Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., jos atstovei advokatei Marijai Bartaševičiūtei,

nedalyvaujant civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už Kelių eismo taisykles baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. I. 2014 m. birželio mėn. 29 d. apie 17.46 val. Vilniuje, T. Narbuto g. 154, 5 m iki Sėlių g. pastato Nr. 66, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, jo kraujyje rasta 2,83 promilės etilo alkoholio, vairavo H. K. priklausantį automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, partrenkė kelio važiuojamosios dalies dešine puse važiavusią dviratininkę R. K., ir bandydamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos už 140 m. atsitrenkė į priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. Š., gim. 1969 m., galinę dalį. Eismo įvykio metu dviračio vairuotojai R. K., gim. 1968 m., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintos transporto priemonės. Šiais veiksmais S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties...“, 14 punkto „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų“ reikalavimus.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai R. K. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo S. I. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. I. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis praeityje neteistas (b.l. 115), administracine tvarka baustas (b.l. 123-125), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, nuo 2013-10-16 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l. 127, 128, 129). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-11-13 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-622/2014 nurodyta, kad S. I. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 138). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusiosios R. K. sveikata, taip pat apgadintas nukentėjusiosios I. Š. automobilis. Bylos duomenimis, S. I. 2008-06-11 nutarimu buvo nubaustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jam 24 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti. Po šio pažeidimo kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo atgavęs nebuvo, taigi, jau būdamas baustas už tai, kad vairavo neblaivus, jis vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, taigi akivaizdu, jog išvadų dėl ankstesnio elgesio jis nepadarė ir nepasimokė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant jam įpareigojimus. Be to, nors kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo nėra atgavęs ir teisės vairuoti neturi, siekiant atimti asmeniui galimybę vairuotojo pažymėjimą įgyti, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Byloje buvo pareikštas ir bylos nagrinėjimo metu patikslintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. ieškinys, kuriame nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė jai atlygino 645,54 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos, jai padarytą turtinę žalą mažina iki 1 025 Eur ir prašo šią sumą priteisti. Taip pat prašo priteisti 9 475 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad dėl traumų patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Beveik mėnesį turėjo praleisti ligoninėje, jai operuotas raktikaulis, o ambulatorinis gydymas ir reabilitacija tęsiasi iki šiol, taip pat turėjo iškęsti begalę lašelinių, injekcijų, turėjo nešioti įtvarą, kas buvo nepatogu, nieko negalėjo savarankiškai daryti, galėjo atlikti tik ribotus judesius, tęsėsi nuolatiniai galvos svaigimai, lėtumas, mieguistumas, sutrikusi atmintis, nugaros skausmai. Taip pat nurodė, kad jautė depresiją, buvo sugadinta iš anksto suplanuota kelionė su šeima ir kitais žmonėmis į Kanadą, išgyveno baimę ir nežinią dėl traumų pasekmių ateityje. Be to, ji prarado darbingumą, buvo sutrikdytos bendravimo galimybės su išoriniu pasauliu. Dėl operacijos matomoje vietoje atsirado randai, dėl ko jaučia diskomfortą.

Civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog reikalavimai dėl sporto klubo metinio abonemento įsigijimo ir privačios bendrovės suteiktų paslaugų išlaidos atmestini, kadangi nukentėjusiajai naudotis tokio pobūdžio paslaugomis nebuvo gydytojų rekomendacijų, taigi paslaugų tikslingumas yra abejotinas ir byloje nėra atskleistas. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti reikalavimai dėl vitaminų ir papildų išlaidų priteisimo, nes papildų, vitaminų be medikų rekomendacijų negalima susieti ar objektyviai pripažinti su asmens patirtomis traumomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai R. K. konstatuota: pakauškaulio pamato ir žvyno kairės pusės bei kairio momenkaulio lūžis su galvos smegenų dešinės kaktinės ir dalinai smilkininės skilčių sumušimu, bei kraujo išsiliejimu po abiejų kaktinių skilčių dangalais, kairiojo raktikaulio ir III, IV, V, VI, VII ir VIII kairės pusės šonkaulių lūžiai su kraujo ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, bei platus dubens kairio klubo srities odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad R. K. buvo teikiamos medicinos paslaugos nuo 2014-06-29 iki 2014-11-19, UAB „GEMMA reabilitacijos centre“ reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2014-10-14 iki 2014-10-29. Nesutiktina su civilinio atsakovo išdėstytais argumentais, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai gydytojai rekomendavo lankytis sporto klubą ar naudotis paslaugomis privačiame sveikatos centre, o tik mankštintis. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji mėnesį buvo hospitalizuota, kaip nurodė civiliniame ieškinyje, buvo apriboti jos judesiai, operuotas raktikaulis, reabilitacija tęsiama iki šiol, todėl neabejotina, kad po tokio pobūdžio traumų jai buvo reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jai buvo rekomenduota individuali kineziterapija, po užsiėmimų su kineziteraupeutu ji ir toliau mankštinosi savarankiškai, kaip jai buvo rekomenduota medikų, nurodė, kad pasirinko arčiausiai namų esantį ir pigiausias paslaugas siūlantį sporto klubą. Akivaizdu, jog sporto klube nukentėjusioji galėjo mankštintis taip pat prižiūrima ten dirbančių specialistų, be to, teismo posėdžio metu išlaidas už sporto klubą ji sumažino nuo metinės abonemento kainos – 391,04 Eur iki 264 Eur, t.y. išlaidų už keturis mėnesius. Teismas laiko, jog šios išlaidos atsirado dėl eismo įvykio metu patirtų traumų gydymo, be to, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl yra priteistinos iš civilinio atsakovo. Teismas taip pat nesutinka ir su civilinio atsakovo argumentais, kad dėl eismo įvykio patirti sužalojimai nebūtinai gali lemti vitaminų ir papildų įsigijimo išlaidas. Kaip jau minėta, nukentėjusiajai padaryti sunkūs kūno sužalojimai, nulėmę ilgalaikį gydymą, jai, kaip nurodė civiliniame ieškinyje bei patvirtino teisme, sutriko atmintis, miegas, pasireiškė lėtumas, nuolatinis galvos svaigimas, išrašai iš medicinos įstaigų patvirtina, kad po eismo įvykio moteris buvo konsultuota psichologų, jai buvo rekomenduota gydytis vaistais. Nors byloje civilinė ieškovė nepateikė jos nurodytų vaistų receptų, o tik įsigijimo čekius, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šie medikamentai nukentėjusiajai buvo reikalingi ir kad ji juos vartojo tikslingai, t.y. šalindama eismo įvykio pasekmes, kilusias tiek jos fizinei, tiek psichinei sveikatai. Taigi išlaidos vitaminams ir papildams taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš civilinio atsakovo. Civilinė ieškovė R. K. taip pat prašo priteisti 142 Eur už kuro išlaidas. Nurodo, kad 24 dienas, kol buvo gydoma ligoninėje, jos vyras ją kasdien lankė, apskaičiavus atstumą nuo namų iki gydymo įstaigos, vidutines kuro sąnaudas jų šeimos automobiliui bei vidutinę degalų kainą, apskaičiavo, kad kelionės išlaidos sudarė 40,90 Eur. Pagal tokį patį principą nukentėjusioji apskaičiavo ir išlaidas gydantis ambulatoriškai, t.y. keliones į ligoninę ir medicinos centrą, reabilitacijos įstaigą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai buvo būtina lankytis jos nurodytose gydymo ir reabilitacijos įstaigose, o jos sutuoktiniui ją lankyti ligoninėje, kadangi, kaip minėta, jos judesiai buvo stipriai apriboti ir jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, tačiau nesant nei vieno kuro pirkimą patvirtinančio dokumentų ir negalint pagrįsti visos jos prašomos sumos objektyviai įrodymais, civilinės ieškovės prašoma priteisti suma už kuro ir kelionės išlaidas atitinkamai mažintina iki 100 Eur ir priteistina iš civilinio atsakovo.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji R. K. dėl padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų, reabilitacija dėl patirtų traumų tęsiama iki šiol, nukentėjusioji negali būti užtikrinta, kad dėl patirtų sužalojimų jos sveikata nepablogės ateityje. Kurį laiką ji net negalėjo savarankiškai judėti, ja turėjo rūpintis kiti šeimos nariai, dėl ko nukentėjusioji jautė nepilnavertiškumą, be to, prarado darbingumą, ilgą laiką jautė galvos svaigimą, mieguistumą, lėtumą, nugaros skausmus, jai pablogėjo atmintis. Jai buvo atlikta operacija, po kurios, kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų, akivaizdžiai matosi didelis randas, kuris civilinei ieškovei kelia diskomfortą ir dėl to gali būti reikalinga plastinė operacija. Savo dvasinius išgyvenimus nukentėjusioji įvertino 14 481 Eur, kadangi draudimo bendrovė jai atlygino 5 000 Eur, prašo priteisti likusią sumos dalį – 9 475 Eur. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismą atkreipia dėmesį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas (56, 57 punktais). Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 81-85) matyti, kad nukentėjusioji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dviračiu važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kai šalia buvo aiškiai pažymėta dviračių juosta, o važiuodama keliu ji, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Taigi teismas daro išvadą, kad visgi ir nukentėjusioji nesilaikė Kelių eismo taisyklių, skirtų dviratininkams, reikalavimų, nepasirūpino savo saugumu, eismo įvykį nulėmė iš dalies ir jos nerūpestingumas, todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas iki 5 000 Eur.

Dėl procesinių palūkanų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamajam atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jam konkrečią pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti jai 5 % dydžio palūkanas nuo prašomos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, laikytinas priešlaikiniu, todėl atmestinas.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas. R. K. prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo apmokėjimas priskiriamas prie proceso išlaidų, kurias teismas priteisia iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 straipsnis), nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, išlaidos už advokato darbo apmokėjimą priteistinos iš kaltinamojo S. I.. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios interesams atstovavo advokatė M. Bartaševičiūtė, už kurios paslaugas R. K. 2014-09-19 sumokėjo 150 Lt (kas atitinka 43 Eur), 2014-10-15 sumokėjo 350 Lt (kas atitinka 101 Eur), 2015-02-13 sumokėjo 145 Eur, 2015-04-21 sumokėjo 200 Eur, 2015-05-21 sumokėjo 120 Eur, taigi iš viso nukentėjusiajai priteistina 609 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. I. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams), įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo 856,61 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 61 centą) turtinės žalos atlyginimo bei priteisti jai iš kaltinamojo S. I. 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo S. I. nukentėjusiajai R. K. 609 Eur (šešis šimtus devynis eurus) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.