Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant atsakovių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovams Aleksandrui Naujūnui ir Danguolei Milkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl pareiginės algos dydžio priemokos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 1–9, 20–24, kuriuo prašo: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) 40 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2017-03-31; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad daugiau nei 8 mėn., Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros vertinimo skyriuje (toliau – Skyrius) nedirba E. R., be to, nuo 2016-06-15 nedirba L. S.. Kadangi trūksta dviejų darbuotojų, ženkliai padidėjo jo krūvis. Nuo 2016-08-01 iki 2016-08-05 jam buvo paskirta vertinti daugiau nei 17 dokumentų, tarp jų – „Kontoroje“ Nr. 0-14973 dokumento apimtis 35 lapai, Nr. 0-3247 dokumento apimtis 10 lapų, Nr. 9-16578 dokumento apimtis 10 lapų. Ministerija 2016-11-21 rašte pažymi, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-05 jo darbo krūvį sudarė 56 darbai, tačiau nutylėta, jog tuo laikotarpiu iš buvusių 66 darbo dienų jis dirbo 43 darbo dienas. Ministerija nutylėjo darbų apimtis – jam skirtas projektas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-011008, yra 200 lapų apimties. Ministerijos 2016-11-21 rašte nurodyta, kad 9 iš jo nurodytų 17 darbų buvo nauji (anksčiau jo nevertinti), o kiti 8 dokumentai buvo taisyti pagal jo pastabas, arba susiję su jo vertintais dokumentais. Darbų skirstymas į naujus ir nenaujus yra dirbtinis, kadangi kiekvieno teisės akto projekto atveju, reikia atlikti tuos pačius veiksmus – įvertinti, ar tuo metu pateiktas projekto variantas neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams, ar atitinka juridinės technikos taisykles ir t. t. Ministerijos 2016-11-21 rašte nurodytas teiginys, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento 84 ir 85 punktus Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento vyriausiųjų specialistų vertinti dokumentų projektai skiriami pakartotinai vertinti tiems patiems vyriausiasiems specialistams, neatitinka tikrovės, kadangi tam pačiam darbuotojui tik vizuoti skiriamas dokumentas, kuris su juo jau suderintas. Ministerija 2016-11-21 rašte nurodė, kad 9 iš jo gautų naujų darbų, 4 darbų atveju jis nebuvo pirmas vykdytojas, tačiau antrasis vykdytojas turi pateikti pirmajam vykdytojui išvadas dėl dokumento, po to įvertinti išvadų, kurias dėl to paties dokumento padaro pirmasis vykdytojas, pagrįstumą. Be to, antrasis vykdytojas turi savo išvadas dėl dokumento pateikti pirmajam vykdytojui ne vėliau kaip 3 darbo dienas iki pavedimo termino pabaigos, tačiau neretai patį dokumentą antrasis vykdytojas gauna jau pasibaigus minėtam terminui, toks dokumentas dažnai būna didelės apimties, reikalaujantis įsigilinimo į jo turinį, didelių laiko sąnaudų jo įvertinimui, dėl to galima daryti išvadą, kad jo darbo krūvis padidėjęs. Ministerija nesąžiningai nutyli atvejus, kai jis tapo pirmuoju vykdytoju, nors darbai jam buvo skirti kaip antrajam vykdytojui. Dar iki 2016-08-01 jo darbo krūvis buvo žymiai išaugęs, kai per 5 darbo dienas gavo daugiau nei 17 darbų. Štai, 2016-06-23 buvo paskutinė darbo diena prieš kasmetines atostogas, jau iki tol buvo gavęs vertinimui daug iki atostogų baigtinų