Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėja nubausta už tai, kad ji 2013 m. gegužės 30 d., apie 21.41 val., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė bei apgadino kitą stovintį automobilį ir taip būdama susijusi su eismo įvykiu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėja iš esmės pripažįsta sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą toje dalyje, kurioje ji buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris pažeisdamas KET pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu <...> dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.).

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos.

Pažeidėja nuo pat pradžių neneigė buvusi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje įvykio vietoje, tačiau tvirtino, jog įvykio metu nesuprato, kad apgadino kito žmogaus automobilį (15, 32 b.l.). Nukentėjusysis neigė matęs patį eismo įvykį, tačiau paaiškino, kad įvykį matę liudytojai jam nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis ir nurodė jo automobilį apgadinusio automobilio valstybinį numerį (16, 32 b.l.). Iš automobilių apžiūros protokolo, o taip pat iš Pažeidėjos pateikto antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad iš tiesų abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai (11–14, 29 b.l.). Liudytojas V. G. nuo pat tyrimo pradžios taip pat nuosekliai tvirtino, kad būdamas eismo įvykio vietoje automobilių kontakto garso negirdėjo, o teismo posėdžio metu šis liudytojas patvirtino, kad Pažeidėja galėjo nepajusti apgadinusi kitą automobilį (17, 51–52 b.l.). Visos šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Pažeidėja yra eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, kaltininkė, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, o abiejų automobilių būklė po eismo įvykio (eismo įvykio jos buvo apgadintos nežymiai), tiek policijos pareigūnams, tiek ir teisme duoti Pažeidėjos ir liudytojo V. G. paaiškinimai (Pažeidėja nurodė, kad nepajuto apgadinusi nukentėjusiojo automobilį; V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pažeidėja galėjo nepajusti apgadinusi kitą automobilį) ir kitos aplinkybės galėtų pagrįstai kelti abejones dėl to, ar Pažeidėja galėjo suvokti ir suvokė sukėlusi eismo įvykį bei apgadinusi kito asmens automobilį.

Tačiau ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas V. G. nuo pat tyrimo pradžios taip pat nuosekliai tvirtino, jog jis ir kartu su juo eismo įvykio vietoje buvę jo draugai (teismo posėdžio metu nurodė jų vardus ir pavardes) atkreipė Pažeidėjos dėmesį į tai, kad ji apgadino kitą automobilį ir Pažeidėja juos matė, tačiau ignoruodama juos iš eismo įvykio vietos išvažiavo (17, 51–52 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šio liudytojo parodymai šioje byloje įrodinėjant Pažeidėjos kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d., yra kertiniai. Byloje nėra duomenų, jog šis liudytojas iki įvykio būtų pažinojęs nukentėjusįjį ar Pažeidėją ir būtų suinteresuotas apkalbėti Pažeidėją nepagrįstai ją kaltinant pakankamai sunkaus administracinio pažeidimo padarymu. Tokių duomenų Pažeidėja taip pat nenurodė. Liudytojo V. G. paaiškinimai yra nuoseklūs, jie papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi nustatydamas įvykio seką, t. y. tokią, kokia ir buvo užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė ir išvardijo Pažeidėjos kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visus savo argumentus ir motyvus apylinkės teismas pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodė skundžiamame nutarime.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog Pažeidėja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, bet ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos neinformuodama policijos, t. y. pažeisdama KET 234 p. reikalavimus. Tokia Pažeidėjos veika atitinka ATPK 130 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinto pažeidimo sudėtį, todėl jos veiksmai visiškai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir ji buvo nubausta, be kita ko, ir pagal paminėtą teisės normą.

Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės yra neesminės ir jos įtakos Pažeidėjos veikos kvalifikavimui neturi.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo liudytojo V. G. nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nubaudė Pažeidėją pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį Pažeidėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.