susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, o automobilis „SAAB“ prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir ja važiavo, prieš tai kirtęs dvigubą ištisinę liniją. Tuo tarpu M. K., kuris šiuo atveju yra pripažintas nukentėjusiuoju, nurodo, jog jis, vairuodamas „SAAB“ automobilį, važiavo Ukmergės gatve kaire eismo juosta, o „VW Passat“, išvažiavęs iš degalinės, iš karto suko į Gabijos gatvę, jo nepraleido ir dėl to įvyko susidūrimas (b. l. 100-101).

Taigi, siekiant nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, būtina detali byloje esančių įrodymų analizė.

ABTĮ 57 str. 1 d. numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinierijos fakulteto Saugaus eismo centro specialistas V. S. pateikė 2012-01-17 išvadą (b. l. 97-98), kurioje nurodyta, jog susipažinus su bylos medžiaga ir atsižvelgiant į automobilių padėtis įvykio vietoje pagal schemą tikėtina, kad automobilis „VW Passat“ susidūrimo metu judėjo didesniu nei 30 km/h greičiu, tai nesutampa su „VW Passat“ vairuotojo parodymais, kuriuose jis teigia, kad buvo sustojęs ketvirtoje kraštinėje juostoje ir tik pajudėjęs pajuto automobilio SAAB smūgį į automobilio galą. Pajudant iš vietos ir nuvažiuojant maksimum 2 metrus greitis gali būti pasiektas tik iki 10 km/h, esant tokiam greičiui sustojimo kelias būtų iki 5 metrų (schemoje automobilis WV sustojęs toliau nei už 5 metrų nuo teigiamos susidūrimo vietos). Specialistas nurodo, jog techniškai mažai tikėtina, kad pirmas automobilio „SAAB“ smūgis buvo į „VW Passat“ automobilio galinį šoninį sparną virš galinio rato arkos (sprendžiama pagal foto esančias byloje), o automobilio „SAAB“ judėjimo greitis galėjo būti didesnis nei 50 km/h (KET 135), nes po susidūrimo minėtas automobilis fiksuotas toliau nei numatomas sustojimo kelias judant 50 km/h greičiu. Esant greičiui 50 km/h sustojimo kelias, kai danga asfaltas yra apie 16,4 m., kai šlapias asfaltas apie 24 metrai. Specialisto preliminariais vertinimais automobilio „VW Passat“ vairuotojas galėjo nesilaikyti KET 106, 109, 111 punktų reikalavimų, o automobilio „SAAB“ vairuotojas galimai nevykdė KET 125, 133, 134, 135 punktų reikalavimų. Specialisto teigimu atlikus išsamesnį tyrimą būtų galima vertinti, kokią įtaką šie galimai padaryti pažeidimai galėjo turėti eismo įvykiui. Taip pat specialistas išvadoje paminėjo, jog pagal automobilių padėtis, užfiksuotas eismo įvykio schemoje, galima spręsti apie šių automobilių judėjimo trajektorijas prieš pat jiems sustojant. Byloje nėra duomenų, kad po susidūrimo automobiliai judėjo į priekį nestabdomi arba iš karto nesustojo ir nuvažiavo toliau (KET 23.1.), todėl jų padėtis sankryžoje po susidūrimo keitėsi tik dėl automobilius veikiančių jėgų, todėl atkūrus šių automobilių judėjimo trajektorijas autotechninės ekspertizės pagalba būtų nesudėtinga.

Posėdžio metu specialistas paaiškino, jog galimai abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos autoįvykiui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pripažino, jog jo vairuojamo automobilio SAAB greitis buvo 65 km/h, o tai patvirtina specialisto išvadoje nurodytą teiginį, jog automobilio „SAAB“ vairuotojo greitis galėjo būti didesnis nei 50 km/h, taigi šis pažeidimas galėjo būti viena iš priežasčių, įtakojanti eismo įvykį.

Be to, Vilniaus apskrities VPK KPV, spręsdama šią administracinę bylą bei priimdama ginčo nutarimą, rėmėsi eismo įvykio vietos schema, iš kurios negalima daryti kategoriškų išvadų, jog būtent R. L. sukėlė autoįvykį, o automobilių apgadinimai bei šių apgadinimų išsamus vertinimas leistų nustatyti eismo įvykio dalyvių veiksmus iki įvykio, automobilių judėjimo trajektorijas, tačiau šių aplinkybių, nagrinėjant administracinę bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV nevertino, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas, nagrinėjant šią administracinę bylą iš naujo Vilniaus apskrities VPK KPV, t. y. vertinant naujai surinktus įrodymus ir sprendžiant, ar R. L., ar M. K. veiksmai, važiuojant Ukmergės-Gabijos g., Vilniuje, yra priežastiniame ryšyje su kilusio autoįvykio pasekmėmis.

Apibendrinus nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK KPV, nagrinėdama šią administracinę bylą iš naujo, privalėtų skirti autotechninę arba dokumentinę ekspertizę, siekiant gauti specialių žinių, galinčių apibrėžti autoįvykio kilimo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp autoįvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių bei kitas svarbias autoįvykio aplinkybes.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustatęs, kad ginčo nutarimas skirti R. L. administracinę nuobaudą turi būti priimtas, išsamiai, visapusiškai bei pilnai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad minėtas nutarimas yra neišsamus bei neobjektyvus ir turi būti panaikintas, grąžinant minėtą bylą Vilniaus apskrities VPK KPV nagrinėti iš naujo, siekiant tinkamo administracinės bylos išnagrinėjimo, t. y. Vilniaus apskrities VPK KPV, nagrinėdama bylą iš naujo, privalo pašalinti prieštaravimus, kylančius iš suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimų, Vilniaus apskrities VPK KPV privalo vertinti naujus įrodymus ir Vilniaus apskrities VPK KPV privalėtų remtis specialiomis žiniomis bei įvertinti ir kitus byloje papildomai surinktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teismas

nutarė:

R. L. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-03-08 nutarimą, kuriuo R. L. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 litų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo priežiūros tarnybai.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rosita Patackienė