vertinti dokumentų, tačiau kiti dokumentai ir toliau buvo skiriami vertinti iki paskutinės darbo laiko minutės. Ši aplinkybė patvirtina padidėjusį darbo krūvį. Ministerija 2016-11-21 rašte menkina jo darbo krūvį, teigdama, kad dokumentas, kurio „Kontoroje“ Nr. 9-14224, buvo taisytas pagal jo pastabas, o dokumentas, kurio „Kontoroje“ Nr. 0-10983 buvo vieno lapo apimties, tačiau tokie teiginiai nesuprantami, kadangi kiekvieno teisės akto projekto atveju reikia atlikti tuos pačius veiksmus – įvertinti, ar tuo metu pateiktas projekto variantas neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams, ar atitinka juridinės technikos taisykles ir t. t. Taip pat 2016-09-30 paskutinę darbo dieną prieš kasmetinės atostogas, nors prieš tai buvo gavęs vertinimui daug iki atostogų baigtinų vertinti dokumentų, jam iki paskutinės darbo minutės buvo skiriami darbai vertinimui. Tai patvirtina padidėjusį darbo krūvį. Ministerija 2016-11-21 rašte nurodo, kad didelį darbo krūvį sudaro darbuotojų dalyvavimas darbo grupėse, tačiau nenurodo, kodėl pasirinko tokį duomenų apie darbo grupes laikotarpį – ne nuo 2016-03-31, nuo tada kai Skyriuje nedirba E. R. ir ne nuo 2016-06-16, nuo tada kai Skyriuje nedirba L. S., o nuo 2016-01-01. Be to, įtraukimas į darbo grupę, nesuponuoja jokio darbo krūvio. Ministerija nenurodė, kokiose darbo grupėse minėtu laikotarpiu buvo įtraukti Skyriaus darbuotojai, kiek darbo grupių posėdžių atitinkamu laikotarpiu įvyko, kuo konkrečiai pasireiškė Skyriaus darbuotojų darbas grupėse, koks Skyriaus darbuotojų indėlis į darbo grupės rezultatus. Buvo atvejų, kai jam, o ne kitam Skyriaus darbuotojui, įtrauktam į darbo grupę, buvo nukreipiamas vertinti darbo grupės parengtas projektas, o tai patvirtina padidėjusį jo darbo krūvį. Jam buvo nukreiptas vertinti darbo grupės, į kurią buvo įtrauktas Skyriaus darbuotojas K. R., parengtas projektas, kurio „Kontoroje“ Nr. 0-19098. Iš pastarąjį projektą rengusios darbo grupės posėdžių protokolų nematyti, kad K. R. būtų išreiškęs nepritarimą projektui, tuo tarpu jis įžvelgė esminius trūkumus, o jo nuomonei pritarė Skyriaus vedėja ir Ministerijos Teisės departamento direktorė. Taigi, jis priverstas taisyti kitų Ministerijos padalinių bei Skyriaus darbuotojų klaidas, o tai patvirtina padidėjusį darbo krūvį. Ministerijos 2016-11-21 rašte nurodoma, kad skubūs darbai nukreipiami kitiems Skyriaus darbuotojams, tačiau šiame rašte nenurodyta, kokie konkretūs darbai buvo skubūs, taip pat nepaaiškinta kaip skubaus dokumento nukreipimas didina darbo krūvį. Be to, skubūs darbai skiriami ir jam. Taip pat, kiti Skyriaus darbuotojai dokumentus vertina nekokybiškai. Grįžus 2016-08-22 po kasmetinių atostogų, Ministerija buvo gavusi prašymą skirti priemoką, todėl jo darbo krūvį pradėjo tendencingai formuoti kitaip – skyrė mažesnį kiekį, bet didelės apimties darbus. Jam buvo skirtas įvertinti Higienos instituto 2016-09-14 raštu Nr. (1.15)01-465 pateikti du projektai, kurių apimtis 40 lapų, toks darbas Ministerijos statistikoje parodytas kaip du įvertinti projektai, nors jie prilygsta keliasdešimčiai įvertinų projektų. Be to, pradėta skirti darbų, kurių atveju jis nėra pirmasis vykdytojas. Prašoma atlyginti neturtinė žala atsirado dėl jo teisių pažeidimo be pagrindo neskiriant priemokos ir diskriminuojant kitų Skyriaus darbuotojų atžvilgiu.

