- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2998-913/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00437-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₄ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad ji yra gavusi pranešimą iš uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių komunalinis ūkis“ dėl nekilnojamojo turto registre neregistruotų gyvenamųjų patalpų, buto esančio (duomenys neskelbtini), bei negyvenamųjų patalpų tvarto, ¹/₂ dalies lauko tualeto, ¹/₄ dalies šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) Pareiškėja, siekdama nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, surinko informaciją bei dokumentus ir nustatė, kad gyvenamasis namas, kuriame yra nurodytas butas, buvo pastatytas 1971 metais, kitų butų šiame name pirminė nuosavybės teisių registracija atlikta pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. (duomenys neskelbtini) duomenimis nurodytu nekilnojamojo turto objektu naudojosi K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Šis asmuo buvo pasirašęs buto 1993-01-27 pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teisės nustatyta tvarka nurodyta sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro negauti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra registruotos nuosavybės teisės ir į pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitus inžinerinius statinius ½ dalį lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, pareiškėja mano, kad yra pagrindas spręsti dėl turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalies lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₄ dalies šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas), pripažinimo valstybės turtu. Iš 2024 m. vasario 23 d. nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad aukščiau minėtos patalpos yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei šiam butui priklausantys statiniai/objektai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškime minimas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė, priimtas sprendimas neturės įtakos savivaldybei ir nesukels jos teisinės padėties pablogėjimo, savivaldybė neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butui priklausantys statinai, ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₄ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į minėtus butą, tvartą, dalį lauko tualeto, dalį šulinio, taip pat nėra registruotos. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis matyti, kad kitų patalpų name, bei namui priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pirminė nuosavybės teisių registracija buvo atlikta pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu.
5. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad L. B. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie jos mirtį ar gyvenamąją vietą nėra, asmens statusas - našlė. Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo, atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 1993-01-27 K. B. ir Anykščių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atstovas pasirašė buto pirkimo – pardavimo Sutartį, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo tinkamai įteisinta, kas patvirtintų K. B. priklausiusio buto privatizavimą.
6. Dėl pareiškime nurodytų buto, tvarto, dalies lauko tualeto, dalies šulinio privatizavimo dokumentai iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro negauti, vadinasi, šie objektai liko neprivatizuoti, Anykščių rajono savivaldybei neperduoti, į jos balansą neįtraukti.
7. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju, asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
8. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
10. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
11. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.
12. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
13. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.