- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2-16576-435/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12395-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė
- Pareiškėjas
- N. Č., S. Š., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjoms N. Č., S. Š., nedalyvaujant pareiškėjai A. G., suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų N. Č., A. G. ir S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateikė teismui pareiškimą (b.l. 3-5), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu nuo (duomenys neskelbtini), jo dukros, N. Č., A. G., S. Š. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Nemuno g. 17-3, Kaune, kadangi turėjo slapstytis.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvas, J. Č. buvo suimtas LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKVD) Kauno m. skyriaus ir buvo laikomas LTSR vidaus reikalų liaudies komisariato kalėjime Nr. 3 Kauno m. LTSR NKVD kariuomenės Karo Tribunolo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas pagal RTFSR BK 58str. 1 „a" str. 10 metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir viso jam priklausiusio turto konfiskavimu. Tėvas buvo nuteistas už tai, kad pirmosiomis karo dienomis savo noru įstojo į „baltųjų partizanų" sukilėlių būrį, buvo ginkluotas šautuvu, stovėjo sargyboje, patruliavo. Tėvo suėmimo metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Šeimoje buvo tėvai J. Č. ir M. Č., bei trys dukros N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dvynės A. ir S. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvą suėmė namuose. Mamai ir trim mažametėm dukrom liepė niekur neišvykti kol viską išsiaiškins. Namuose atliko kratą, paėmė visus tėvo daiktus ir visus vertingus šeimos daiktus. Mamai iš Kauno kalėjimo kažkas pranešė, jog tėvą nuteis ir išveš iš Lietuvos, bei patarė bėgti iš namų. Kitą dieną mama su pareiškėjomis pabėgo pas kaimynę A. D., kuri gyveno toje pat gatvėje. Ten pasislėpę prabuvo apie kelias savaites, po to pabėgo į (duomenys neskelbtini). gyveno apie porą metų pas motinos pažįstamą K.. (duomenys neskelbtini) išvežė keletą šeimų, todėl mama išsigandusi su dukromis pabėgo į (duomenys neskelbtini)., kur gyveno apie tris metus. Mama pasakojo, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje jas apvogė, todėl vėl grįžo pas A. D. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Mama su pareiškėjomis slapstėsi iki 1954 m. sausio mėn. Į savo butą (duomenys neskelbtini) negrįžo, kadangi slapstydamos jį prarado. Liko gyventi pas A. D., kur grįžęs jas rado tėvas. Tėvas buvo paleistas (duomenys neskelbtini). Grįžo paliegęs, invalidas, dirbti negalėjo. J. Č., mirė (duomenys neskelbtini), M. Č., mirė (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjos N. Č. ir S. Š. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir teismo prašė pareiškimą patenkinti.
Pareiškėja A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 44-45).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 30-31), kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens -tremtinio teisinis statusas. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 31).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime (b.l. 34) nurodė, kad pareiškėjos siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjų tėvas J. Č. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įrodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-15 pažymėjimas Nr. 8P-49. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 42).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. Č. nurodė, kad su pareiškėja N. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) m. J. Č. jam pasakojo, kad jį suėmė (duomenys neskelbtini) m. trečią Kalėdų dieną. J. Č. buvo nuteistas kaip politinis kalinys. Į Lietuvą J. Č. grįžo po 10 metų, jau po dviejų infarktų ir buvo nedarbingas. Po J. Č. suėmimo, M. Č. su vaikais negalėjo gyventi vienoje vietoje, turėjo visą laiką slapstytis, dirbti negalėjo, nes jos ieškojo saugumas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų tėvas J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRLK kariuomenės karinio tribunolo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal RTFSR BK 581a str. nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams apribojant pilietines teises, numatytas RTFSR BK 31 str., išskyrus e punkte, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo (duomenys neskelbtini), paleistas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pataisų darbų stovyklos (b.l. 13).
Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje Nr. P2-1590 apie J. Č. nurodyta, kad J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suimtas LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato Kauno m. skyriaus ir laikomas LTSR visaus reikalų liaudies komisariato kalėjime Nr. 3 Kauno m. LTSR NKVD kariuomenės Karo Tribunolo (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad pirmosiomis karo dienomis savo noru įstojo „baltųjų partizanų“ sukilėlių būrį, buvo ginkluotas šautuvu, stovėjo sargyboje bei patruliavo, nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. 10 metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir viso jam priklausančio turto konfiskavimu. (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš Vorkutlago atlikus bausmę (b.l. 14). Lietuvos ypatingasis archyvas 2014-05-05 rašte nurodė, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie Jono Č. B., g. (duomenys neskelbtini) m., M. Č., g. (duomenys neskelbtini)., N. Č., J., g. (duomenys neskelbtini) m., S. Č., J., g. (duomenys neskelbtini) m., A. Č., J., g. (duomenys neskelbtini) m., įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945-1952 m. iš Kauno m už Lietuvos TSR ribų, nėra (b.l. 15). Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštų matyti, kad J. Č. buvo politinis kalinys (b.l. 10-12).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pastaroji aplinkybė, kartu su prašomu nustatyti faktu, jog tėvo įkalinimo laikotarpiu pareiškėjos kartu su motina buvo priverstos slapstytis, sąlygotų pareiškėjų, kaip tremtinių, teisinį statusą ir teisę gauti valstybinę pensiją. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjų prašomas nustatyti faktas, jo nustatymo atveju, sukurtų pareiškėjoms teisines pasekmes, t.y. jis nustatinėtinas teisminio proceso tvarka (CPK 444-445 str.).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.)
Faktas, kad pareiškėjos buvo politinio kalinio dukros ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje, slapstėsi ir taip išvengė trėmimo, įrodytas pareiškėjų ir liudytojo paaiškinimais, suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocide ir rezistencijos tyrimo centro atsiliepime išdėstytais faktais, rašytiniais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo normas, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami - tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad politinio kalinio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., įkalinimo metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), N. Č., A. G. ir S. Š. būdamos nepilnametės, negalėjo gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis (CPK 444 str. 2 d. 4 p., 448 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., 5 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jo dukros, N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) būdamos nepilnametės, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis.
Juridinis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.