Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-29 · Administracinė byla Nr. I-1034-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
I-1034-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00644-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-1034-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00644-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 29; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. prašo panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2013-06-7 sprendimą Nr.10-11-9L-918 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai“.

Skunde (b.l. 4-6) nurodė, kad patikrinęs jo anketinius duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, atsakovas nustatė, jog 1999-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas) ir jam paskirta 100 MGL (12500 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu buvo atsisakyta jam išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, jog 1999-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis nebuvo įvykdytas, nes 2000-05-22 Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teistumo už padarytą nusikalstamą veiką neturi. Nurodo, kad jis yra baigęs asmens bei turto saugojimo pirminio parengimo kursus, išlaikė egzaminus ir turi teisę turėti šaunamąjį ginklą. Atsakovas jam išdavė pažymėjimą, patvirtinantį teisę turėti šaunamąjį ginklą, tačiau leidimą šaunamajam ginklui įsigyti išduoti atsisakė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l. 17,18) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Nurodo, kad 1999-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas) ir jam paskirta100 MGL (12500 Lt) bauda, todėl jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, Mano, kad atsakovas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime į skundą nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Konstatuojama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-07 sprendimo Nr. 30-11-9L-918 „Dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjui leidimas įsigyti ginklą neišduotas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog jis yra laikytinas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, kadangi Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-05-22 dekretu nuo teismo paskirtos baudos sumokėjimo buvo atleistas ir teistumo neturi.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Įstatymo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nurodyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 1999-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 10,11) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus, o aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įvyko 1999 metų liepos mėnesį. Iš to, kas nustatyta, matyti, jog aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai Klaipėdos apskrities VPK buvo pateiktas 2013-05-31 (b.l. 19), todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) ginklo nebuvo įsigijęs.

Kadangi pareiškėjas neatitinka vienos iš griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymui keliamų sąlygų, jo atžvilgiu turi būti taikomos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės, kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą kaip savarankiškas pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-07 sprendimo Nr. 30-11-9L-918 „Dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai“ panaikinimui, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė