- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-5450-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12456-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 280 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su atsakove (nuomotoja) sudarė žodinį susitarimą dėl gyvenamųjų patalpų (kambario) nuomos paslaugų, nustatant 140 Eur fiksuotą mokestį už kambario nuomą, įskaitant mokesčius už komunalines paslaugas, bei 140 Eur depozitą, kuris įskaitomas kaip 1 mėnesio nuomos dydžio mokestis. Konkretus nuomos laikotarpis ir depozito grąžinimo sąlygos nebuvo aptartos. 2019 m. rugpjūčio 15 d. ieškovei atsikrausčius į butą, atsakovė savavališkai ir be ieškovės sutikimo pakeitė nuomos sutarties sąlygas: paprašė sumokėti 70 Eur už pusę mėnesio ir pridėti dar vieno mėnesio nuomos dydžio depozitą, 140 Eur (iš viso depozitas už 2 mėnesius – 280 Eur), kurį pagal susitarimą ieškovė turėjo sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė sutiko su pasikeitusiomis mokėjimo sąlygomis ir sumokėjo 70 Eur nuomos mokestį už pusę mėnesio bei 140 Eur depozitą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pareikalavo sumokėt antrą depozitą – dar 140 Eur, dėl atsakovės turimų finansinių įsiskolinimų, todėl ieškovė, nenorėdama veltis į konfliktus ir baimindamasi prarasti nuomojamą kambarį, skubiai pasiskolino minėtą sumą iš artimųjų. Sumokėjus antrą depozitą ir paklausus, ar kaip įprasta bus galima atgauti sumokėtą depozitą, atitinkantį 2 mėnesių kambario nuomos dydį (280 Eur), nemokant už paskutinius 2 nuomos mėnesius, tik tuomet buvo nustatytas 1 metų kambario nuomos terminas. Atsakovė atsisakė pasirašyti rašytinį susitarimą. Jau nuo pradžių ieškovės netenkino nuomos paslaugos. Dėl triukšmingų kaimynų negalėjo išsimiegoti. Grįžus iš atostogų atsakovės anūkei, ieškovė sužinojo, kad bendro naudojimo patalpomis teks dalintis su dar vienu žmogumi; vargino tarp atsakovės ir jos anūkės prasidėję nuolatiniai konfliktai. 2019 m. rugsėjo 8 d. ieškovė sumokėjo 140 Eur už rugsėjo mėnesio kambario nuomos paslaugas. Tačiau padėtis vis blogėjo. Įvertinusi tai, kad perduotas naudojimui kambarys yra su trūkumais, nuolatinį neišsimiegojimą dėl triukšmo, pasikeitusį atsakovės elgesį ieškovės atžvilgiu, nepagrįstus ribojimus ir draudimus, nuolatinę kontrolę, žeminimą ir nepagarbą, kai ieškovė nepagrįstai buvo nuolat kontroliuojama, be leidimo negalėjo naudotis komunalinėmis paslaugomis, ribojant asmeninę higieną (nurodant kiek kartų per savaitę ir kiek laiko galima būti duše), ir pan., šeimyninius barnius, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo ir sumokėto 2 mėnesių dydžio depozito grąžinimo. Nenorėdama sudaryti nuomotojai finansinių nuostolių, kol ieškos naujo nuomininko, pasiūlė pasirašyti rašytinį susitarimą dėl ieškovės sumokėto depozito grąžinimo dalimis jai palankiomis sąlygomis arba ieškovei nuomotis kambarį 2 mėnesius nemokant nuomos mokesčių t. y. už tokį laikotarpį, kiek į priekį buvo sumokėta depozito forma. Iš pradžių buvo sutarta, kad ieškovė nuomosis kambarį tol, kol nuomotoja susiras naują nuomininką, ir jos pasirašys susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Tačiau po savaitės atsakovė, pasitarusi su savo sūnumis, pakeitė susitarimo sąlygas, nurodydama, kad ieškovė turi atlaisvinti kambarį nuo 2019 m. spalio 1 d., kadangi turi atsikraustyti naujas nuomininkas, ir jokie rašytiniai susitarimai dėl depozito grąžinimo nebus pasirašomi. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo su palankiais atsakovei skolos grąžinimo terminais, bei įspėjo atsakovę, kad jei sumokėtų pinigų negrąžins, ieškovė kreipsis į teismą ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, nes kambarys buvo nuomojamas nelegaliai, nemokant mokesčių. Minėtas aplinkybes patvirtina 2019 m. rugsėjo 23 d., spalio 1 d. ir spalio 6 d. policijos iškvietimai, kai policijos pareigūnai įspėjo atsakovę, kad negalima be teismo sprendimo iškelti nuomininko iš nuomojamo buto. Grįžusi į aptariamą butą 2019 m. spalio 6 d., ieškovė negalėjo atrakinti durų (policijai atsakovė nurodė, kad buto spynos pakeistos, o pati yra išvykusi). 