Atsakovės Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 30–45). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovių atstovai paaiškino, kad teikdamas skundą, pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ir juos parvirtinančių įrodymų, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2016-03-31 jo atliekamas darbas viršijo įprastinį krūvį, nepateikė medžiagos, iš kurios galima būtų spręsti, ką pareiškėjas laiko padidėjusius darbo krūviu. Skyriaus vyriausiojo specialistė E. R. 2014-04-04–08 buvo išleista kasmetinių atostogų, nuo 2016-04-11 iki 2016-08-14 jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, vėliau suteiktos vaiko priežiūros atostogos, besitęsiančios iki šiol. E. R. pareigybės aprašyme buvo priskirta funkcija dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo veikloje, t. y. vertinti su Europos Sąjungos parama susijusius dokumentus, todėl E. R. esant atostogose, minėtų dokumentų vertinimas buvo išskirstytas kitiems Skyriaus specialistams: A. S. ir K. R.. Šie darbai iš suinteresuotų padalinių buvo siunčiami / teikiami šiems konkretiems darbuotojams. Tik E. R. buvo priskirta funkcija vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų medžiagos vertinimą ir šią jos funkciją pasidalindami ėmė vykdyti Skyriaus darbuotojai A. S., K. R., J. K.. Nuo 2016-06-15 iš darbo išėjo Skyriaus vyriausioji specialistė L. S.. Šios specialistės vykdyta funkcija – Seimo plenarinių posėdžių medžiagos rengimas atiteko Skyriaus vyriausiasiems specialistams N. S. ir J. K., kitos funkcijos priskirtos N. S., J. K., A. S., K. R.. Ginčo laikotarpiu Skyriaus specialistams teko vykdyti pačio pareiškėjo funkcijas – Teisės departamento dokumentų tvarkymas Ministerijos dokumentų valdymo sistemoje yra privalomas visiems Ministerijos dokumentų projektų rengėjams pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-12-18 įsakymo Nr. V-1360 „Dėl dokumentų valdymo tobulinimo“ 1 punktą. Tuo tarpu pareiškėjo subjektyvia nuomone, ši funkcija jam nepriklauso. Pareiškėjo parengtus vidaus dokumentus „Kontoroje“ registruodavo ir, jei reikia, skanuodavo A. S. arba J. K.. Dokumentų talpinimo (TAIS) funkciją atlieka patys skyriaus darbuotojai, išskyrus pareiškėja, už kurį šią funkciją atlikdavo jo kolegos. Ministerijos 2016-11-21 atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas, vertinant jo 2016-08-12 prašyme nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo ir kitų darbuotojų darbo krūviui eksponuoti buvo pasirinktas 3 mėnesių laikotarpis. Pradžios data – vienas mėnuo iki priemokos Skyriaus darbuotojams skyrimo , t. y. 2016-06-01, pabaigos data 2016-09-05, kadangi analizė buvo atlikta pareiškėjo 2016-08-12 prašymo „Dėl priemokos skyrimo“ pagrindu ir tam, kad nebūtų iškreipti duomenys, į imtį paimtas visų vasaros mėnesių periodas, kuomet atostogavo ir kiti Skyriaus darbuotojai. Pareiškėjo minėtas dokumentas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-11008 ir kurio apimtis daugiau nei 200 lapų buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl 2016 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ projektas. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynai tvirtinami kasmet, tvirtinamo dokumento forma nesikeičia (kasmet ta pati), jame nurodomi vaistinių preparatų pavadinimai, jų kainos, paciento mokamos priemokos dydis ir kiti duomenys. Kainyne nurodomų duomenų turinio Skyriaus specialistai negali vertinti, nes neturi reikalingų specialių žinių ir kompetencijos. Skyriaus specialistai turi įvertinti tvirtinamo dokumento atitikimą teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms ir, šiuo konkrečiu atveju – įsakymo, kuriuo tvirtinamas kainynas, nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokio dokumento vertinimui turėtų būti skiriama 1 