Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtu procesiniu sprendimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) A. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 6 d. įvykdė vieną stambaus masto vagystę, o laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įvykdė 11 stambaus masto vagysčių ir pasikėsino įvykdyti 3 stambaus masto vagystes. Tokios nuteistojo A. K. veikos buvo kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 257 ir 258 straipsnius.2017 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimto procesinio sprendimo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – Prašymas).Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažino Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtą procesinį sprendimą (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), nuteistajam A. K. paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir nutarė ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nepripažinti Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimto procesinio sprendimo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuteistajam A. K. paskirtos bausmės nevykdyti Lietuvos Respublikoje. Gynėjas cituoja Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymą Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – Susitarimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį, skundžiamą nutartį, dėsto apie įrodymų vertinimą. Teigia, kad nuteistąjį A. K. sieja glaudūs ryšiai su Norvegijos Karalyste ir joje gyvenančia nuteistojo sugyventine, su kuria nuteistasis A. K. draugauja nuo 2014 metų, o nuo 2015 metų kartu gyveno (duomenys neskelbtini) ir kuri laukiasi nuteistojo vaiko. Nuteistojo sugyventinė patvirtino, kad ją ir jos dukrą su nuteistuoju sieja artimi ryšiai, kad lanko nuteistąjį kiekvieną mėnesį, todėl siekiant išlaikyti gerus šeiminius santykius svarbu, jog nuteistasis A. K. bausmę atliktų Norvegijos Karalystėje. Be to, nuteistasis A. K. Norvegijos Karalystėje mokėsi statybininko specialybės vidurinėje mokykloje kalėjimo skyriuje, rodė didelį progresą ir ją baigė, dabar papildomai mokosi kitoje vidurinėje mokykloje, todėl perkėlus bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką jis neteks galimybės pabaigti mokslus, įgyti specialybę ir žymiai geriau socialiai reabilituotis. Būdamas kalėjime Norvegijos Karalystėje nuteistasis dirbo dažytoju, taip pat atliko paviršiaus padengimo darbus už kalėjimo ribų, šiuo metu jis taip pat dirba, kas suteikia galimybes priteistos žalos atlyginimui, nes neturinčiam išsilavinimo asmeniui po bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje sukaupti priteistą sumą yra neįmanoma. Kartu gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje kalinimo ir resocializacijos sąlygos yra prastesnės nei Norvegijos Karalystėje. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis A. K. Lietuvos Respublikoje neturi jokio turto, jis nevedęs ir neturi nepilnamečių vaikų, o 2012 m. sausio 23 d. deklaravo išvykimą į užsienį. Taip pat sunkiai įgyvendinamas teisingas ir adekvatus bausmės konvertavimas, nes jis nuteistasis A. K. nuteistas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, egzistuojančiai tik Norvegijos Karalystės baudžiamojoje teisėje. Apibendrindamas visas skunde išdėstytas aplinkybes gynėjas mano, kad nuteistojo A. K. perdavimas Lietuvos Respublikai yra absoliučiai nepagrįstas ir netikslingas, o apylinkės teismas neatsižvelgė į svarias faktines aplinkybes, įrodymus bei nustatytus kriterijus Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje, taip pat į žymiai prastesnes nuteistojo A. K. socialinės reabilitacijos bei reintegracijos į visuomenę sąlygas Lietuvos Respublikoje, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Skundas atmetamas.Nuteistojo A. K. gynėjas su skundžiama nutartimi iš esmės nesutinka manydamas, kad vykdant nuteistajam A. K. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje bus pabloginta jo teisinė padėtis, nes Norvegijos Karalystėje nuteistajam po bausmės atlikimo būtų geresnės sąlygos socialiai reabilituotis ir reintegruotis į visuomenę dėl jo ryšių su faktine šeima (sugyventine ir jos dukra), dėl jo galimybių Norvegijos Karalystėje mokytis, įsidarbinti pagal specialybę, atlyginti priteistą žalą ir pan. Tačiau su tokiais nuteistojo A. K. gynėjo skundo teiginiais sutikti negalima.Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, o taip pat su Susitarimu matyti, kad nuteistajam A. K. paskirta bausmė nesusijusi su jo lytimi, rase, religija, etninės kilme, pilietybe, kalba, politinėmis pažiūromis ar seksualine orientacija. Sąlygų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje (nepripažinimo ir nevykdymo pagrindai) nėra. Taip pat nėra kokių nors duomenų apie tai, kad pripažinus nuteistajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutarus ją vykdyti Lietuvos Respublikoje ir perdavus nuteistąjį A. K. Lietuvos Respublikai bus pabloginta nuteistojo teisinė padėtis.Apygardos teismas pažymi, jog Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas (toliau – Direktoratas) yra nusprendęs deportuoti nuteistąjį A. K. iš Norvegijos Karalystės ir visam laikui uždrausti jam įvažiuoti į Norvegijos Karalystę. Priešingai, nei savo skunde tvirtina gynėjas, Direktoratas savo spendime ne kartą pažymėjo, jog nuteistasis A. K. neturi teisės gyventi Norvegijos Karalystėje ir neturi jokio ryšio su šia šalimi (1 t., 77–88 b. l.). Šis sprendimas, apie kurio panaikinimą byloje nėra jokių duomenų, iš esmės patvirtina, kad deportuodama nuteistąjį A. K. iš šalies ir uždrausdama jam įvažiuoti į šalį visam laikui Norvegijos Karalystė nutraukė bet kokius ryšius su nuteistuoju. Todėl, priešingai, nei savo skunde tvirtina gynėjas, nuteistasis A. K. akivaizdžiai nebeturi jokios galimybės po bausmės atlikimo Norvegijos Karalystėje nei gyventi, nei socialiai reabilituotis ir integruotis, nei mokytis, nei dirbti, nei puoselėti kokius nors kitokius ryšius su šia šalimi, susijusius su buvimu joje. Gynėjas savo skunde tvirtina, kad nuteistasis A. K. nuo 2012 m. sausio 23 d. deklaravo išvykimą į užsienį ir dėl to pastarojo perdavimas Lietuvos Respublikai yra absoliučiai nepagrįstas ir netikslingas. Tačiau pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenis nuteistasis A. K., jau po jo deklaruoto išvykimo į užsienį, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2014 m sausio 14 d. atliko realią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis nurodė savo gyvenamąją vietą ne kur nors užsienyje, o Lietuvos Respublikoje. Po to jis (iki 2014 m. kovo 31 d.) buvo probuojamas Panevėžio apskrities probacijos tarnyboje. Taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu (byloje Nr. 1-531-830/2015) nuteistasis A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas už veiką, padarytą 2015 m. balandžio 3 d. Minėtame baudžiamajame įsakyme jo gyvenamoji vieta taip pat nurodyta ne užsienyje, o Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nuteistasis A. K. nėra atlikęs iki šiol. Taigi, nors nuteistasis nuo 2012 m. sausio 23 d. ir deklaravo savo išvykimą į užsienį, realiai savo gyvenamąja vieta jis laikė Lietuvos Respubliką ir savo ryšių su šia šalimi nenutraukė. Įvertinus tai, o taip pat Direktorato sprendimą dėl deportacijos akivaizdu, jog šiuo metu nuteistąjį A. K. stipresni ryšiai sieja ne su Norvegijos Karalyste, o su Lietuvos Respublika. Nurodydamas į nuteistojo A. K. asmeninį pareiškimą (1 t., 89–93 b. l.) gynėjas abejoja galimybe teisingai ir adekvačiai konvertuoti bausmę, nes mano, kad nuteistasis A. K. nuteistas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – pavadinant jį „mobiliuoju nusikaltėliu“, kuri egzistuoja tik Norvegijos Karalystės baudžiamojoje teisėje. Tačiau susipažinus su Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtu procesiniu sprendimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog sąvoką „mobilieji nusikaltėliai“ teismas panaudojo ne pripažindamas tai nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apibūdindamas nuteistojo A. K. asmenybę per jam inkriminuotų veikų padarymo tikslo ir būdo prizmę, t. y. kaip asmenį, neturintį jokio ryšio su Norvegijos Karalyste ir atvykusį į šią šalį siekiant daryti įvairias nuskalstamas veikas. Toks nuteistojo A. K. asmenybės apibūdinimas, apygardos teismo vertinimu, negali sušvelninti nuteistojo A. K. teisinės padėties taikant Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę.Kiti pirmiau neaptarti nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentai, subjektyvūs pasvarstymai ir prielaidos nėra esminiai, jie sprendimui dėl Norvegijos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimto procesinio sprendimo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas, sutikdamas su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė jam pateiktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas. Norvegijos Karalystės teismo nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl atsisakyti pripažinti nuteistajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokią nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vytauto Aginto skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.