2019 m. spalio 7 d. iš atsakovės gavo pranešimą į mobilųjį telefoną, kad daiktai yra atiduoti į daiktų saugyklą. Mano, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo kaip nuomotojos teisėmis, ir skolos ieškovei iki šiol negrąžino.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos žodinės sutarties dėl gyvenamųjų patalpų (kambario) nuomos paslaugų pagrindu, atsakovė išnuomojo ieškovei kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), numačius 140 Eur mėnesinį mokestį už kambario nuomą, įskaičius mokesčius už komunalines paslaugas, bei 140 Eur dydžio 1 mėnesio depozitą, kuris įskaitomas kaip vieno mėnesio nuomos dydžio mokestis. Byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenimis, minėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.
Ieškovės teigimu, sudarius minėtą žodinę sutartį, konkrečiai neaptarus nuomos laikotarpio ir depozito grąžinimo sąlygų, ieškovė sumokėjo atsakovei 70 Eur nuomos mokesčio už 2019 m. rugpjūčio mėnesį (pusę mėnesio) bei 140 Eur dydžio depozitą. Vėliau, pagal atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareikalavimą, ieškovė atsakovei sumokėjo papildomą 140 Eur dydžio depozitą (iš viso 280 Eur depozito), šalių susitarimu nustačius 1 metų nuomos terminą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo atsakovei ir 140 Eur už 2019 m. rugsėjo mėnesio kambario nuomą. Ieškovės teigimu, atsakovė atsisakė sudaryti rašytinę nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad jos netenkino teikiamos nuomos paslaugos (dėl kaimynų keliamo triukšmo, atsakovės elgesio su ieškove, nuolatinės kontrolės, ribojimo naudotis nuomos objektu, ir pan.), todėl ji nusprendė nuomos sutartį nutraukti. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas minėtas pranešimas bei jo išsiuntimą patvirtinantis AB Lietuvos pašto 2019 m. rugsėjo 30 d. kvitas), kuriame nurodė, kad, įvertinusi suteiktas kambario nuomos paslaugas, atsižvelgiant į triukšmingus kaimynus, atsakovės šeimyninius konfliktus, jos netinkamą elgesį su ieškove, nutraukia sudarytą nuomos sutartį bei pareikalavo grąžinti sumokėtą 280 Eur dydžio depozitą, numatant, kad 140 Eur turi būti grąžinta iki 2019 m. spalio 4 d., o likusi suma per 2 kartus – iki 2019 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi minėtą skolą ieškovei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). CK 6.609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją.
Nagrinėjamu atveju, tarp šalių sudarytos žodinės gyvenamųjų patalpų (kambario) nuomos sutarties (ieškovės teigimu, atsakovė atsisakė sudaryti rašytinę sutartį) pagrindu ieškovei buvo teikiamos gyvenamųjų patalpų (kambario atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute) nuomos paslaugos, už kurias ieškovė mokėjo nuomos mokestį, taip pat sumokėjo atsakovei 280 Eur dydžio depozitą, tačiau ieškovei dėl netinkamų nuomos paslaugų, 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimu, nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti sumokėtą 280 Eur depozito sumą, numačius šios sumos grąžinimą dalimis, iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė minėtos sumos ieškovei negrąžino. Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė ir ieškovės išdėstytų aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir minėtas teisės normas, ieškovės reikalavimas dėl 280 Eur skolos laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, 3,48 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 1,38 Eur pašto išlaidų, iš viso 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 280 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.