diena, tuo tarpu pareiškėjas šio projekto vertinimui skyrė 7 darbo dienas, ir šį projektą pateikė pavizuotą tik po to, kai projekto rengėja ir Teisės departamento direktorė jį el. laiškais paragino. Situacija su šio projekto vertinimu – pernelyg ilgas, neprotingas projekto vertinimo terminas bei pareiškėjo pastaba šiam projektui, sąlygojo tai, kad pareiškėjui papildomi darbai, išėjus dviem Skyriaus darbuotojoms, nebuvo skiriami. Tiek pirmasis, tiek kiti dokumento vykdytojai dokumentą gauna panašiu metu ir dokumentą vertina tuo pat metu, taigi dokumento su pirmojo vykdytojo parengta dokumento vertinimo išvada gavimas nereiškia, kad antrasis vykdytojas turi dokumentą vertinti pirmą kartą – priešingai, kadangi jis jau yra jį vertinęs ir įsigilinęs į turinį, jam paprasčiau įvertinti ir pirmojo vykdytojo išvadoje pateiktas pastabas dokumentui. Tai, kad antrojo vykdytojo pastabos yra įtrauktos į pirmojo vykdytojo parengtą raštą dėl dokumento ir, kad antrasis vykdytojas nurodytas prie rašto rengėjų, neturi įtakos antrojo vykdytojo darbo krūviui, kadangi papildomo darbo tokiu atveju atlikti jam nereikia. Aplinkybė, jog kiti specialistai pastabų neturi, nereiškia, jog jie dokumento nevertino. Prieš pareiškėjo kasmetines atostogas 2016-06-22 nukreiptas dokumentas Nr. 9-14224 pareiškėjui dėl to, kad jis buvo taisytas pagal pareiškėjo pastabas, o 2016-06-23 jam nukreiptas dokumentas Nr. 0-10983 buvo 1 lapo apimties teisės akto pakeitimo projektas, kuriuo teisės aktas papildomas vienu punktu, taip pat taisytas pagal jo pastabas tik dėl juridinės technikos. Pakartotinai gauto ir pataisyto dokumento vertinimas tais atvejais, kai dokumentui buvo teiktos pastabos dėl juridinės technikos arba konkrečios pastabos, kaip taisyti dokumento turinį, apsiriboja pataisyto dokumento patikrinimu, ar tinkamai atsižvelgta į pastabas. Laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-05, pareiškėjui grįžus iš kasmetinių atostogų, jam buvo skirta daugiau darbų, nes pareiškėjas jų neturėjo ir jam reikėjo suformuoti darbo krūvį. Tik 9 iš 17 darbų buvo nauji, t. y. jo anksčiau nevertinti, be to 4 dokumentų pareiškėjas nebuvo pirmasis vykdytojas. Kiti 8 darbai buvo taisyti pagal pareiškėjo pastabas. Skunde nurodytų dokumentų, kurie pareiškėjui paskirti vertinti 2016-09-30 ir kurių numeriai „Kontoroje“ 0-11571 ir 9-20302, pareiškėjas nevertino: tai nurodyta pareiškėjo 2016-09-30 įraše dokumento kortelėje „2016-09-30; Projektą gavau 2016-09-30. 2016 m. spalio 3–7 d. atostogauju. Projekto įvertinti neturėjau galimybės“. Prieš kasmetines atostogas 2016-09-30 grąžino ir daugiau jam nukreiptų dokumentų: Nr. 0-18362, 0-19949, 0-16018, 0-19994, 9-20056, nors šiuos dokumentus jis buvo gavęs 2016-09-28 ir 2016-09-29. Priešingai nei teigia pareiškėjas – darbo grupės posėdžiams reikia pasirengti. Be to, tai, kad Skyriaus tarnautojas darbo grupės posėdžio metu nepasisakė, nereiškia, kad jis neskyrė laiko pasirengimui dalyvauti posėdyje ir nevertino posėdžiui teikiamos medžiagos, nesekė darbo grupės posėdžio eigos ir neanalizavo darbo grupės narių ir kitų posėdžio dalyvių pasisakymų. Pareiškėjo teiginys, kad jam buvo nukreiptas vertinti „darbo grupės, į kurią įtraukas Skyriaus darbuotojas K. R. neatitinka tikrovės. Darbo grupė turėjo du posėdžius, kurių metu buvo aptariami bendri medicinos prietaisų reglamentavimo dalykai, konkretus teisės aktas svarstomas nebuvo. Skubūs darbai pareiškėjui nėra nukreipiami, kadangi jis gavęs ir neskubų dokumentą, linkęs nurodyti, kad jų įvertinti negali, arba įvertinęs nurodo, kad vertinimas galimai neišsamus. Skubaus dokumento gavimas vertinti sąlygoja jį gavusio specialisto darbo krūvio padidėjimą tuo būdu, kad specialistas turi atidėti atliekamą kitų dokumentų vertinimą, skubiai, dėdamas maksimalias pastangas įvertinti skubų dokumentą, vėliau grįžti prie bendra tvarka nukreiptų dokumentų vertinimo, kurių vertinimui jau būna likę mažiau laiko. Teisė priimti sprendimą paskirti priemoką, jos dydį, priklauso valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, taigi toks reikalavimas negali būti reiškiamas teismui. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis pareiškėjas mano, kad jo darbo krūvis padidėjo tiek, kad jam turėtų būti mokama maksimali galima primoka. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog skiriant priemoką skyriaus darbuotojams, buvo atlikti priešingi teisei veiksmai, kurie sukėlė žalą pareiškėjui, taip pat, kad tarp šių veiksmų ir pareiškėjo įvardijamos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. J. teisės į 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2017-03-31 bei teisės į neturtinės žalos – 5 000,00 Eur atlyginimą.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014-12-18 įsakymu Nr. V-1360 „Dėl dokumentų valdymo tobulinimo“ įpareigojo Sveikatos apsaugos ministerijos administracijos padalinių vadovus užtikrinti, be kita ko, kad: dokumentų projektų rengėjai ir už dokumentų valdymą atsakingi darbuotojai dokumentų perdavimą žymėtų DVS „Kontora“, juos susietų su susijusiais dokumentais (1.2 punktas); darbuotojai pavizavę dokumentus, tai pažymėtų DVS „Kontora“ (1.3 punktas). Šiuo įsakymu sveikatos apsaugos ministras taip pat nustatė jog: visi Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės pavedimų registre registruojami dokumentai skenuojami su nurodytais pavedime dokumentų priedais (2.1 punktas) (t. III, b. l. 9).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-11-12 įsakymu Nr. K-661 „Dėl priemokų skyrimo“ paskyrė, be kita ko, pareiškėjui, priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės nuo šio įsakymo pasirašymo dienos iki 2015-12-31 (t. III, b. l. 114).

Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje (toliau – Skyrius) 2016-03-31 duomenimis, dirbo vyriausieji specialistai J. K. (A lygis 14 kategorija), L. S. (A lygis 13 kategorija), A. S. (A lygis 14 kategorija), E. R. (A lygis14 kategorija), D. J. (A lygis 14 kategorija), N. S. (A lygis 14 kategorija), K. R. (A lygis 14 kategorija) (t. I, b. l. 46).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-06-06 įsakymu Nr. K-319 „Dėl L. S. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu“, L. S. nuo 2016-06-15 perkeltą į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (t. I, b. l. 48).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris 2016-04-04 potvarkiu Nr. P-A-190 „Dėl E. R. kasmetinių atostogų“ E. R. nuo 2016-04-04 iki 2016-04-08 suteikė kasmetinės atostogas (t. I, b. l. 61).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris 2016-04-11 potvarkiu Nr. P-K-93 „Dėl E. R. nėštumo ir gimdymo atostogų“ E. R. nuo 2014-04-11 iki 2016-08-14 suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas (t. I, b. l. 62).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris 2016-08-04 potvarkiu Nr. P-K-119 „Dėl E. R. tikslinių atostogų“ suteikė E. R. atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2016-08-15 iki 2018-05-22 (t. I, b. l. 63).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016-07-01 įsakymu Nr. K-418 „Dėl priemokų skyrimo“ skyrė priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės nuo šio įsakymo pasirašymo dienos iki kol į laisvas pareigas bus priimti valstybės tarnautojai. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-05-16 įsakymu Nr. V-662 patvirtintu Priedų ir priemokų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašo 10.1 punktu, Teisės departamento direktorės 2016-06-15 raštu Nr. BR-2233 „Dėl padidėjusio darbo krūvio Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje“ (t. I, b. l. 103).

Pareiškėjas su 2016-08-12 prašymu „Dėl priemokos skyrimo“ kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas, be kita ko, skirti tokiam pačiam laikotarpiui ir tokio paties dydžio, kaip ir kitiems Skyriaus darbuotojams, priemoką (t. III, b. l. 10).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016-08-12 prašymą, 2016-09-14 rašte Nr. (1.1.36-14)4-3255 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog šiuo metu nėra sveikatos apsaugos ministro, o jį pavaduojančiam ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nesuteikia įgaliojimų skirti priemokas (t. III, b. l. 15).

Pareiškėjas su 2016-10-21 skundu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas išnagrinėti jo prašymą skirti priemoką iš esmės (t. III, b. l. 13).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016-09-16 skundą, 2016-10-12 rašte Nr. 1.1.36-14)4-3524 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog situacija dėl priemokų skyrimo jam buvo nurodyta 2016-09-14 rašte Nr. (1.1.36-14)4-3255 (t. III, b. l. 14).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016-10-21 prašymą, 2016-11-21 rašte Nr. (1.1.36-112)4-3947 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog pareiškėjo darbų krūvis kitų Skyriaus darbuotojų atžvilgiu nėra padidėjęs, todėl pagrindo skirti priemoką nėra (t. III, b. l. 11, 12).

Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Valstybės tarnautojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės mokamos priemokos. Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, jog nepriemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant pareiškėjui priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas priteisimo klausimą, teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius šį faktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I–444-3/2008 pažymėjo, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Priemokų mokėjimas, anot išplėstinės teisėjų kolegijos, pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai.

Pareiškėjas prašo priteisti jam priemoką už laikotarpį nuo 2016-03-31 iki 2017-03-31, tačiau nepateikia argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo darbo krūvis yra padidėjęs, lyginant su laikotarpiu, kuomet, jo manymu, darbo krūvis buvo įprastas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas padidėjusį darbo krūvį grindžia įvairiomis aplinkybėmis: tuo, jog per labai trumpą laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-08-05 jam buvo skirtas didelis kiekis darbų, skiriami sudėtingesni darbai, jis privalo taisyti kitų skyriaus darbuotojų padarytas klaidas, kad pasibaigus dokumentų vertinimo terminui, jam pavėluotai teikiami dokumentai vertinimui. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis vykdė pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, tačiau neįrodo, kad šios funkcijos būtų atliekamos padidintu darbo krūviu, negu priklausytų. Nagrinėjamu atveju konstatuoti padidėjusį darbo krūvį būtų galima tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, jog nuo 2016-04-04 Skyriuje nedirbant E. R., o nuo 2016-06-15 L. S., šių specialisčių darbo krūvis būtų paskirstytas kitiems Skyriaus darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie liudytų apie minėtų specialisčių darbo krūvio paskirstymą būtent jam. Atvirkščiai, teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjui nebuvo skiriami papildomi darbai. Liudytoja apklausta R. C. nurodė, jog yra Skyriaus vedėja, atsakinga už darbų skyriaus specialistams skirstymą. Taip pat, teisę skirti darbus turi Teisės departamento direktorė bei vadovybė. Siekiama, kad visi darbuotojai gautų vienodą kiekį sunkių ir nesunkių darbų. Apie skirstomus darbus žymi žurnale, kuriame akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas gauna ženkliai mažiau sunkių ir nesunkių darbų. Priemokų kitiems darbuotojams skyrimą lėmė tai, kad Skyriuje neliko dviejų darbuotojų, be to neliko darbuotojo atsakingo už dokumentų valdymo sistemą. Priemoka D. J. nebuvo skirta, kadangi darbas su juo nuo 2016 metų vasario mėnesio, kuomet po kasmetinio vertinimo jam nebuvo suteikta I klasė, tapo sudėtingas ir komplikuotas, ir darbų krūvis jam nebuvo didinamas dėl jo požiūrio į darbą. Atsisakė kelti dokumentus į sistemą, pareiškęs, jog nėra techninis darbuotojas. Kitą mėnesį pareiškė, kad jis netalpins dokumentų į teisės aktų informacinę sistemą. Rudenį atsisakė pateikti darbus, paaiškinti ir pristatyti, pasidėdavo ant stalo ir laikydavo. Kaskart jam gavus kelis darbus iš eilės, jis elektroniniu laišku informuodavo, jog turėdamas kelis darbus iš eilės jaučia įtampą, stresą, dėl to pažeidžiamos jo teisės. Panašaus pobūdžio laiškus gauna ne tik vedėja, bet ir Teisės departamento direktorė. Kartais pareiškėjo pradėtus darbus tekdavo pabaigti kitiems darbuotojams. Pareiškėjas retai dalyvauja darbo grupėse, kadangi negali dirbti komandoje. Skubių darbų pareiškėjas nesistengia atlikti skubiai, parašo prierašą, jog dėl laiko stokos įvertino ne visą dokumentą. Pareiškėjas nepažeidžia reglamente nustatytų terminų, bet jei pvz. Teisės departamentui yra skiriamos 5 dienos atlikti vertinimą, tai tas penkias dienas pasiima pareiškėjas, o penktos dienos pabaigoje 16 val. 59 min. vedėjai parašo elektroninį laišką, kuriame nurodo, jog „vertinimas baigtas, prašau organizuoti pasiėmimą“. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nedirbusių darbuotojų funkcijos nebuvo perskirstytos. Šiuo metu vienas Skyriaus etatas, kaip nebereikalingas, perkeltas į kitą skyrių. Pareiškėjui darbo krūvis nebuvo didinamas, nesančio darbuotojo darbus dirbdavo kiti skyriaus darbuotojai. Kiti Skyriaus specialistai per dieną padaro žymiai daugiau darbų. Skyriuje darbų kiekis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo ir kitų institucijų pateiktų dokumentų, kuriuos reikia įvertinti skubiai. Liudytoja apklausta A. S. parodė, jog Skyriuje dirba vyriausiaja specialiste. Nurodė, jog jai teko vertinti 200 lapų apimties vaistų kainininką, vertinamas yra įsakymas ir peržiūrimi kodai. Įsakymą įvertinti užima 10 minučių, kodus apie 15 minučių. Tokio darbo vertinimas negali būti prilyginamas keliasdešimčiai darbų. Per dieną gauna mažiausiai tris darbus. Tenka dirbti namuose, per pietus. Pareiškėjas dirba lėtai. Atneša dokumentus paskutinę termino dieną, iki vertinimo jis taip pat laikydavo ilgiau nei kiti specialistai. Darbai skirstomi pagal darbo krūvį. Iš Skyriaus išėjus specialistėms, jai perėjo Vyriausybės medžiaga ir visi Europos Sąjungos dokumentai. Kiti darbuotojai perėmė Seimo medžiagą ir kitus dokumentus. Kadangi, dirba viename kabinete su Skyriaus vedėja, mato, jog pareiškėjas dokumentus pateikia paskutinę vertinimui skirtą dieną. Tenka pabaigti pareiškėjo pradėtus darbus, kadangi jis nebendrauja su žmonėmis, neatsako el. paštu ir telefonu, o į pastabas reikia atsižvelgti ir ieškoti bendro sutarimo. Pakartotinai vertinamas dokumentas gali būti įvertinamas greičiau ir lengviau, nes antrą kartą vertinant reikia žiūrėti problemines vietas. Pakartotinis dokumento vertinimas skiriamas tam pačiam asmeniui. Vadovybė tuo pačiu metu nukreipia dokumentus tiek pirmąjam tiek antrąjam vykdytojui. Dalyvavimas darbo grupėse padidina darbo krūvi, reikia perskaityti duomenų bazę, ir atlikti daugelį darbų ne tik rengiantis posėdžiui bet ir prieš arba po posėdžio. Terminas atlikti vertinimą nustatytas padaliniui, o ne konkrečiam specialistui. Išėjus specialistėms padidėjo darbo krūvis, ypač dėl Europos Sąjungos dokumentų. Šiuo metu darbo krūvis viršija normalų krūvį. Jei pareiškėjui buvo paskiriamas papildomas darbas, jis iš karto skųsdavosi žalojama sveikata. Per savaitę pareiškėjas gauna apie 5 darbus, tai yra nedaug. Liudytoju apklaustas K. R. parodė, jog dirba Skyriuje vyriausiuoju specialistu. Jam teko vertinti kompensuojamųjų vaistų kainyną, kurio apimtis 200 lapų, bei jo pakeitimus. Tokio dokumento įvertinimas užima apie 1 valandą. Pirminis vertinimas yra išsamus, pakartotinai vertinant nereikia vertinti visko iš esmės, reikia pasižiūrėti pastabas. Pakartotinai vertinti dokumentas skiriamas tam pačiam asmeniu. Antrasis, trečiasis vykdytojai dokumentus gauna vienu metu kaip ir pirmasis. Dalyvavimas darbo grupėse įtakoja darbo krūvį, nes kiti darbai pasislenka. Išėjus iš darbo specialistėms, krūvis perėjo kitiems darbuotojams. Vyriausybės posėdžių medžiagos ir Seimo sesijų medžiagos vertinimas perėjo kolegoms. Dar tenka vertinti Europos Sąjungos dokumentus. Pareiškėjas negauna vertinti Vyriausybės ir Seimo medžiagos. Dirba namuose, savaitgaliais.

Apibendrinus liudytojų parodymus bei rašytinius bylos įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis atliktų darbų daugiau, nei numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad darbą dirbtų didesniu tempu, negu vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtys būtų didesnės, nei atlieka to paties Skyriaus darbuotojai, arba būtų tos pačios apimties, už kurią kiti Skyriaus darbuotojai gauna primoką (t. I, b. l. 45 – t. XIX, b. l. 104). Priešingai Skyriaus vedėja, skirstanti darbus, nurodė, kad vengia skirti daugiau darbo pareiškėjui, nes jis atsisako dirbti daugiau, darbą atlieka neskubėdamas ir lėtai, niekada neatlieka darbo trumpiau nei per nustatytą 5 dienų terminą, nors tas darbas būtų visiškai mažos apimties, nedalyvauja darbo grupėse, aptarimuose, nebendrauja su žmonėmis, nepateikia atliktų darbų Skyriaus vedėjai, nekelia dokumentų į informacinę sistemą. Konfliktinė situacija su pareiškėju susiklostė dėl to, jog po 2016 metų vasario mėnesį vykusį kasmetinį vertinimą jam nebuvo suteikta I klasė, nors iki to laiko, kuomet jis tikrai dirbo padidintu darbo krūvių, jam Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-11-12 įsakymu Nr. K-661 „Dėl priemokų skyrimo“ buvo paskirta priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (t. III, b. l. 114).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti 40 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2017-03-31, o padidėjusį darbo krūvį grindžia aplinkybe, jog nuo 2016-04-04 Skyriuje nedirba E. R., be to nuo 2016-06-15 nedirba L. S.. Kadangi trūksta dviejų darbuotojų, ženkliai padidėjo jo krūvis. Tačiau, kaip minėta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas gali būti priteisima konstatavus įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktą. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytą argumentą, jog trūkstant darbuotojų pareiškėjo krūvis ženkliai padidėjo, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, aplinkybė, jog Skyriuje nuo 2016-04-04 nedirba E. R., o nuo 2016-06-15 L. S., nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog būtent pareiškėjo veikla viršijo įprastą darbo krūvį.

Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, o byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, jog pareiškėjui buvo padidėjęs darbo krūvis už kurį jo nurodytu laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2017-03-31 būtų pagrindas priteisti 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog priemokos dydžio nustatymas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, yra valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prerogatyva, todėl šiuo atveju teismas vertino, ar pagristai pareiškėjui priemoka nebuvo skirta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundą tenkinti aptariamoje dalyje nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų institucijos veiksmų, neskiriant jam priemokos ir diskriminuojant, t. y. įvardija jo manymu neteisėtus Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, tačiau nenurodo, kokio pobūdžio žalą, apibrėžtą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, jis patyrė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamus atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.